Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas iš Radviliškio rudenį persikels į Pajūrio miestelį, esantį apie 10 km nuo Šilalės.

„Planuojama apie 132 šauktinius atsivežt ir apie 80 profesionalios karo tarnybos karių, įskaitant karininkus. Tai Pajūry, kaip ir minėjau, įsikursim iki metų pabaigos pagal planą“, – sakė brigados generolo M. Pečiulionio artilerijos bataliono vadas mjr. Vadimas Jeriominas.

Iš pradžių šią žinią gyventojai, pasak seniūnės, sutiko nerimaudami, ypač gyvenantys artileristams skirtoje vietoje. Batalionas įsikurs 12 ha buvusios žemės ūkio mokyklos teritorijoje.

„Kad nežinojo, kur apsigyvens, kaip gyvens toliau. Bet savivaldybė visiem pagal poreikį supirko kitus būstus, namus, butus. Žmonės buvo iškelti ir dabar turi geresnes sąlygas“, – pasakojo Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė.

Pasak seniūnės, dalis buvusios mokyklos pastatų bus griaunama, dalis  perstatoma kariuomenės reikmėms.

„Šiaip džiaugiamės, kad kažkas bus aplink. Dabar yra lyg tai apmirę, yra tušti pastatai. Na, tiktai gaila labai – ten mūsų įdėtos rankos, susodinti medžiai, statyti tie patys pastatai“, – kalbėjo Pajūrio „Bočių“ bendrijos pirmininkė Birutė Kuizinaitė.

Gyventojai nerimavo ir dėl to, kad haubicas atsigabensiantys artileristai kels didelį triukšmą. Tačiau žmones nuramino bataliono vadas, patikinęs, kad pratybos vyks tik kariniuose poligonuose – Pabradės, Kairių ir Gaižiūnų.

„Aš manau, kad mes būsim Pajūrio miestelio bendruomenės dalis ir įsiliesime į tai, ir turėsim renginių, draugiškai gyvensim“, – tikisi mjr. V. Jeriominas.

Dabar Pajūrio gyventojai, kurių dėl migracijos gerokai sumažėjo, kariškių įkurtuvių laukia nekantraudami ir tikisi, kad šauktiniai bei karininkai su šeimomis pagyvins miestelio gyvenimą, atgaivins verslą.

„Labai, labai sunku dabar, kada yra maža apyvarta, mažai žmonių, visi išvažiavę į užsienį, tai aš sakyčiau, kad yra teigiamai“, – sakė verslininkas Juozas Valaitis.

„Baigęs mokyklą norėčiau čia prievolę atlikti, nes pats gyvenu Pajūry ir būtų arčiausiai čia“, – kalbėjo gimnazistas Augustinas Mažutis.

Pasak seniūnės, bataliono vadovybė žadėjo, kad dalinyje galės dirbti ir miestelio žmonės – bus reikalingi mechanikai, vairuotojai, valytojai, virėjai.

31-erių barmenė prisimena patyrusi šoką, kai sulaukė žinios apie būsimą išsikraustymą.

Tačiau dabar ji jau kelis mėnesius gyvena didesniame bute dviaukščiame name netoli Pajūrio – naują būstą jai parūpino savivaldybė.

„Šiaip viskas iš tikrųjų geriau, ten nebuvo nei dušų, nei vandens karšto, patogumų. Čia jau jie yra“, – teigia A. Jakaitė.

Jos pavyzdys – vienas iš daugelio, kaip beveik 800 gyventojų turinčio Vakarų Lietuvos miestelio gyvenimą pakeis čia įsikursiantis Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, kuriame tarnaus pusė tūkstančio karių.

A. Jakaitė mano, kad tai ne tik galimybė atversti naują gyvenimo lapą jai pačiai, bet ir visam Pajūriui, tačiau kitus prie kariuomenės nepratusius miestelio gyventojus žinia apie besikuriantį batalioną ir džiugina, ir baugina.

Savo ruožtu kai kuriems vietos verslininkams karių atsikraustymas reiškia naujas galimybes, nors daugelis jų į tai kol kas žiūri atsargiai.

Žada netriukšmauti

Kol kas apie Pajūryje besikuriantį batalioną neskelbia joks didesnis skiriamasis ženklas, išskyrus mažą baltą lentelę prie įsukimo į buvusios žemės ūkio mokyklos teritoriją.

Lietuvos kariuomenei šiemet buvo perduoti beveik dvylika hektarų žemės ir jame esantys apleisti statiniai: buvęs mokyklos pastatas, dirbtuvės, valgykla, garažas, futbolo stadionas, krepšinio aikštelė ir bendrabučiai, iš kurių į Šilalę ir apylinkes buvo iškelti jų gyventojai.

Jau gegužę aplink karinę teritoriją turėtų pradėti kilti tvora, o iki šių metų pabaigos joje įrengus konteinerius į Pajūrį turėtų persikelti beveik 200 karių. Ilgainiui bataliono skaičius turėtų išaugti iki 500-ų žmonių, daugiausia – šauktinių.

Kariuomenei perduotus pastatus planuojama nugriauti ir pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį statyti naują infrastruktūrą.

Ginkluotųjų pajėgų atstovai jau kelis kartus važiavo prisistatyti Pajūrio gyventojams, kur sulaukė daug klausimų dėl galimo triukšmo.

Bataliono vadas žada, kad Pajūryje šaudoma nebus, nes tam yra skirti poligonai.

„Aišku, žmonės matys mus važinėjančius po vietovę, bet čia bus tik nuolatinė bataliono dislokacijos vieta, o visi šaudymai, visi naudojimai pirotechnikos, amunicijos bus vykdomi poligonuose ir tam skirtose vietose“, – sako majoras Vadimas Jeriominas.

