Iš viso naujuoju 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. eurų. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą.

2014–2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. eurų.

„Žemės ūkio ministerija jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad, nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, palyginti su visais žemės ūkio veiklos vykdytojais, viršija ES vidurkį, ir ši tendencija didėja“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Šiuo metu Lietuvoje yra 30 proc. pensinio amžiaus sulaukusių ūkininkų, o jaunesnių kaip 40 m. jaunųjų ūkininkų yra 17 proc., tad kaimo senėjimo problemai, kuri aktuali visoje Europoje, Žemės ūkio ministerija skiria daug dėmesio.

Ne žemės plotas sukuria verslo planą, o pats verslo planas ir idėja sukuria potencialą ūkininkauti.

Žemės ūkis yra verslas, kuris turi būti skatinamas, jei norime išlaikyti jaunąją kartą kaimiškose vietovėse. Tačiau, pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko Vytauto Buivydo, be palankių sąlygų dar svarbus ir perspektyvos matymas.

„Banguojanti žemės ūkio politika ir neaiški perspektyva neretai stabdo jaunus žmones. Turi būti strategija dešimčiai metų, ir tada jaunieji ūkininkai, matydami perspektyvą, tikrai ateis. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui dabar yra patrauklesnė, nes anksčiau, kad būtum tinkamas pareiškėjas, privalėdavai turėti daug žemės. Ne žemės plotas sukuria verslo planą, o pats verslo planas ir idėja sukuria potencialą ūkininkauti. Parama yra gera, yra kur tobulėti, bet vis tik tai yra galimybė ūkininkui pradėti savo veiklą“, – apie Lietuvos kaimo plėtros programos paramą jauniesiems ūkininkams įsikurti sako V. Buivydas.

Pasak jo, norint užsiimti gyvulininkyste ar augalininkyste, reikia daug žemės, tad jaunieji ūkininkai į žemės ūkį žvelgia inovatyviau ir ieško kitokių galimybių, siekia gauti didesnę pridėtinę vertę iš vieno hektaro.

„Perspektyvas matau tose šakose, kurių Lietuvoje trūksta, būtent čia ateina jaunieji. Pavyzdžiui, sliekų augimas, naujų kultūrų bandymas, kanapių aliejaus spaudimas, arbatos, žolelės, uogos, sodai – jaunimas daro kitaip, nei Lietuvoje įprasta daugelį metų. Daugeliui ūkininkavimas nėra verslas, dažniausiai tai – gyvenimo būdas“, – teigia Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas.

Kad pradėti savo verslą kaime būtų lengviau, Žemės ūkio ministerija kviečia birželį ir liepą teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

Bus remiama žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir tiekimas rinkai.

Tokias išvadas teikia STT korupcijos prevencijos specialistai, atlikę žemės ūkio ministro įsakymo projekto, kuriame numatyta keisti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, antikorupcinį vertinimą.

Parama pagal šią veiklos sritį vienam pareiškėjui siektų iki 600 tūkst. eurų, arba iki 1 mln. eurų susijusioms įmonėms, įskaitant sutuoktinius. Ji būtų skiriama naujų žemės ūkio gamybinių statinių statybai, esamų statinių rekonstravimui ar kapitaliniam remontui.

Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad paraiškoms taikytini reikalavimai, jų vertinimo kriterijai bei itin trumpas paraiškų teikimo terminas galimai sudarytų sąlygas į paramą pretenduoti tik iš anksto apie numatomą paramos skirstymą informuotiems pareiškėjams, taip neužtikrinant procedūrų skaidrumo ir pareiškėjų lygiateisiškumo.

STT nuomone, projekte nepakankamai aiškiai apibrėžtos pagal priemonę remtinos veiklos, paramos teikimas investuojant į nuosavybės teise nepriklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, iš potencialių pareiškėjų galimai eliminuojami smulkesni žemės ūkiai, numatant ribojimus teikti paraiškas ankstesniu laikotarpiu gavus paramą kitoms veikloms remti. Pavyzdžiui, ūkininkas negalės pretenduoti į paramą žemės ūkio statiniams statyti ar remontuoti, jeigu anksčiau yra gavęs išmoką smulkiesiems ūkiams, skirtą finansuoti žemės ūkio produktų gamybą.

Žemės ūkio ministerija per du mėnesius turi informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į pasiūlymus.

