Dabar silpnos sveikatos A. Fujimori, ėjęs pareigas nuo 1990 iki 2000 m., paliko Barbadilo kalėjimą Limoje, jį pasitiko jo vaikai – tris kartus prezidento rinkimus pralaimėjusi dukra Keiko Fujimori ir sūnus verslininkas Kenji.

A. Fujimori buvo su deguonies vamzdeliais nosyje. Jis buvo pasodintas į kalėjimą 2009 m. dėl žudynių, kurias 1991 ir 1992 m. įvykdė kariuomenės mirties būriai, per antiteroristinėmis vadintas operacijas žuvo 25 žmonės, tarp jų ir vaikas. Antradienį Konstitucinis Teismas nurodė jį paleisti dėl humanitarinių priežasčių, sugrąžinęs 2017 m. suteiktą, bet po dvejų metų Aukščiausiojo Teismo atšauktą malonę.

Japonų kilmės A. Fujimori suskaldė Peru visuomenę kaip joks kitas lyderis. Vieni jį giria už ekonomikos augimą vykdant neoliberalią ekonomikos politiką ir kairiųjų sukilėlių sutriuškinimą. Kiti bjaurisi negailestingu autoritariniu jo valdymo stiliumi.

Prieš tai trečiadienį Kosta Rikoje įsikūręs Amerikos žmogaus teisių teismas ragino valdžios institucijas jo nepaleisti. Pernai Peru Konstitucinis Teismas nurodė paleisti A. Fujimori dėl humanitarinių priežasčių, tuokart Amerikos teismas irgi ragino nepritarti šiam žingsniui ir vyriausybė Limoje į tai atsižvelgė. Šįkart vyriausybė ignoravo teismą ir paleido senstantį buvusį prezidentą, atlikusį maždaug du trečdalius bausmės.

2000 m. lapkritį apkaltintas A. Fujimori pabėgo į savo tėvų šalį Japoniją ir iš ten faksu pasiuntė atsistatydinimo raštą. Vėliau jis išvyko į Čilę ir 2007 m. buvo išduotas Peru.

Antradienio sprendimas grąžinti malonę negali būti skundžiamas.

A. Fujimori buvo pripažintas kaltas papirkinėjęs įstatymų leidėjus ir šnipinėjęs varžovus. Buvo vykdomas tyrimas dėl šimtų tūkstančių neturtingų, daugiausia čiabuvių moterų priverstinės sterilizacijos per paskutinius ketverius jo valdymo metus. Pagal A. Fujimori vykdytą šeimos planavimo programą buvo operuotos maždaug 270 tūkst. perujiečių, daugiausia čiabuvių, nemokėjusių ispanų kalbos, perrišant jų kiaušintakius.

Pernai Keiko Fujimori pažadėjo pasigailėti tėvo, jei būtų išrinkta, bet ją įveikė kairysis Pedro Castillo, vėliau nušalintas ir įkalintas tame pačiame kalėjime, kuriame kalėjo A. Fujimori.

Kauno apygardos teismas lapkričio 23 dieną panaikino Kaišiadorių teismo nutartį, kuria buvo nuspręsta netaikyti R. Ivanauskui lygtinio paleidimo iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo.

R. Ivanauskas Vilniaus apygardos teismo 2016 metų nusprendžiu pripažintas kaltu kaip padėjėjas D. Kedžiui rengiantis daryti nusikaltimus – planuojant keturių žmonių žudynes.

Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Negalią turintis vyras buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus, tai yra minimali bausmė už tokį nusikaltimą. Į bausmės laiką taip pat buvo įskaičiuotas suėmimo ir sulaikymo laikas iki nuosprendžio.

Paleisti nuteistąjį anksčiau laiko į laisvę rugsėjį nusprendė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, ji savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, rekomendacijų vykdymo laikotarpiu nebaustas, skatintas 10 kartų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, klauso garsines knygas, dalyvauja sveikatingumo užsiėmimuose.

Be to, nuteistasis dalyvauja religinėje veikloje, individuliai sportuoja, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus, turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su draugais ir artimaisiais. Mokamas darbas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam siūlytas nebuvo, nes nuteistasis turi regėjimo negalią, tačiau jis turi pakankamą išsilavinimą bei motyvaciją dirbti pagal sveikatos galimybes.

Kaišiadorių teismas komisijai nepritarė

Tačiau Kaišiadorių teismas spalį atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Žemesnės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad R. Ivanauskas bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir padarė išvadą, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, tai didina jo pavojingumą visuomenei. Teismas atkreipė dėmesį, kad vyras iki šiol nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo, minimalizuoja savo indėlį neigdamas byloje pateiktus įrodymus.

Nuteistasis šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui, jis rašė, kad komisija sprendžianti dėl lygtinio paleidimo taikymo, jau nuo 2021 metų kovo mėnesio nutaria jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

R. Ivanauskas skunde teigė, kad yra skatintas net 10 kartų, drausmine ir administracine tvarka nėra baustas, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas yra žemas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja programose, krikščioniško būrelio veikloje, sportuoja, lanko sveikatingumo užsiėmimus, ir kelia klausimą, kokia dar pažanga būtų tinkama lygtinio paleidimo instituto taikymui.

Nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuojant

Kauno apygardos teismas padarė priešingą išvadą, nei Kaišiadorių teismas – teisėja Laima Šeputienė paskelbė, kad komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. Ivanausko asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismo vertinimu, šiuo atveju komisija pagrįstai nustatė, kad nuteistojo elgesį jau įmanoma toliau taisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės.

„Teismo vertinimu, šiuo atveju komisija pagrįstai nustatė, kad nuteistojo elgesį jau įmanoma toliau taisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. taikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą“, – rašoma galutinėje ir neskundžiamoje teisėjos L. Šeputienės nutartyje.

Kauno apygardos teismo vertinimu, vienas iš įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas, nes R. Ivanausko laisvė yra suvaržyta ilgą laiką.

„Aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra baustas už laisvės atėmimo vietų įstaigoje numatytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, neturi jokių drausminių nuobaudų ir byloje nėra duomenų, kad jo elgesys būtų svarstytas nuteistųjų elgesio vertinimo komisijose, jis nėra baustas administracine tvarka, tuo tarpu priešingai, nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. yra dešimt kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje tik patvirtina, kad nuteistojo Raimundo Ivanausko elgesio pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje nebėra tikslingas“, – rašoma teisėjos M. Šeputienės nutartyje.

Teisėja pastebėjo, kad nuteistasis, išleistas trumpalaikei išvykai į namus, nepažeidė šio leidimo sąlygų, todėl deda realias pastangas siekdamas įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o jo elgesį kontroliuojant probacijos metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, rizikos pakartotinai nusikalsti balai per kelis metus sumažėjo nuo 30 iki 27.

R. Ivanauskui liko padengti beveik 17 tūkst. eurų nukentėjusiesiems, jis juos moka kiekvieną mėnesį. Nuosprendžiu iš R. Ivanausko buvo priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems. Pavyzdžiui, dukters Violetos Naruševičienės netekusiems tėvams Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista atlyginti po 20 tūkst. eurų, Laimute Stankūnaitei – 28 tūkst. eurų.

Pasak Kauno apygardos teismo, nuteistasis daug metų dainavo Kauno valstybiniame chore bei gavo neįgalumo pašalpą, todėl pajamas gaudavo legaliu būdu.

„Toliau būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis neturės galimybės dirbti ir atlyginti susidariusius finansinius įsipareigojimus, kas aukštesnės instancijos teismo nuomone, taip pat priklauso ne nuo nuteistojo valios, o priešingai, nuo laisvės atėmimo vietos įstaigos galimybių sudaryti sąlygas dirbti regėjimo negalią turinčiam asmeniui“, – paskelbė teisėja L. Šeputienė.

Jos vertinimu, šiuo konkrečiu nuteistasis turės daugiau galimybių pagal savo sveikatos būklę įsidarbinti būdamas laisvėje ir prižiūrimas Probacijos tarnybos, o ne likusią bausmės dalį atlikdamas struktūrizuotoje aplinkoje.

Žudynės prieš 14 metų

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius, tą pačią dieną prie namų nužudyta D. Kedžio sugyventinės L. Stankūnaitės sesuo V. Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis D. Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Vėliau visi teismai A. Ūsą išteisino.

Bylos duomenimis, R. Ivanauskas padėjo rengiantis nužudyti keturis asmenis ir du iš jų nužudant. Jis aktyviai dalyvavo planuojant nusikaltimą: aptarė rengiamų žudynių eigą, jų metu naudotinas priemones žudiko išvaizdai pakeisti, nužudymams naudotinus ginklus, nužudymams ir pasišalinimui iš įvykio vietos naudotinas transporto priemones, jų palikimo vietas po nusikaltimo įvykdymo, teisėsaugos pareigūnų suklaidinimo taktiką, taip pat susitarė dėl žudiko slapstymuisi reikalingų patalpų, jo aprūpinimo maisto produktais, vyko į vietą, kurioje išbandė nužudymo metu naudotinus įrankius (pistoletą, neperšaunamas liemenes).

Teismai konstatavo, kad R. Ivanausko sveikatos būklė buvo bloga, bet tokia būklė netrukdė padėjėjo vaidmeniui – patarinėti, planuoti nusikaltimus, pažadėti dėl nusikaltusio asmens pasislėpimo, sveikatos pablogėjimas po nusikaltimo padarymo nemažina jo pavojingumo visuomenei.

Skirdami bausmę, teismai atkreipė dėmesį, kad buvo rengiamasi nužudyti keturis asmenis, du buvo nužudyti.

Lietuvos įstatymai numato, kad tam tikrais atvejais nuteistieji gali būti atleisti nuo realios laisvės atėmimo bausmės – kai serga nepagydomomis ligomis ir pan. Tačiau nuosprendžiu buvo konstatuota, kad laisvės atėmimo bausmė R. Ivanauskui yra tinkama, jis pagrįstai neatleistas nuo bausmės.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vyrui kaltinimai dėl nusikaltimų taip ir nebuvo pateikti. Tačiau įtariami D. Kedžio bendrininkai – buvę sugyventiniai R. Ivanauskas ir jo tuometė sugyventinė   – perduoti teismui. Moteris buvo visiškai išteisinta.

D. Kedys įtariamas nužudęs J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A. Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo per nelaimingus atsitikimus.

Šiuo verdiktu padėtas taškas aukščiausio Katalikų Bažnyčios pareigūno, apkaltinto seksualine prievarta prieš vaikus, teismo procese.    

78 metų G. Pellas buvo išteisintas dėl visų penkių kaltinimų praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje seksualiai išnaudojus du 13-mečius choristus, Aukštajam Teismui panaikinus buvusiam Vatikano iždininkui nepalankius prisiekusiųjų ir žemesnės instancijos apeliacinio teismo sprendimus.

G. Pellas jau išvyko iš Barvono kalėjimo netoli Melburno. Jo pasiimti atvažiavo juodas automobilis, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.

Kardinolas buvo už grotų nuo 2019 metų kovo. 

G. Pellas, visą laiką atkakliai tvirtinęs, jog yra nekaltas, išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad antradienio sprendimu buvo ištaisyta „didelė neteisybė“.  

2018 metų gruodį prisiekusieji pripažino G. Pellą kaltu. Pernai rugpjūtį Viktorijos valstijos Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija atmetė pirmą jo skundą. Už kardinolui nepalankų sprendimą pasisakė du iš trijų teisėjų.

Australijos Aukštasis Teismas savo nutartyje nurodė, jog „esama didelės galimybės, kad buvo nuteistas nekaltas žmogus, nes jo kaltė neįrodyta objektyviais ir patikimais įrodymais“.   

Septyni teisėjai vienbalsiai nusprendė, kad žemesnės instancijos teismas „nesvarstė klausimo, ar nesama didelės galimybės, jog nusikaltimo nebuvo“.

Visgi G. Pello teisinės bėdos greičiausiai dar nesibaigs, nes jam gresia kelios civilinės bylos. Vieno iš minėtų choristų, dabar jau mirusio, tėvas anksčiau sakė, kad kreipsis į civilinių bylų teismą.

„Sunku suvokti“

Kardinolui iškelta byla iš esmės buvo grindžiama vieno dar gyvo tariamai nuo jo nukentėjusio asmens liudijimais. Per uždarą teismo posėdį jis tvirtino, kad G. Pellas panaudojo lytinę prievartą prieš du berniukus Melburno katedroje. Tuo metu G. Pellas buvo Melburno arkivyskupas. 

Antras choristas 2014 metais mirė nuo narkotikų perdozavimo; nėra žinoma, kad jis būtų kalbėjęs apie lytinį išnaudojimą. Dėl teisinių priežasčių šių asmenų vardai neskelbiami.

Mirusio choristo tėvui atstovaujanti advokatė Lisa Flynn (Liza Flin) sakė, kad jos klientas yra „pasibjaurėjęs“ ir „negali patikėti“ teismo sprendimu.

„Jam sunku suvokti Australijos Aukštojo Teismo sprendimą. Jis sako nebetikintis mūsų šalies baudžiamosios teisės sistema“, – sakė ji. 