Pajūrio gyventojai tikisi, kad atvykus kariams gyvenimas jaunų žmonių migracijos išretintame miestelyje pagyvės, o dalis jų ruošiasi pasiūlyti išnuomoti karių šeimoms būstą.

„Bus įdomu dalyvauti, būti, matyti kariuomenę, nes vis dėlto vyrai su uniformomis yra tikri vyrai“, – sako 64-ių buvusi istorijos mokytoja Marija Arnašienė.

„Liko mažai jaunimo, Pajūris sensta, todėl labai smagu. Aišku tikiuosi, kad ir gimstamumas padidės, nes panelių gimnazijoje dar yra“, – juokiasi ji.

18-metis Rokas Pocius nerimavo, kad karo atveju Pajūris galėtų tapti vienu pirmųjų taikinių, tačiau svarstė, kad atvykstantys kariai apskritai atneš naudą nedideliam miesteliui.

Situaciją stebi ir verslininkai

Naujienas apie bataliono įsikūrimą atidžiai seka vietos verslas, tačiau kol kas didesniems pokyčiams nesiruošia.

Visgi į Pajūrį atvykstantys kariai griauna vietos verslininko Gintaro Radzevičiaus ateities planus, nes jo nuomotas patalpas perperka kariuomenė.

Penkiolika metų smulkiai statybinių konstrukcijų gamybai vadovavęs vyras sako, kad tai praktiškai reiškia jo verslo pabaigą.

„Dabar aš turiu kraustytis, mesti darbus, atleisti žmones, mokėti išeitines, nuomotis kažką naujo. Reikės žiūrėti, ar apskritai čia kažką beverta“, – teigia G. Radzevičius.

Nedidelę kavinę su vyru valdanti Laima Valaitienė kol kas naujas galimybes vertina atsargiai, nes informacijos apie karių poilsį ir laisvalaikį kol kas matyti nedaug.

Savo ruožtu vietinės parduotuvės ir restorano direktorė Vida Raudonienė tikisi, kad atvykstantys kariai padės atgaivinti sunkiai išgyvenantį verslą.

„Tokio dydžio mieste mums svarbus kiekvienas žmogus. Kas ateis ledų nusipirkti, kas kokalolos, kas bandelę kokią“, – kalba ji.

Tuo metu bataliono vadovybė teigia, kad vietos gyventojai turės galimybę kariniame dalinyje užimti dalį darbo vietų.

Be to, kariai žada nepraleisti Pajūryje vyksiančių sporto varžybų ir švenčių.

„Net neabejoju, kad būsime artimi“, – sako bataliono vadas V. Jeriominas.

Jai reikalingiems moduliniams ir kilnojamiesiems statiniams ir įrengimams pirkti ketvirtadienį Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbė tarptautinį konkursą.

Pasak KAM, planuojama įsigyti ir įrengti apie 270 konteinerių, taip pat palapinę-angarą. Jie bus skirti konteinerių stovyklai įrengti, joje bus gyvenamosios, štabo, administracinė, laisvalaikio, maitinimo ir medicinos zonos, technikos parkas.

Artilerijos bataliono konteinerinėje stovykloje planuojama apgyvendinti apie 250 karių, kurių didžioji dalis – šauktiniai. Planuojama, kad laikinąja infrastruktūra artilerijos bataliono kariai naudosis tol, kol Pajūrio miestelyje bus įrengta nuolatinė infrastruktūra. Laikinosios infrastruktūros artilerijos batalione įrengimo darbus planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas teigia, kad naujas karinis vienetas steigiamas regione, kuriame iki šiol dar nėra buvę jokio karinio vieneto.

„Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtra yra vienas iš pagrindinių šių metų Lietuvos kariuomenės modernizacijos prioritetų, o naujojo artilerijos bataliono aprūpinimas infrastruktūra, reikalinga jam funkcionuoti, yra vienas iš jau prasidėjusių procesų“, – sako krašto apsaugos viceministras.

Anot jo, laikinosios infrastruktūros įrengimas artilerijos batalione panaudojant modulinius ir kilnojamuosius statinius yra modernus būdas greitai su sąlyginai mažomis sąnaudomis įsikurti, o vėliau konteinerius bus galima panaudoti kitiems kariuomenės poreikiams.

Pasak KAM, M. Pečiuliono artilerijos batalionas nebus pirmasis Lietuvos kariuomenės dalinys, kuriame įrengta konteinerinė stovykla. Tokios stovyklos šiuo metu veikia Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje, LDK Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione Tauragėje, Didžiojo Lietuvos etmono J. Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Panašaus tipo, bet didesnės apimties karinė stovykla buvo įrengta ir Lietuvos vadovautoje Goro provincijos atkūrimo grupėje Afganistane. Be to, konteinerinėse stovyklose yra įsikūręs ir šiuo metu Rukloje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės štabas ir dalis personalo.

M. Pečiuliono artilerijos batalionas pradėtas formuoti 2017 metais. Šiuo metu batalionas yra įsikūręs laikinoje dislokacijos vietoje Oro gynybos batalione Radviliškyje, kur 2017 metų gruodį tarnybą pradėjo ir 100 šauktinių.

Antroji Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ įkurta 2016 metų sausį, atsižvelgus į būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Brigados „Žemaitija“ štabas veikia  Klaipėdoje, ją sudaro štabas, taip pat štabo, ryšių, žvalgybos ir prieštankinė kuopos bei trys batalionai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų (Klaipėdoje), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų (Tauragės r.) ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas. Šiais metais bus pradedamas formuoti ir ketvirtasis – Lietuvos kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas.