Toks reikalavimas bankui nustatytas atsižvelgus į individualią riziką.

Centrinio banko valdyba tokį sprendimą priėmė apsvarsčiusi „Revolut Bank“ tikrinimo rezultatus. Tikrinimas apėmė visų itin rizikingų banko veiklos sričių kapitalo įvertinimą tiek individualiu, tiek aukščiausiu konsolidavimo lygiu.

Atsižvelgiant į papildomo kapitalo dydį, „Revolut Bank“ turi tenkinti minimalius nuosavų lėšų reikalavimus.

„Revolut Bank“ BNS atsiųstame komentare nurodė, kad priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP) yra reguliari Lietuvos banko vykdoma procedūra, atliekama rinkoje veikiantiems ir reguliatoriaus prižiūrimiems bankams.

Anot įmonės, jos metu vertinamas finansų įstaigos verslo modelis, dydis, klientų skaičius, valdomas turtas, kapitalo pakankamumas ir daugybė kitų faktorių.

„Natūralu, kad mums augant ir tapus sisteminės svarbos įstaiga, reikalavimai bei reguliacinė priežiūra taip pat didėja. Atnaujintus kapitalo reikalavimus jau dabar ne tik atitinkame, bet ir viršijame“, – teigiama komentare.

Pernai gruodį LB pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga, Europos Centrinis Bankas jam banko licenciją suteikė 2021 metų gruodį.

Bankas yra pasaulinė finansų platformos „Revolut“, kuri skelbia turinti 28 mln. klientų visame pasaulyje, dalis.

„Finansų sektorius tvariai auga – paskolų portfelis didėja, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi, o būsto kainos nuosaikiai kyla. Būtent dabar yra palankus metas sukaupti kapitalo atsargas, kurias būtų galima panaudoti ekonomikos sulėtėjimo metu“ – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak T. Garbaravičiaus, nustatęs 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą, Lietuvos bankas laikosi šio reikalavimo įvedimo metu (2017 m. gruodžio mėn.) paskelbtos pozicijos, kad būtent tokią kapitalo atsargą siekiama turėti „gerais laikais“, t. y. kai finansų sektoriaus plėtra yra nei per lėta, nei per sparti.

Anticiklinio kapitalo rezervo normą padidinus nuo 0,5 iki 1 proc., finansų įstaigos į kapitalo atsargas iki 2019 m. birželio pabaigos papildomai turės atidėti 60 mln. Eur. Absoliuti dauguma įstaigų jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų minėtą reikalavimą. Taip stiprinamas finansų sektoriaus atsparumas, o poveikis skolinimo apimčiai ir kainai, kaip rodo skaičiavimai, bus nežymus. Būsto sandorių skaičius šiemet yra vienas didžiausių nuo 2008 m., būsto paskolų palūkanos, pastaruoju metu kiek kilstelėjusios, vis dar yra istoriškai žemo lygio ir šiek tiek viršija 2 proc.

Gyventojų pajamoms didėjant ir lūkesčiams gerėjant, būsto paskolų portfelis jau beveik metus stabiliai auga po maždaug 8 proc. Nors skolinimas didėja, o NT rinka tebėra aktyvi, būsto kainos pastaruoju metu kyla lėčiau nei darbo užmokestis.

Vis dėlto, stabilizuojantis būsto rinkos aktyvumui, daugėja pastatytų ir dar neparduotų naujų butų Vilniuje – pagrindinėje šalies NT rinkoje. 2018 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje tokių butų skaičius buvo vienas didžiausių per pastaruosius porą metų. Tikėtina, kad Lietuvos gyventojų pajamoms augant vienu iš sparčiausių tempų visoje ES, o palūkanoms ir paskolų sąlygoms ir toliau esant patrauklioms, būsto rinkos aktyvumas reikšmingai nesulėtės ir bus artimas 2018 m. pradžioje buvusiam lygiui.

„Akylai sekame finansų sektoriaus temperatūrą ir imtumėmės papildomų priemonių, jei rinka pradėtų pernelyg kaisti. Vis dėlto naujausi kredito ir būsto rinkos rodikliai perteklinės rizikos signalų nerodo“, – sako T. Garbaravičius. Lietuvos bankas anticiklinio kapitalo rezervo normą peržiūri kas ketvirtį įvertinęs situaciją kredito ir nekilnojamojo turto rinkoje. Finansinis stabilumas, Bankai, anticiklinis kapitalo rezervas