„Jis niršta, kad žmogus, kurį jis laiko kaltu dėl sūnaus seksualinio išnaudojimo ir kurį prisiekusieji vienbalsiai pripažino kaltu, šiandien buvo išteisintas“, – kalbėjo advokatė.  

Nukentėjusiųjų paramos grupė – Mėlynojo mazgo fondas (Blue Knot Foundation) – pareiškė, kad antradienį paskelbtas verdiktas bus „triuškinamas“ smūgis prievartos aukoms. 

„Vaikų lytinio išnaudojimo pandemija Katalikų Bažnyčioje sukėlė pavojų milijonų vaikų, suaugusiųjų, kuriais jie tapo, saugumui ir žmogiškajai moralei“, – sakė organizacijos vadovė  Cathy Kezelman (Keiti Kezelman).    

„G. Pellas atgavo laisvę, tačiau daugelis prievartos aukų nėra laisvos – jos įkalintos jų gyvenimus sugriovusių nusikaltimų siaube“, – kalbėjo ji. 

Kardinolas Bažnyčios išplatintame pareiškime savo ruožtu padėkojo advokatams, šalininkams bei artimiesiems ir pabrėžė „nelaikantis pikta“ jį apkaltinusio asmens atžvilgiu.  

„Nenoriu, kad mano išteisinimas padidintų daugelio jaučiamą skausmą ir kartėlį; skausmo ir kartėlio tikrai pakanka“, – sakė jis.   

„Tačiau mano teismas nebuvo referendumas dėl Katalikų Bažnyčios ar to, kaip Bažnyčios valdžia Australijoje reagavo į pedofilijos nusikaltimą bažnyčioje“, – rašoma kardinolo pareiškime.   

„Buvo sprendžiama, ar aš įvykdžiau šiuos baisius nusikaltimus. Aš jų neįvykdžiau“, – pabrėžė jis.

Verdiktas šioje itin daug dėmesio sulaukusioje byloje buvo paskelbtas pustuštėje Brisbano teismo salėje, nes dėl koronaviruso taikomos socialinio atstumo priemonės draudžia didesnius nei trijų žmonių susibūrimus. 

Tokia aplinka buvo ryškus kontrastas ankstesniems šios bylos posėdžiams, sutraukdavusiems didžiules minias kardinolo palaikytojų ir smerkėjų, tarptautinių žiniasklaidos priemonių atstovų ir teisininkų.   

Viktorijos valstijos policija, tyrusi G. Pellui iškeltus kaltinimus, sakė, kad „gerbia Aukštojo Teismo sprendimą“ ir „yra pasiryžusi toliau tirti seksualinės prievartos nusikaltimus, kad aukos sulauktų teisingumo, nesvarbu, kiek metų praėjo“.  

Ankstesnis G. Pello bylos nagrinėjimas teismo nurodymu vyko apgaubtas slaptumo skraiste, siekiant užtikrinti sąžiningą procesą.   

Tuo pat metu G. Pellas patylomis buvo atleistas iš pareigų visose aukščiausiose Bažnyčios institucijose, tačiau iš dvasininkų luomo nebuvo pašalintas.

Vatikanas anksčiau sakė, kad nepradės tyrimo dėl kardinolo elgesio, kol nebus išnaudotos visos teisinės gynybos priemonės.

G. Pellui grėsė dar vienas teismas dėl kitų kaltinimų vaikų lytiniu išnaudojimu, tačiau prokurorai nusprendė netęsti bylos ir panaikino visus kaltinimus.

A. Altanas, siejamas su grupe, kaltinama dėl nesėkmingo bandymo 2016 metais įvykdyti valstybės perversmą, turi būti paleistas po pakartotinio bylos svarstymo, anuliavus įkalinimo iki gyvos galvos bausmę, nusprendė teismas.

Žurnalistė Nazli Ilicak (Nazli Ilidžak) taip pat turi būti paleista panaikinus jai įkalinimo iki gyvos galvos bausmę, sakoma Anatolijos naujienų agentūros pranešime.

Tai buvo jau antras jo administracinis areštas per du pastaruosius mėnesius. 42 metų aktyvistas iš kalėjimo Maskvos pietuose išėjo anksti ryte. Jis trumpai pasikalbėjo su žurnalistais ir išvyko jo laukusiu automobiliu.

„Per tas 50 dienų, kai buvau kalėjime, matėme dar daugiau įrodymų, kad šis režimas visiškai smunka“, – sakė jis, turėdamas omenyje pastarojo meto žvalgybos nesėkmes užsienyje ir nesėkmingą pilotuojamos rusų raketos paleidimą.

