– Toks atvejis, kiek, ko gero, egzistuoja mūsų departamentas nuo 2011 m., matomas pirmą kartą. Susiduriam su tokiu iš tikrųjų cinišku elgesiu, kada įmonei yra atimta licencija už pažeidimus, kurie yra susiję su alkoholinių gėrimų prekyba, tačiau įmonė oficialiai ir viešai skelbiasi savo „Facebook“ socialiniame tinkle, kad laukia lankytojų su savo atsineštais alkoholiniais gėrimais. Ir tokiu būdu iš esmės pati įmonė išvengia atsakomybės, nes ji nėra alkoholio prekybininkas.
Visa atsakomybė tenka tiems, sakykime, klientams, kurie atsineša tuos gėrimus. Ir jeigu mes kalbėtume apie suaugusius asmenis, kurie atsineša gėrimus ir geria, tai vis tiek yra vieša vieta, nesvarbu, kad ji neturi licencijos. Už gėrimą viešoje vietoje yra numatyta atsakomybė – nuo 20 iki 100 eurų pirmą kartą, antrą kartą – nuo 100 iki 200 eurų. Taip pat gali būti taikomos tam tikros poveikio priemonės – lankytis įvairiose programose, susijusiose, sakykim, su tuo, kaip nevartoti alkoholinių gėrimų. Jau nekalbant apie tai, kad gali būti pritaikyta tokia atsakomybė, kai bus uždrausta lankytis visokiuose viešuose renginiuose nuo mėnesio iki metų. Kalbant apie vaikus ir paauglius, tai be abejo, jų atsakomybė kitokia – nuo 10 iki 14 eurų pirmą kartą, antrą kartą – nuo 14 iki 30 eurų. Ir vėlgi tam tikros poveikio priemonės – dalyvauti, pavyzdžiui, ankstyvosios intervencijos programoje. Taip pat gali būti pritaikytas draudimas iki metų lankytis įvairiuose viešose vietose. Tai iš esmės, nepaisant to, jeigu mes kalbėtume apie nuo 14 iki 16 metų vaikų atsakomybę, tai vis tiek tėvai, globėjai moka šitą baudą. Nuo 16 metų, jeigu vaikas, nepilnametis iki 20 metų gali tai padaryt, tai be abejo, jis jau pats susimokės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kokie departamento duomenys, kur dažniausiai nučiumpate paauglius besisvaiginančius? Kas tai bebūtų – kažkokie parkai ar kiemai. Gal net yra statistika, kaip būna, ar namuose paaugliai vartoja alkoholį?
– Taip, iš tikrųjų ta pirmoji iniciacija, kaip mes sakome, tas pirmasis pabandymas paprastai būna apie tryliktuosius gyvenimo metus, kalbant apie alkoholinius gėrimus. Tai dažniausiai vis dėlto įvyksta vakarėliuose. Vakarėliuose kažkieno namuose, pas savo draugus. Ir viena priežasčių, kodėl vaikai vartoja, tai labiausiai nori pagerinti vakarėlio kokybę, pritapti prie aplinkos. O pirmasis toks jau rimtas pasigėrimas, jeigu taip galima sakyti, tai kažkur gali ištikti apie keturioliktus gyvenimo metus. Šiaip reikia tikrai turėti omeny, kad Lietuvoje, kalbant apie alkoholinių gėrimų vartojimą, būtent susijusį su vaikais, nepilnamečiais, tais jaunais suaugusiais, mes bendrai turime labai gerą situaciją. Netgi tyrimai liudija iš tikrųjų alkoholinių gėrimų vartojimo sumažėjimą. Jeigu mes kalbėtume apie mokinius penktos–devintos klasės, tai iš tikrųjų sumažėjimas yra nuo 21 iki 17 proc. Jeigu kalbėtume apie penkiolikos, šešiolikos metų vaikus ir paauglius, tai Lietuvoje bent kartą per paskutinį mėnesį alkoholinius gėrimus vartojo 27 proc., europinis vidurkis yra 47 proc. Tai jeigu taip reitinguoti šalis, tai Lietuva nusileidžia tik keturioms šalims. Tai iš tiesų patys geriausi rezultatai, jeigu mes apskritai kalbame apie alkoholinių gėrimų vartojimą tarp vaikų ir paauglių. Be abejo, tokių atvejų, kaip sakau, pavienių atvejų tikrai yra ir tai ne paslaptis.
– Ar moksleiviai alkoholį keičia kažkuo kitu?
– Iš tikrųjų nėra tokių mokslinių tyrimų. Buvo, kai buvo griežtinama alkoholio kontrolės politika 2017 m. buvo labai daug diskusijų, kai 2018 m. įsigaliojo visas kompleksas priemonių. Iš tikrųjų buvo tokių nuogąstavimų, kad galbūt alkoholinių gėrimų vartojimą pakeis netgi narkotikų vartojimas. Moksliniai tyrimai šito nepatvirtino. Kalbant apie pačių narkotikų vartojimą, taip, yra tam tikras padidėjimas. Bet tai mes matome visoje Europoje. Ir priežastys tikrai ne tame, kad Lietuva sugriežtino alkoholio kontrolės politiką. Priežastys yra kitos. Ir vėlgi kovido situacija, ir karas Ukrainoje turėjo savo įtakos. Ir mes tik po truputėlį, bent žiūrint statistiškai, tik grįžtame į priešpandeminį periodą.
– Kai yra vaikų vasaros atostogos, ar nepastebite, kad tokių įvykių dažniau atsitinka atostogų metu? Ir gal čia tėvams reikėtų labiau suklusti ir taikyti griežtesnę kontrolę?
Konsultavom pačią policiją – kaip elgtis, kokia administracinė atsakomybė ir kam turėtų būti taikoma, nes, kaip ir minėjau, toks atvejis tikrai ne eilinis.
– Tai – ne paslaptis. Kadangi vaikai neužimti, neturi kažkokių užsiėmimų, atsiranda daug laisvo laiko, tada tikrai ir tėvams tenka atsakomybė. Ne veltui yra tam tikra piniginė atsakomybė už savo vaiko nepriežiūrą. Ją moka tie patys tėvai, ar globėjai, ar įstaigos, kur tuo metu yra vaikai. Tai šitoj vietoj taip ir tas yra pastebima. Atėjus mokslo metams, tokių atvejų tikrai aptinkama žymiai rečiau.
– Ar po to atvejo Palangoje jūsų kontrolės departamentas imsis kažkokių aktyvesnių veiksmų ir bandys tikrinti kitus klubus, kad kitur nevyktų taip, kaip atsitiko Palangoje?
– Kai tik pasigirdo tos žinutės, kad yra klubas, kuriam atimta licencija ir kuris kviečiasi neštis savo alkoholinius gėrimus, jau buvo organizuotas reidas kartu su Klaipėdos apskrities policijos komisariatu ir mūsų departamento darbuotojai dalyvavo visą savaitgalį. Tuo metu, kai vyko reidas, pažeidimų nebuvo nustatyta. Kitose pasilinksminimo vietose buvo nustatyti kitokio pobūdžio pažeidimai, susiję su nelegalių jaunų žmonių įdarbinimu vasaros periodu. Bet vienareikšmiškai mes tikrai atkreipsim dėmesį ir mes konsultavom pačią policiją – kaip elgtis, kokia administracinė atsakomybė ir kam turėtų būti taikoma, nes, kaip ir minėjau, toks atvejis tikrai ne eilinis.
