Dirba visa komanda

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, iš 556 tūkst. Lietuvos senjorų 62,6 tūkst. yra neįgalūs (jiems nustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).

"Siekiant senyvo amžiaus asmenims suteikti galimybę kuo ilgiau išlikti savarankiškiems gyvenant sau įprastoje aplinkoje, būtina užtikrinti socialinių paslaugų teikimą jų namuose: pagalbą į namus, kai padedama asmens kasdieninėje veikloje, buityje, apsiperkant, gaminant maistą ir pan. (šios paslaugos teikiamos visose savivaldybėse) ar socialinę globą, kai asmeniui reikalinga kompleksinė pagalba", – informuoja ministerija.

Savivaldybėse teikiama integrali pagalba asmens namuose, t.y. komandoje dirbančių socialinių paslaugų srities ir asmens sveikatos priežiūros specialistų teikiamos paslaugos specialiųjų poreikių turintiems asmenims jų namuose.

Už socialinių paslaugų organizavimą savo teritorijos gyventojams yra atsakingos savivaldybės. Kiekviena savivaldybė privalo informuoti, kokią pagalbą, kokias paslaugas savo gyvenamojoje vietovėje gali gauti senyvo amžiaus asmuo, kad būtų kompensuoti prarasti gebėjimai, kad jis galėtų dalyvauti bendruomenės gyvenime, neatsidurtų atskirtyje.

Norintieji gauti socialines paslaugas patys arba jų atstovai turi kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą į savivaldybę arba seniūniją. Savivaldybėje reikėtų kreiptis į socialinės paramos arba socialinių paslaugų skyrių, seniūnijoje – į socialines paslaugas organizuojantį specialistą.

Laikino atokvėpio paslauga

Dalyje šalies savivaldybių teikiama laikino atokvėpio paslauga – trumpalaikio pobūdžio paslauga, skirta šeimoms ir artimiesiems, namuose prižiūrintiems nuolatinės priežiūros reikalaujančius neįgalius vaikus, suaugusius ar senyvo amžiaus asmenis, kai jie laikinai ar darbo savaitės metu negali pasirūpinti savo artimaisiais (t.y. turi išvykti atostogų, į komandiruotę, sveikatos įstaigą ar tiesiog turėti poilsį), kuri gali būti teikiama šeimos namuose arba socialinių paslaugų įstaigoje (dienos centre ar globos namuose).

Taip prižiūrintiems padedama derinti asmeninį ir visuomeninį gyvenimą su artimojo slauga bei priežiūra, o prižiūrimiems – ilgiau gyventi sau artimoje aplinkoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais apie 17,3 tūkst. senyvo amžiaus asmenų lankė dienos centrus, kuriuose jie galėjo gauti socialines paslaugas, kitą pagalbą, užsiimti mėgstama veikla, bendrauti ar pagal sugebėjimus išmokti kažko naujo (pvz., dirbti kompiuteriu). Dažnai tokią veiklą senjorams siūlo nevyriausybinės organizacijos, vykdančios įvairius projektus.

Senyvo amžiaus asmenys, išnaudoję visas galimybes gauti paslaugas savo namuose, bendruomenėje, jei jiems nustatytas poreikis pagalbai 24 val. per parą, gali apsigyventi socialinės globos namuose.

Lietuvoje pernai veikė 127 įvairaus pavaldumo senų žmonių socialinės globos įstaigos, 38 globos namai asmenims, turintiems proto negalią ar psichikos sutrikimų, apie 20 sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių socialinę globą, 30 savarankiško gyvenimo namų, kuriuose gali apsigyventi senjorai, kuriems nereikalinga nuolatinė pagalba.

Pagalba per epidemiją

SADM atstovų teigimu, ekstremaliosios situacijos metu senjorams turi būti teikiama pagalba, kai dėl COVID-19 ligos protrūkio ar epidemijos visoje šalyje, tam tikrose teritorijose ir (ar) objektuose apribojamas įprastų viešųjų paslaugų teikimas, dėl kurio atsiranda nenumatyti kasdienio gyvenimo sunkumai asmenims, priklausantiems didesnės rizikos grupei, senyvo amžiaus (nuo 65 metų) ar negalią turintiems asmenims: maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslauga, pagalba sumokant mokesčius paslaugoms ir pan.

Asmenų su sunkia negalia (tarp jų ir senyvo amžiaus) socialinei globai finansuoti savivaldybių biudžetams skiriamos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos.

Siekiant, kad senjorai gautų dagiau paslaugų, SADM remia vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektinę veiklą.

Savivaldybės savo biudžete planuoja lėšas socialinėms paslaugoms ir iš dalies finansuoja gyventojams teikiamas paslaugas. Senyvo amžiaus asmenys gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją dėl jiems reikalingų paslaugų. Nemokamai bus suteiktos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, atsižvelgiant į asmens socialinę situaciją nemokamai gali būti teikiamos asmens higienos ir skalbimo paslaugos, pagalba maistu, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, sociokultūrinės paslaugos ir pan., patyrusiems emocinius išgyvenimus – neatidėliotina psichosocialinė pagalba. Asmeniui (šeimai), gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą arba kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai. Tačiau savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo ir už kitas socialines paslaugas.

SADM primena, kad daugelyje savivaldybių veikia visuomenės sveikatos biurai, inicijuojantys ir įgyvendinantys vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo programas. Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro tel. (8 37) 454 717, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro tel. (8 37)209 390.

Senjorams teikiamos kompensacijos

Senjorams teikiamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos:

• šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį plotą), viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP, tai sudaro 125 eurus) šeimai dydžio. Vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis – viršijanti 10 proc. skirtumo tarp jo vidutinių pajamų per mėnesį ir 187,50 euro dydį;

• karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų;

• geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Senjorams, kurie įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šildymo ir nešildymo sezono metu apmokamos (100 proc.) jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.

Unikali socialinė paslauga

2012 m. Vilniaus mieste pradėjo veikti „Socialinis taksi“, teikiantis pavėžėjimo paslaugas negalią turintiems asmenims. Tokia ne pelno siekiančios organizacijos – Nacionalinis socialinės integracijos institutas – paslauga suteikė neįgaliesiems galimybę nevaržomai judėti, tapti mobilesniais, gyventi aktyvų socialinį gyvenimą ir be rūpesčių pasiekti darbą, polikliniką, parduotuvę, įvairias įstaigas ir kt.

„2013 m. Klaipėda tapo antruoju miestu, patikėjusiu, kad socialinės inovacijos yra reikalingos, kuriant kokybiškas gyvenimo sąlygas atskirtį patiriantiems žmonėms, šiuo atveju kalbame apie tuos, kurie juda vežimėlio padedami, – sako Instituto vadovė Monika Stankevičiūtė-Juknienė. – Šiuo metu socialinis taksi veikia aštuoniose savivaldybėse (Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir rajonų, Panevėžio miesto, Utenos, Ukmergės ir Zarasų rajonų) ir Visagino mieste. Tikimės, kad ateityje pavyks išplėsti miestų tinklą ir taip suteikti neįgaliesiems aktyvesnį ekonominį ir socialinį gyvenimą“.

Vitalija Ruginienė, „Socialinio taksi“ klientė iš Klaipėdos: „Klaipėdoje esame labai patenkinti, kad yra tokia organizacija ir socialinis taksi. Puikus aptarnavimas, laiku atvažiuojanti mašina, mandagūs vairuotojai, maži tarifai ir nepamainoma pagalba patenkant į automobilį. Labai dėkingi socialinio taksi vadovams už tokią paslaugą. Be jos jau būtų sunku įsivaizduoti savo gyvenimą“.

Pagalba į namus

Prieš dvejus metus Institutas pradėjo vystyti kitą socialinę inovaciją – Senjoro programą. Ja siekiama gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, teikiant lankomosios priežiūros (pagalbos į namus) paslaugas.

„Pirmiausia vertėtų pasakyti, kad tai nėra socialinės globos paslauga negalintiems savimi pasirūpinti asmenims. Ką reiškia mūsų teikiama pagalba į namus? Ogi tai, jog padedame senjorams likti savarankiškiems, t. y. pasigaminti maistą, apsipirkti, susitvarkyti namus ir pan., – vardina M. Stankevičiūtė-Juknienė. – Kita vertus, praktika rodo, kad senjorams gal ne tiek svarbi buitis, kiek bendravimas – pokalbiai prie arbatos puodelio, pasivaikščiojimai, lankymasis renginiuose, laikraščių skaitymas ir t. t. Taigi mūsų darbuotojus galima pavadinti ne tiek pagalbininkais, kiek senjorų draugais. Mes siekiame, kad mūsų klientai gautų individualią jiems reikalingą pagalbą pagal tos dienos jų poreikius ir norus.“

Jau beveik dvejus metus Institutas bendradarbiauja su Kauno miesto savivaldybe, kur 25 organizacijos darbuotojai lanko 216 senolių, kurie labai džiaugiasi ir vertina tokią Nacionalinio socialinės integracijos instituto programą.

Senjorė Nijolė Marija Grytienė iš Kauno: „Labai šaunios mergaitės „Senjoro programoje“ dirba, visada taip maloniai telefonu pasikalbam. Labai džiaugiuosi, kad manim jūsų organizacija rūpinasi. Visiems, ką sutinku, papasakoju, kokie jūs šaunūs ir kad angelą man į namus atsiuntėt. Labai susidraugavau su Dovile. Kai žinau, kad ji ateis, norisi pasitempti, pasipuošiu, pasidažau, sutinku kaip brangų svečią. Ir jūs, ir Dovilė man džiaugsmą į namus atnešat. Jei jūsų kompanija būtų didesnė, dar daugiau žmonių gautų pagalbą, dar daugiau senjorų būtų geresnė ir nuotaika, ir sveikata, ir greičiau pasveiktų.“

Senjorė Nijolė Marija Grytienė iš Kauno. / VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas nuotr.

Svarbiausi – senjorų poreikiai

Daugiametė socialinių inovacijų patirtis, puikūs klientų ir bendradarbiaujančių savivaldybių atstovų atsiliepimai, sėkmingai įgyvendinama „Senjoro programa“ Kaune paskatino organizaciją šiais metais dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtame viešajame konkurse, kurį laimėjus rugsėjo 21 d. buvo pasirašyta sutartis. Pagal ją lankomosios priežiūros paslaugos bus teikiamos Klaipėdos miesto senjorams. Iš viso šiuo metu uostamiestyje yra 152 Instituto klientai ir 27 darbuotojai.

„Tokia reikšminga veikla mums nėra naujiena, turime ilgametės patirties. Tačiau nepaisant to, programos įgyvendinimas Klaipėdoje prasidėjo iššūkiais. Tikrai labai gaila, kad viešojoje erdvėje keliami klausimai galėjo atnešti nerimo žmonėms, kuriems labai reikalinga mūsų pagalba. Apgailestaujame ir dėl to labai norime atsiprašyti senjorų ir jų artimųjų, – Instituto darbuotojų vardu atsiprašo jo vadovė M. Stankevičiūtė-Juknienė. – Kartu patikiname, kad jau suskubome susisiekti su visais savo klientais, išsiaiškinti kiekvieno poreikį ir savarankiškumo lygį. Pirmiausia dėmesį nukreipėme į tuos, kuriems pagalbos reikėjo skubiausiai. Mes siekiame užtikrinti, kad nė vienas žmogus neliktų be būtinosios pagalbos. Labai tikimės, kad iššūkius įveiksime, o klaipėdiečiai senjorai džiaugsis mūsų teikiamomis kokybiškomis paslaugomis.“

Bendradarbiaujant užtikrinti senjorų gerovę

Šiuo metu Institutas, siekdamas senjorų gerovės, aktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos miesto savivaldybe.

„Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe siekiame, kad senjorams būtų suteiktos aukščiausios kokybės paslaugos, ir ieškome būdų, kaip racionaliai panaudoti tiek pagyvenusių žmonių, tiek ir savivaldybės biudžeto lėšas. Stengiamės, kad kylantys iššūkiai būtų suvaldyti kuo greičiau, o senjorams užtikrina gerovė“, – sako Instituto vadovė.

Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė: „Nusiskundimų dėl paslaugų teikimo kokybės nesame gavę. 2020 m. birželio mėn. atsitiktine tvarka telefonu buvo apklausta 10 paslaugų gavėjų. Jie teikiamų paslaugų kokybę vertino gerai arba labai gerai. Savo ruožtu, patys dirbdami su VšĮ Nacionalinės socialinės integracijos institutu taip pat nusiskundimų neturime, puikiai bendradarbiaujame ir visuomet randame bendrus sprendimus.“

14 kartą vykęs kalėdinis renginys baigė kasmetinę pagalbos paramos akciją, kurios tikslas – surinkti lėšų nepriteklių patiriančių senolių globai ir maitinimui. Maltiečių sukviestus vilniečius ir miesto svečius Katedros aikštėje įsikūrusiame „sriubų miestelyje“ pasitiko prezidentas Valdas Adamkus, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas bei lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

„Tūkstančiams senjorų reikalinga visų mūsų pagalba. Šios akcijos metu pasidaro akivaizdu, kad nesame abejingi kitų sunkumams. Vertinu, kad jau daugiau nei dešimtmetį galime prisidėti prie maltiečių daromų gerų darbų ir nekantrauju pamatyti, ką ši prasminga draugystė nuveiks ateityje“, – teigia K. Meidė.

Maltiečių ir „Maximos“ draugystė iš tiesų prasidėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. 2014 m. prekybos tinklas ėmė remti maltiečių įsteigtą Vilniaus vaikų dienos centrą. Po kelerių metų – 2017 m. – prekybos tinklas prisijungė ir prie pagalbos maltiečių globojamiems seneliams. Pernai „Maximos“ organizacijai perduotos paramos vertė siekė 43 tūkst. eurų.

„Skaudu, kad visą gyvenimą sąžiningai dirbę, sulaukę garbaus amžiaus mūsų šalies pensininkai tampa priklausomi nuo aplinkinių gerumo. Vertiname ir dėkojame verslui, kuris prisideda prie paramos mūsų projektams. Mums svarbu, kad seneliams ne tik šventės būtų sotesnes, bet ir maitinimą jie galėtų gauti visus metus“, – mintimis dalijasi „Maltos ordino pagalbos tarnybos“ programų direktorė Rasa Stukienė.

Maltiečiai 40 Lietuvos miestų globoja daugiau nei 2,5 tūkst. senolių. Tai skurstantys, mažesnę ar vidutinę pensiją, kuri yra tokio pat dydžio kaip pernai nustatyta skurdo rizikos riba, gaunantys vieniši senjorai. Maltiečiai vieniems globojamiems senoliams veža paruoštą maistą, kitiems – padeda maisto produktais, higienos ar medicinos prekėmis, dėmesiu, pagalba buityje ar tiesiog nuoširdžiu pokalbiu.

Šių metų akcijos tikslas – surinkti 260 tūkst. eurų, kurie užtikrins, kad senoliai oriai gyvens visus metus.

Kaip teigiama Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų pranešime, ministrai Aurelijus Veryga ir Linas Kukuraitis šiandien prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatys jau pusę metų vykdomą slaugos srities reformą ir aptars kitus veiksmus, kurie pagerintų Lietuvos senjorų situaciją.

Pagrindinė įvardijama problema yra tai, jog socialinės apsaugos ir sveikatos sritys šiuo metu atskirtos, todėl senjorams paslaugas skirtingu metu teikia keli specialistai: senjorų slauga finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, socialinė globa – iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, nors senyviems žmonėms paprastai reikia abiejų paslaugų.

Pasak pranešimo, ministrų iniciatyva prieš pusmetį suburta ekspertų komanda rengia pataisas, kurios leistų sujungti  sveikatos ir socialinės apsaugos sritis, užtikrinti paslaugų prieinamumą senjorams, kurie negali savimi pasirūpinti, ir „parengti vieningą bei ilgalaikį slaugos ir socialinės globos sistemos finansavimo modelį“.

Vyriausybė pernai rugsėjį priėmė sprendimą parengti integralią globos ir slaugos paslaugų koncepciją, kai paslaugos teikiamos tiek žmogaus namuose, tiek įstaigose.

Anot L. Kukuraičio, apjungus paslaugas, bus geriau tenkinami žmonių poreikiai, efektyviau naudojamos biudžeto lėšos.

„Sutarta atsisakyti kelių lygiagrečių sistemų šioje srityje ir svarstoma galimybė turėti atskirą fondą integraliai paslaugai finansuoti. Iki šiol labai trūko bendro požiūrio į senyvo amžiaus žmonių problemas. Pavyzdžiui, kartais asmuo gali puikiai gyventi savuose namuose, jeigu jam padeda socialiniai darbuotojai, bet jis nukreipiamas į instituciją. O slaugomi senjorai negali patekti į ligoninę ar globos namus bei gauti visapusiškų paslaugų, nes jose nėra vietų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Pabrėžiama, kad Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių Lietuvoje padidinti nuo esamų 5 122 iki 8 544 , o palaikomojo gydymo bei slaugos paslaugas gali teikti ir gydytojas geriatras.

Trūkstant vidaus ligų gydytojų bei šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų, tikimasi, kad tai pagerins pacientams teikiamų paslaugų kokybę.

Vyriausybės planuose iki 2021-ųjų numatyta plėtoti integralią pagalbą senoliams, įtraukta savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams tinklo plėtra, ketinama remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus senelių lankymui, ypač kaimiškose vietovėse.

Taip pat atsisakyta ir buvusios tvarkos, kad pacientai, kuriems yra taikoma dializė, į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančias įstaigas, net ir esant indikacijų, priimami tik tuomet, kai užtikrinamas paciento transportavimas į dializės centrus. Tuo metu norint gauti palaikomojo gydymo ir slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas įstaigose galima registruotis ir elektroniniu būdu – ne tik popieriniu, kaip buvo iki šiol.

Ministerijos tvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje pas senyvo amžiaus žmones į namus vyksta ir specialios integralios pagalbos komandos – socialinis darbuotojas su padėjėjais, slaugytojas su padėjėjais ir reabilitacijos specialistas. Jie  išsiaiškina globos ir slaugos namuose poreikį, teikia šias paslaugas senoliams ir jų namiškiams.

Kitą savaitę Vyriausybė žada svarstyti pataisas, kuriomis mažiausias pajamas gaunančioms visuomenės grupėms neliktų priemokų už kompensuojamuosius vaistus. Naujovei įsigaliojus nuo 2020-ųjų, tam planuojama skirti apie 5 mln. eurų. Šiemet įsigaliojo ir specialiųjų poreikių pertvarka, kuri, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, leidžia labiau atsižvelgti į senyvų žmonių poreikius gyventi namuose – gali būti pasiūlomos techninės pagalbos priemonės, pritaikomas būstas, aplinka, teikiamos socialinės paslaugos.

Planuojami ir kiti pokyčiai.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. 2005-aisiais iki 19,3 proc. 2017 metų pradžioje.

Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 metais Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) programų direktorės Rasos Stukienės teigimu, daugumos Lietuvos senolių šventės, kaip ir kasdienybė, yra itin skurdžios. Ypatingai sunku sergantiems, vienišiems ar vienkiemiuose gyvenantiems senoliams.

Stokoja būtiniausių priemonių

MOPT programų direktorė pastebi, jog paprastai senu žmogumi susirūpinama tik tuomet, kai jo sveikata tampa kritiška. Tačiau sergantiems ar vienišiems senoliams pagalbos reikia bene kasdien. „Orios senatvės samprata šalyje vis dar nėra aiški. Visgi, mes nuolat stengiamės apie tai kalbėti. Dažniausiai mūsų senoliai skurdą kenčia tyliai ir visais būdais bando išgyventi patys“, – pasakoja R. Stukienė.

Dažniausiai mūsų senoliai skurdą kenčia tyliai ir visais būdais bando išgyventi patys.

Šiuo metu 40 Lietuvos vietovių aktyviai veikia apie 1200 maltiečių savanorių. Jie globoja daugiau kaip 2500 vienišų ir skurdžiai gyvenančių senolių, 500 jų turi judėjimo negalią. Pasak R. Stukienės, senoliams trūksta maisto, sveikatos priežiūros priemonių, pagalbos buityje ir nuoširdaus bendravimo.

Todėl šiemet jėgas suvieniję maltiečiai ir „BENU vaistinė“ pakvietė Lietuvos gyventojus padėti senjorams, kad jų kasdienybė būtų šviesesnė. Visą gruodžio mėnesį „BENU vaistinėse“ bus įrengtos specialios Maltos ordino ženklu pažymėtos aukojimo dėžutės. Į jas gyventojų suaukotos sveikatos priežiūros priemonės maltiečių savanorių bus išvežiotos skurdžiai gyvenantiems seneliams visoje Lietuvoje.

Kalėdų dovana – pieštukas

Pasak R. Stukienės, didelę pagalbą suteikia ir patys senjorai, kurie prisijungia prie maltiečių ir padeda savo bendraamžiams.

„Stipresnės sveikatos senjorai ir patys mielai savanoriauja, globoja silpnesnius senelius. Tokiu būdu vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi reikalingi, užimti. Be to, dalis senjorų prisijungia prie mūsų organizuojamų renginių ir iniciatyvų ir taip padeda skleisti žinią apie vargingai gyvenančių senolių padėtį Lietuvoje“, – teigia R. Stukienė.

Viena tokių savanorių – aštuoniasdešimtmetė Valerija. Ji pasakoja, jog būtent maltiečių dvasia ir atsidavimas paskatino ją prisijungti prie bendruomenės ir šiemet tapti kalėdinės socialinės akcijos „Kalėdos – tai tu“, skatinančios paremti skurstančius senoliuos sveikatos priežiūros priemonėmis, veidu. Tačiau moteris pastebi, jog šventės ankščiau buvo kitokios.

„Manydavome, kad jeigu nori švęsti Kalėdas ir pats turi būti šventas. Todėl visą mėnesį stengdavomės padaryti kuo daugiau gerų darbų, nesipykti. Kartą, nors buvome labai neturtingi, pamotė mums padovanojo grafito pieštukų. Brolis buvo vyriausias, todėl po pagalve rado tris pieštukus, aš – du, o jaunėlė sesutė – vieną“, – prisiminimais dalinasi Valerija.

Moteris teigia, jog ir dabar per šventės stengiasi susikurti ramybės bei nuoširdumo jausmą. Vyrui mirus prieš septynerius metus, ji Kūčias sutinka ir palydi viena. Pasimeldžia, padeda lėkštutes visiems išėjusiems artimiesiems, o su sūnaus šeima susitinka tarpušvenčiu.

Šventes sutinka vienas

Jau ne vienerius vienas šventes sutinka ir Vilniuje gyvenantis 67 metų Anatolijus. Vyras pasakoja, jog tėvų jau nebėra tarp gyvųjų, dvi neįgalios tetos gyvena atskirai, keli likę pusbroliai – emigravę. Anatolijus negali pasigirti stipria sveikata. Sausio 13-osios įvykių metu jam ginklu buvo stipriai sutrenkta galva, vėliau ištiko keli insultai, kurie visam gyvenimui lėmė pirmos grupės invalidumą.