„Jei kas nors mano, kad areštais ... gali mus išgąsdinti ar sustabdyti, taip tikrai nėra“, – sakė jis, padėkojęs savo šalininkams.

Spaudimą pagrindiniam V. Putino priešininkui valdžia padidino dėl pensijų reformos smukus prezidento populiarumui.

Rugsėjo mėnesį A. Navalnas baigė 30 parų įkalinimo bausmę už metų pradžioje įvykusio mitingo organizavimą, bet iškart vėl buvo areštuotas dėl kaltinimų, susijusių su kitu protestu prieš pensinio amžiaus didinimą, turėjusiu sutapti su regioniniais rinkimais.

Per šiuos praėjusio mėnesio rinkimus Kremlius patyrė retų pralaimėjimų: mažiausiai dviejuose regionuose rinkėjai atmetė kandidatus iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“.

A. Navalno šalininkai baiminasi, kad dvi administracinės bylos iš eilės gali reikšti valdžios planus pradėti jo atžvilgiu kriminalinį tyrimą. Tokiu atveju jam galėtų grėsti ilga įkalinimo bausmė.

2014 metų liepą S.Udalcovas kartu su Leonidu Razvozžajevu buvo pripažinti kaltais dėl masinių neramumų šalyje kurstymo prieš prezidento Vladimiro Putino inauguraciją trečiai kadencijai 2012-aisiais.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos tvirtino, kad S.Udalcovo ir L.Razvozžajevo teismo procesas buvo politiškai motyvuotas, o jiems skirta bausmė – per griežta.

„Puspenktų metų už grotų praleidęs Sergejus Udalcovas buvo šiandien paleistas į laisvę“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė politinio aktyvisto žmona Anastasija Udalcova.

40-metis S.Udalcovas, vadovavęs uždraustam radikaliam kairiojo sparno judėjimui, išgarsėjo per masinius protestus prieš V.Putino sugrįžimą į Kremlių.

Kaltinimai aktyvistams buvo paremti vienos iš Rusijos televizijų parodytu filmu, kuriame buvo tvirtinama, kad S.Udalcovas planavo sukilimą, o jį finansavo Gruzijos verslo magnatas, parlamento narys Givis Targamadzė.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sveikino S.Udalcovo išėjimą į laisvę.

„Sveikinimai Sergejui Udalcovui išėjus į laisvę! Dėl sufabrikuotos politinės bylos jis kalėjime praleido puspenktų metų“, – parašė A.Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“.

S.Udalcovas bausmę atliko griežtojo režimo kolonijoje Tambovo srityje. Protestuodamas prieš jam skirtą bausmę aktyvistas buvo keliskart paskelbęs bado streiką.

L.Razvozžajevas iš kalėjimo buvo paleistas balandį.

37 metų Cameronas Douglasas (Kameronas Daglasas) 2010-aisiais buvo nuteistas kalėti penkerius metus už metamfetamino laikymą ir prekybą šiais narkotikais. Jam buvo skirta dar dveji metai laisvės atėmimo vienutėje, kai nuteistasis prisipažino organizavęs narkotikų kontrabandą į kalėjimą.

Cameronas, M. Douglaso ir jo pirmosios žmonos Diandros Luker (Dajandros Laker) sūnus, turėjo būti paleistas 2018 metais, bet dabar jis jau perkeltas į reabilitacijos centrą Niujorke, pranešė portalas „EOnline“ ir televizija „ABC News“.

C. Douglasas dabar planuoja parašyti atvirą prisiminimų knygą, kurioje papasakos apie savo, vienos iš labiausiai gerbiamų Holivudo dinastijų atžalos, gyvenimą ir kaip narkotikai nuvedė jį į kalėjimą, rašo dienraščio „New York Post“ bulvarinių naujienų skiltis „Page Six“.

Tėvas, „Oskaro“ laureatas, reguliariai lankydavo sūnų kalėjime ir yra kritikavęs AV kalėjimų sistemą. 2013 m. priimdamas „Emmy“ apdovanojimą už pianisto Liberace (Liberačės) vaidmenį televizijos filme „Už kandeliabrų“ (Behind the Candelabra), jis sakė: „Iš pradžių buvau tikrai nusivylęs savo sūnumi, bet dabar pasiekiau tašką, kai esu nusivylęs sistema. Jeigu netyčia paslysti, tave nubaudžia. Mano sūnaus atvejis – jis turi praleisti beveik dvejus metus vienutėje.“