„Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda – dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu. Iki 2020 m. slaugos paslaugą galėjo teikti su šeimos gydytoju dirbantis slaugytojas“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėja Ilona Šakienė.

Taip pat buvo padidinta iš PSDF kompensuojamų paslaugų apimtis bei slaugos namuose gavėjų skaičius. 2020 m. paslauga pasinaudojo 40 000 asmenų, o 2022 m. jos gavėjų skaičius padidėjo iki 50 500. Įgyvendinti pokyčiai padės sunkumų patiriantiems gyventojams ilgiau gyventi savarankiškai ir išvengti galimo ligų paūmėjimo, palengvins jų priežiūra besirūpinančių artimųjų kasdienybę.

Lietuvoje teikiamos trijų rūšių slaugos paslaugos

Slaugos paslaugos yra teikiamos pacientams, kurių sveikatos būklė reikalauja nuolatinės sveikatos priežiūros specialisto – slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo – pagalbos. „Tai nustatoma pagal specialų klausimyną vertinant tokių paslaugų poreikį konkrečiu atveju. Slaugą gali gauti bet kokio amžiaus asmuo, kuriam nustatytas toks poreikis“, – sakė SAM atstovė Ilona Šakienė.

Slaugos paslaugų poreikį turintiems pacientams sveikatos priežiūros sistema gali pasiūlyti kelių rūšių paslaugas: palaikomojo gydymo ir slaugos, ambulatorinės slaugos namuose ir paliatyviosios slaugos.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kuriems nustatyta diagnozė nereikalauja aktyvaus gydymo, nebereikia atlikti papildomų tyrimų. Taip pat tais atvejais, kai nėra galimybės būtinų slaugos paslaugų suteikti paciento namuose. Siuntimą palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms namuose išrašo gydantis gydytojas.

Kitos rūšies – ambulatorinės slaugos namuose – paslaugas pacientų namuose teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Šių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje. Tokiu būdu siekiama išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo. Siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose išrašo paciento šeimos gydytojas.

Paliatyvioji pagalba – tai slaugos paslaugos pacientams, kamuojamiems nepagydomų progresuojančių ligų. Jos yra skirtos paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, fizinėms ir psichologinėms kančioms palengvinti, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, stacionare arba dienos stacionare. Siuntimą paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas.

I. Šakienės teigimu, slaugos paslaugos teikiamos tol, kol pacientui reikia nuolatinės sveikatos priežiūros specialisto priežiūros. Jeigu, įvertinus asmens sveikatos būklę ir slaugos poreikį, nustatoma, kad intensyvių sveikatos priežiūros specialistų paslaugų nereikia, pacientui vietoje palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų stacionare gali būti teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose.

Dažniausiai pacientams kylantys klausimai: kiek užtruks ir kiek kainuos?

I. Šakienės teigimu, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo pradžia priklauso nuo paciento sveikatos būklės sudėtingumo (dažniausiai teikiama pirmenybė pacientams po aktyviojo gydymo paslaugų) ir paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos užimtumo. Kol laukiama palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų, visuomet yra galimybė gauti ambulatorines paslaugas namuose.

Kreipiantis dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose, slaugos paslaugų poreikis įvertinamas iš karto, išduodamas siuntimas joms gauti. Ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikia pirminės sveikatos priežiūros įstaigos padalinys arba kita įstaiga, su kuria sudaryta sutartis.

Jeigu pacientui suteikiama slauga namuose, per 1–5 darbo dienas pirmą kartą apsilanko slaugytojas. Skubūs paskyrimai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai – per 1–5 darbo dienas.

I. Šakienė patikino, kad nerimauti dėl slaugos kainos nereikėtų, nes kiekvienas asmuo gali pasinaudoti nemokamos slaugos galimybėmis: „Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kasmet kompensuojama 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Teikiant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, priklausomai nuo nustatyto slaugos paslaugų poreikio, kompensuojama 52, 156 arba 260 paslaugas teikiančios komandos specialistų vizitų per metus. Iki 2020 m. buvo kompensuojamos 24 paslaugos per metus“.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

„Šiandien turime 9 lovas 100-ui tūkst. gyventojų, iš viso 279 paliatyvios pagalbos lovas visoje Lietuvoje. Kadangi matome, kad tų paslaugų reikia daugiau, ketiname didinti iki 12 lovų 100 tūkst. gyventojų, tuomet paliatyvios slaugos lovų padidėtų iki 334“, – Seime šią savaitę vykusiame pasitarime sakė SAM Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja Odeta Vitkūnienė.

Paliatyvi slauga yra skiriama nepagydoma liga sergantiems žmonėms, tokias paslaugas Lietuvoje per metus gauna apie 3 tūkst. gyventojų.

Pasitarimą surengęs konservatorius Mykolas Majauskas teigia, jog paliatyvios globos reikia daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

„Dėl perteklinių kriterijų paslaugas gauna tik labai nedidelė dalis nepagydomų ligonių ir tai neretai tik kelios savaitės iki mirties. Tai rimta problema vyresnio amžiaus žmonėms ir ypatingai jų artimiesiems, kurie dažnai priversti namuose imtis mediko, slaugytojo ir psichologo darbo“, – BNS sakė M. Majauskas.

Pasak O. Vitkūnienės, didindama lovų skaičių, ministerija planuoja supaprastinti paliatyvios slaugos skyrimą, atsisakant gydytojų komisijos – sprendimą galėtų priimti gydantis gydytojas. Jis turėtų būti išklausęs specialius 36 valandų kursus dėl paliatyvios slaugos.

„Šiandien paliatyvią pagalbą gali skirti gydantis gydytojas, pabaigęs paliatyvios pagalbos kursus, ir turėjo būti sprendimas gydytojų konsultacinės komisijos. Mažiname kliūtis  atsisakome gydytojų komisijos, sprendimą dėl paliatyvios pagalbos galės priimti gydantis gydytojas, kuris yra pabaigęs papildomus kursus“, – po pasitarimo BNS sakė SAM atstovė.

Be to, į paliatyvios pagalbos komandą planuojama įtraukti medicinos psichologą.

„Kita naujovė – psichologinė emocinė parama, į paliatyvios pagalbos specialistų komandą šalia gydytojo slaugytojo, socialinio darbuotojo įtraukiam naują narį, medicinos psichologą“, – naujoves pristatė O. Vitkūnienė.

Paliatyvioji pagalba teikiama sergantiems progresuojančia, toli pažengusia liga, siekiant geriausios įmanomos gyvenimo kokybės nepagydomam ligoniui. Paliatyviosios slaugos paslaugos teikiamos stacionare ir namuose.

Paliatyviosios pagalbos nauda

Ilgėjant gyvenimo trukmei, visuomenė vis labiau sensta. Natūralu, kad medikai turi vis daugiau pasiligojusių pacientų, sergančių sunkiomis, nepagydomomis ligos.

Tačiau net ir sergantis žmogus nori gyventi įprastai, savarankiškai, o jo išėjimas iš šio pasaulio turi būti orus. Dėl to šiandienos medicinoje vis svarbesnis vaidmuo tenka paliatyviosios pagalbos specialistams.

Vilniaus Centro poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjas Marius Čiurlionis įsitikinęs, kad daug žmonių Lietuvoje nežino ar labai mažai žino, kokia tai pagalba ir kokie specialistai ją teikia.

"Paliatyviosios medicinos siekis – mažinti, slopinti ir kontroliuoti ligos sukeliamus nemalonius simptomus, pavyzdžiui, skausmą, pykinimą, nerimą, o išėjimas iš šio pasaulio turėtų būti ramus ir orus. Prie paliatyviosios pagalbos paslaugų priskiriama ir dvasinė bei psichologinė parama tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems", – aiškina M.Čiurlionis.

Dėl to paliatyviosios medicinos komandoje paprastai dirba ne tik gydytojas, slaugytojas ir pastarojo padėjėjas, bet ir socialiniai darbuotojai, pasichologai. Mokslininkai jau yra įrodę, kad geresnė gyvenimo kokybė teigiamai veikia ligos eigą.

Kuria bendrą sistemą

Neseniai Vokietijos mieste Frankfurte vyko paliatyviosios medicinos specialistų iš Škotijos, Danijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos susitikimas.

Į jį drauge kurti bendrus visai Europai paliatyviosios pagalbos mokymus buvo kviečiami atvykti atstovai iš šalių, kurios inicijuoja pokyčius paliatyviosios medicinos srityje.

Vokiečiai šiuos kursus organizuoja ir veda ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir ligoninėse, bet ir bažnyčiose, mokyklose, kultūros namuose.

"Paliatyvioji pagalba kitaip dar vadinama paskutiniąja pagalba. Visi esame girdėję apie pirmąją pagalbą ir jos mokymus, tačiau visuomenei juk reikia mokėti teikti ir paskutinę pagalbą", – atkreipė dėmesį Frankfurte vykusiame susitikime dalyvavęs M.Čiurlionis.

Naujosios vokiečių inicijuotos socialinės iniciatyvos tikslas – išmokyti teikti pagalbą mirštančiajam ir šviesti visuomenę, kad žmonės, kurių aplinkoje miršta artimas žmogus, žinotų, kaip jam padėti: suprastų tam tikrus fiziologinius, anatominius, dvasinius, religinius ir socialinius aspektus", – aiškina M.Čiurlionis.

Vokietijoje susirinkę paliatyviosios medicinos specialistai ieškojo sprendimo, kaip sukurti vienodą mokymo sistemą visoms Europos šalims. Ją į savo šalis sugrįžę specialistai organizuos pirmuosius mokymus visuomenei ir stebės, kokia yra reakcija. Vertins, galbūt kai kas yra nepriimtina kai kurioms socialinėms, kultūrinėms ar religinėms grupėms. Kitąmet susitikę specialistai aptars mokymų savo šalyse rezultatus, diskutuos ir ieškos sprendimų, leidžiančių patobulinti sukurtą paliatyviosios pagalbos mokymų modulį.

Jau artimiausiu metu Vilniaus Centro poliklinikos paliatyviosios medicinos specialistai su sukurta mokymų programa keliaus po Lietuvą ir edukuos visuomenę, kaip teikti paskutinę pagalbą.

"Vokiečiai šiuos kursus organizuoja ir veda ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir ligoninėse, bet ir bažnyčiose, mokyklose, kultūros namuose", – pastebėjo M.Čiurlionis.

Trukdo įstatymai

Problemų, susijusių su paliatyviąja medicina, yra visose šalyse, tačiau Lietuvoje – daugiausia. Vienos pagrindinių, pasak specialistų, yra realybės neatitinkantys įstatymai, paslaugų ir pagalbos neprieinamumas.

"Yra daug teisinių barjerų, kurie trukdo suteikti pagalbą laiku ir tiems žmonėms, kuriems jos reikia. Kita problema, kuri iki šiol Lietuvoje neišspręsta, – apmokėjimas. Už darbą yra apmokama tik gydytojams, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams, tačiau pamirštami psichologai ir slaugytojų padėjėjai, kurių vaidmuo yra itin svarbus paliatyviosios medicinos srityje", – situaciją komentuoja M.Čiurlionis ir priduria, kad Lietuvoje kol kas labai mažai paliatyviosios pagalbos iniciatyvų – žinoma, kad šios paslaugos teikiamos tik Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Prieš daugiau nei ketverius metus vilniečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo teikti slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos paslaugas, integruotas su informacinėmis technologijomis. Tai reiškia, kad pas pacientą į namus atvykęs slaugytojas ne tik atlieka reikiamas procedūras, pavyzdžiui, matuoja pulsą, kraujospūdį, užrašo elektrokardiogramą, bet ir iškart rezultatus persiunčia paciento šeimos gydytojui, kuris, juos įvertinęs, priima sprendimą, susijusį su tolesniu gydymu.