„Niekada neturėjau žmonos ar vaikų. Kai tėvai buvo dar gyvi, Kalėdos buvo linksmos, tačiau dabar vienam gyventi sudėtinga. Jei turiu ko pavalgyti, būna gerai, jeigu ne, būna sunkiau. Šiek tiek liūdna, kad net neturiu su kuo pasikalbėti. Socialinė darbuotoja ir maisto atvežantis maltiečių savanoris – vieninteliai pašnekovai, o du buto kambariai – visas džiaugsmas“, – pasakoja maltiečių globojamas senjoras Anatolijus.

Spalvingos gyvenimo istorijos

Kalbinti senjorai su šypsena prisimena jaunystę ir per gyvenimą nueitą kelią. Anatolijus dvidešimt metų mokėsi muzikos: 11 metų M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 3 – Maskvoje, vėliau gavo muzikos kompozicijos daktaro laipsnį. Nors gyvenimas vyro nelepino, jis ir šiuo metu kuria simfoniją, rašo koncertą fortepijonui.

Anksti mamos netekusi Valerija turi ir medicininį, ir teisinį išsilavinimą, o dabar mėgsta megzti, siuvinėti, kurti eiles. Kitus senolius lankanti moteris teigia, kad jiems trūksta ne tik maisto, bet ir sveikatos priežiūros priemonių.

„Kalėdoms maltiečių globojami senjorai neturi jokių lėšų, todėl jiems reikalinga visokeriopa parama. Dauguma senolių neišeina iš namų, yra prikaustyti prie lovos. Senatvėje viskas kitaip. Senoliai dažnai įsipjauna ar kitaip susižeidžia, kenčia nuo pragulų. Žmogiškajam orumui išsaugoti reikalingi ir tokie paprasti dalykai kaip pleistrai, tepalai ir kremai nuo sąnarių skausmo ar maisto papildai. Mažiausia pagalba ir dėmesys senoliams gali sukurti šventę“, – pasakoja Valerija.

Gruodžio 1 dieną prasideda gerąją tradicija tapusi Lietuvos „Caritas“ ir vyskupijų „Caritas“ centrų organizuojama vargstančiųjų paramos akciją „Gerumas mus vienija“. Akcijose metu bus renkamos lėšos padėti sunkiausioje padėtyje esančioms šeimoms, smurto aukoms, savimi savarankiškai nesugebantiems pasirūpinti senoliams. Kviečiame kiekvieną dalyvauti akcijoje ir padėti kenčiantiems žmonėms.

„Adventas tai yra ypatingas laikotarpis, skirtas susikaupimui, apmastymams, maldai. Pagalvokime apie tuos žmones, kurie šventes pasitiks kęsdami materialinius ir dvasinius nepriteklius. Kiekvienas savo širdyje turi gerumo, tereikia jį parodyti “, – dalyvauti akcijoje ragina Lietuvos „Caritas“ generalinė direktorė Janina Kukauskienė.

Kiekvienas gali prisidėti prie akcijos, įsigijęs specialią Lietuvos „Caritas“ žvakutę bažnyčiose ir „Caritas“ skyriuose, taip pat padėti galima skambinant arba siunčiant tuščią SMS trumpaisiais akcijos numeriais 1406 (auka 5 litai) ir 1407 (auka 10 litų). Akcija „Gerumas mus vienija“ rengiama nuo 1997 metų kasmet.

Šiais metais Lietuvos „Caritas“ tikisi akcijos metu už aukas išdalinti apie 110 tūkst. simbolinių „Caritas“ žvakelių visoje Lietuvoje. Už auką įsigyta „Caritas“ žvakelė yra aukos ir pagalbos vienas kitam simbolis. Be to, nuo seno deganti žvakės ugnis buvo tikėjimo, šeimos vienybės, bendrystės su kitais žmonėmis ženklas.

Norintys padėti žmonės, įmonės ir organizacijos tai pat gali prisidėti prie akcijos norimą auką pervesdami į Lietuvos „Caritas“ banko sąskaitą.

Akcija „Gerumas mus vienija“ vyks iki gruodžio 31 dienos.