Pavėsyje, prisidengę žole ir lapais, negiliai, dirvos paviršiuje iki 3–10 cm gylio, kai kurių helmintų kiaušinėliai puikiai vystosi ir išlieka gyvybingi ilgus metus. Pvz., žmogaus askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje užkrečiami išlieka iki 7 metų. Jie neiššąla po sniego danga, išlieka anabiozės būklėje, o atšilus orams – vystosi toliau.
Paplūdimių smėlis dėl žmogui pavojingų helmintų kiaušinėlių yra tiriamas. Per 2018–2020 m. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) buvo ištirta virš 5 tūkst. dirvožemio, smėlio, dumblo, peloidų ir kitų panašaus pobūdžio mėginių. Tarp jų – virš 3 tūkst. buvo paplūdimių smėlio mėginiai. Paplūdimių smėlio mėginiai buvo paimti iš Vilniaus, Utenos, Alytaus, Marijampolės ir Kauno apskričių.
Paplūdimių smėlio užterštumas helmintų kiaušinėliais minėtais metais šiose apskrityse buvo panašus ar šiek tiek didesnis nei visų dirvožemio tyrimų bendras užterštumas.
Paplūdimių smėlio pirmasis tyrimas turi būti atliekamas likus dviem savaitėms iki maudymosi sezono pradžios. Lietuvoje oficiali maudymosi sezono pradžia yra birželio 1 d. Vadinasi, jau gegužės mėnesio antroje pusėje yra pradedami paplūdimių smėlio parazitologiniai tyrimai. Išanalizavus 2018–2020 m. gegužės mėnesiais rastų mėginių su helmintų kiaušinėliais tyrimų rezultatus stebima, kad randami tik pavieniai užteršti mėginiai.
Galimai žiemą paplūdimių smėlyje daugumos geohelmintų (kirmėlių, kurių kiaušinėliai bręsta dirvožemyje) kiaušinėliai iššąla, jeigu jų ir yra, juos nuplauna polaidžio vanduo į telkinius, ir, kol nėra gausaus žmonių ir gyvūnų lankymosi, paplūdimiai dar neužteršti. Randami tik toksokarų kiaušinėliai, kuriais dirvožemį ir smėlį plėšrieji gyvūnai (šuniniai ir katiniai) teršia ištisus metus.
Analizuojant paplūdimių užterštumą žmogui pavojingais helmintų kiaušinėliais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais stebimas žymus užterštų mėginių pakilimas.
Prasideda oficialus maudymosi sezonas, žmonių ir, ko gero, jų augintinių gausus lankymasis paplūdimiuose. Paplūdimių smėlis neapsaugotas taip pat nuo laukinių gyvūnų apsilankymo. Įtarimus kelia ir žmonių paliktos šiukšlės, maisto likučiai, kuriais maitinasi laukiniai plėšrieji gyvūnai, čia pat ir besituštinantys. Ne visi žmonės savo augintiniams duoda vaistų nuo žarnyno kirmėlių. O laukiniai gyvūnai, savaime aišku, nedehelmintizuojami.
Per trejų metų laikotarpį rugsėjo mėnesiais paplūdimių smėlio mėginių, užterštų žmogui patogeniškais helmintų kiaušinėliais rasta tik 0,5 proc., tačiau ir mėginių buvo ištirta tik 185. Rugsėjį prasideda mokslo metai, didelei daliai žmonių, kurie atostogavo Lietuvoje, baigiasi poilsio laikas, mažiau asmenų lankosi paplūdimiuose su augintiniais, mažiau paliekama maisto atliekų laukiniams gyvūnams, todėl mažėja ir mėginių užterštumas žmogui pavojingais helmintų kiaušinėliais.
Detaliau nagrinėjant kuriuose paplūdimio taškuose (žaidimų aikštelės, smėlio dėžės, tinklinio aikštelės ar bendrasis paplūdimys) rasta daugiausiai užterštų helmintų kiaušinėliais mėginių, pirmauja bendrosios paplūdimio erdvės, antroje vietoje – tinklinio ir žaidimų aikštelės, trečioje vietoje – vaikų smėlio dėžės.
Analizuojant randamų mėginiuose helmintų kiaušinėlių rūšinę įvairovę, stebima, kad didžiausia dalis – 74 proc., yra mėginiai su toksokarų kiaušinėliais. Apie 15 proc. mėginių randami su askaridžių (žmonių ir gyvūnų parazitų) kiaušinėliais. Kituose mėginiuose buvo rasta rečiau pasitaikančių helmintų rūšių kiaušinėlių.
Toksokarų kiaušinėliai smėlyje ar dirvožemyje, temperatūrai pakilus virš10 laipsnių šilumos pradeda bręsti, o 15 -20 laipsnių temperatūra brendimui yra optimaliausia. Esant 24-30 laipsnių šilumai toksokarų kiaušinėliai subręsta per 5–8 dienas.
Užkrečiamas Toxocara spp. kiaušinėlis su subrendusia lerva smėlio mėginyje (raudona rodykle pažymėtas kiaušinėlis).
Toksokaroze Lietuvoje serga visų amžiaus grupių žmonės, tačiau vaikų sergamumas yra didesnis. 2019 m. didžiausias sergamumas buvo 10–14 metų amžiaus vaikų grupėje – 11,6/ 100 tūkst. gyv., kai 25–44 metų amžiaus grupėje sergamumas buvo tik 0,3/ 100 tūkst. gyventojų.