Papildomi pinigai numatomi devynioms šalims, joms siūloma išdalyti 1 mlrd. 700 mln. eurų anksčiau nepaskirstytų kaimo plėtros lėšų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) naują biudžeto projektą su nuolaidomis įvairioms šalims pateikė siekdamas duoti naują impulsą Briuselyje stringančioms vadovų deryboms dėl biudžeto ir atskiro ekonomikos gaivinimo fondo.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Lietuvai derybose atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Atnaujintame projekte taip pat pasiūlyta nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitais Lietuvai svarbiais klausimais – dėl vadinamosios sanglaudos paramos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimo – pokyčių nenumatoma.

Vadinamoji sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma skirti 490 mln. eurų.

„Ministerija apeliuos į 5 mlrd. eurų krepšelį“,  – trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovas Karolis Anužis

„Pirmadienį bus neformalus ministrų pasitarimas, kur bus pristatytas poreikis priemonių, kuriomis bus siekiama gelbėti žemės ūkio sektorių, ir joms reikalingos lėšos“, – pridūrė K. Anužis.

Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

„Mums svarbūs nepagrįsti tiesioginių išmokų lygio skirtumai tarp valstybių narių, drastiškas kaimo plėtros finansavimo mažinimas“, – BNS pranešė Žemės ūkio ministerija.

Anot jos, Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Lietuva kels pagrindinį klausimą – kiek galima susitarti dėl šios politikos ateities, kol nėra sutarta dėl finansavimo.

Lietuvai 2021–2027 metais tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau.

Praėjusią savaitę Lietuvos žemdirbiai Briuselyje surengė protesto akciją, reikalaudami, kad tiesioginės išmokos siektų ES vidurkį – 266 eurus už hektarą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad naujajam finansiniam periodui Europos Komisijos siūlomų tiesioginių išmokų dydis Lietuvai šiai dienai nėra priimtinas, nes jos ir vėl būtų gerokai mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Be Lietuvos, joje dalyvaus Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir Čekijos žemdirbių atstovai. Visi jie jau protestavo spalį.

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, proteste dalyvaus iki 200 žmonių. Iš Lietuvos bus apie 60 protestuotojų, daugiau nei trečdalis jų – jauni ūkininkai.

Protestas Briuselyje rengiamas Europos Vadovų Tarybai svarstant naujo ilgamečio ES biudžeto projektą 2021-2027 metams. Žemdirbiai reikalauja, kad tiesioginės išmokos siektų ES vidurkį – 266 eurus už hektarą.

2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, jog 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų, o Europos Komisijos siūlymu, 180 eurų Lietuva gaus tik 2027 metais.

Lietuvai 2021–2027 metais tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau.

Po susitikimo su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Philu (Filu) Hoganu žemės ūkio ministras teigė, jog su šiomis keturiomis šalimis reikia užmegzti dialogą kuo greičiau.

„Jis (P. Hoganas – BNS) pasakė, kad pagrindinės šalys, su kuriomis mums jau reikėtų pradėti kalbėti, tie vadinamieji mokėtojai yra Vokietija, Austrija, Danija ir Nyderlandai“, – BNS telefonu iš Sofijos, Bulgarijoje tvirtino G. Surplys.

Anot jo, P. Hoganas teigiamai vertina pirminę Lietuvos taktiką, bandant išsikovoti didesnę paramą žemės ūkiui.

„Pateikiau argumentus, kad mes norime taikyti principą „daugiau už daugiau“. Tai reiškia prašyti tos lygybės mainais į tai, kad daugiau skirsime dėmesio aplinkosaugai, socialiniams reikalams, spręsime kaimo tuštėjimo problemas. Čia komisaras pasakė, kad taktika yra gera ir pridūrė, kad dar galėtume akcentuoti, jog tai Europos saugumo ir netgi migracijos krizės valdymo klausimas“, – sakė ministras.

Pasak jo, P. Hoganas yra įsitikinęs, jog Briuselio pasiūlymas yra teisingas visai bendrijai.

„Iš principo komisaras laikosi tvirtai. Jo nuomone, jis pasiekė geriausia, ką galėjo mūsų labui“, – sakė G. Surplys.

G. Surplys BNS anksčiau teigė, jog bandys su kitomis ES narių vyriausybėmis tartis dėl didesnio žemės ūkio finansavimo Lietuvai 2021–2027 metais nei praėjusią savaitę pasiūlė Briuselis.

Anot ministro, Lietuva turėtų gauti daugiau tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai.

Žemės ūkio ministras praėjusią savaitę jau susitiko su Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrais, o birželio 11 dieną planuoja susitikti su Lenkijos žemės ūkio ministru.

G. Surplys teigė, kad Lietuvos derybinė pozicija dėl paramos žemės ūkiui po 2020 metų bus suformuota „greitai“.

EK praėjusį penktadienį pateikė paramos žemės ūkiui pasiūlymus po 2020 metų. Finansų ir Žemės ūkio ministerijų skaičiavimais, Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 metais einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) siūloma skirti 5,136 mlrd. eurų paramos – 8,7 proc. daugiau nei 2014–2020 metų bendrijos biudžete.

Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.

Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.

Bulgarijoje šiuo metu vyksta neformalus ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos susitikimas.

Lietuvos žemės ūkis gali prarasti kelias dešimtis milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, kurios per 2007-2013 metų finansinį laikotarpį nespėta panaudoti. Iš 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP), pagal kurią skirstyta ES parama, liko nepanaudota apie 30 mln. eurų, rašo "Lietuvos žinios".

Gerokai vėluodama Žemės ūkio ministerija parengė šių lėšų perskirstymo projektą. Tačiau neaišku, ar jį palaimins Europos Komisija. Net ir gavus Briuselio pritarimą, politikams ir žemdirbiams kyla abejonių, ar lėšos šįkart bus panaudotos laiku.

Pagal ministerijos parengtą projektą 13 mln. eurų atitektų Žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui norima skirti 5,5 mln. eurų. Agrarinės aplinkosaugos išmokoms tektų 8,6 mln. eurų. O žemės apželdinimui mišku norima skirti 860 tūkst. eurų.

Kitą savaitę paaiškės, kokią dalį iš 500 mln. eurų visos Europos Sąjungos žemdirbiams skiriamos pagalbos Europos Komisija suteiks Lietuvos pieno gamintojams, teigia žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, nors detalumo, kaip bus skiriamos lėšos, dar trūksta, tačiau ji lieka optimistiška ir tiki, kad iš Lietuvos prašomų 32 mln. eurų galima gauti ženklią sumą.

Europos Komisija pirmadienį paskelbė, kad skirs skubią 500 mln. eurų paramą žemės ūkiui. Tam pritarė ir ES neeilinė žemės ūkio ministrų taryba. Dalis šių lėšų atiteks ir Lietuvos pieno gamintojams.

„Kitą savaitę turėtų būti priimami sprendimai. Mes manome, kad tada turėtų ir paaiškėti (parama Lietuvai - BNS). Dabar kiekviena valstybė išdėsto savo poziciją, klausosi, vertina. Kaimo plėtros komitetas rinksis į posėdį ir tada jau nebe taryba patvirtins, o komitetas“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė V.Baltraitienė.

Pasak jos, kol kas neaiškūs konretūs principai, kuriais vadovaujantis bus skirstoma parama, tačiau ketinama didžiąją dalį lėšų - 400-450 mln. eurų - skirti tiesioginėms išmokoms, o likusius panaudoti ilgalaikiam pieno produktų saugojimui bei naujų rinkų paieškoms.

Anot ministrės, teigiamas dalykas Lietuvai yra tai, kad pinigai žemdirbiams bus skirstomi ne tik pagal pagaminto pieno kiekį, todėl iš prašomų 32 mln. eurų šalis gal tikėtis pakankamai didelės dalies.

„Kas patiko iš Komisijos, kad bus žiūrima ne tik į produkcijos dydį, nes mes pagaminame tik 1 proc. pieno ES, tad gautume nuo 400 mln. eurų tik 4 mln. eurų. Bet bus atsižvelgiama ir į konkrečią situaciją, jos sudėtingumą, kur daugiausiai patirta nuostolių. (...) Tai tikimės, kad Lietuva iš tų 32 mln. eurų turėtų gauti ženklią sumą“, - tikino V.Baltraitienė.

Ji teigė, kad Lietuva taip pat pasiryžusi ir pati prisidėti prie pieno gamintojų gelbėjimo. Anot jos, šalis galėtų skirti antra tiek, kiek skirs EK.

Europos Komisija (EK) pirmadienį paskelbė skirsianti dėl pieno ir mėsos kainų kritimo skaudžiai nukentėjusiems Europos ūkininkams 500 mln. eurų pagalbą. Šia programa bus siekiama trejopo tikslo: padėti ūkininkams spręsti su lėšomis susijusius sunkumus, stabilizuoti rinkas ir spręsti su tiekimo grandinės veikimu susijusias problemas, rašoma Komisijos pranešime spaudai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmadienį dalyvavęs žemdirbių proteste Briuselyje, BNS sakė, kad viso Lietuvos ūkininkai šiemet tikisi gauti apie 80 mln. eurų paramos: 30 mln. iš EK, tiek pat iš Lietuvos, bei dar 18,2 mln. eurų avansinių išmokų.

ES žemės ūkio ministrai Briuselyje pirmadienį tarėsi, kaip padėti šalių narių žemdirbiams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo. Lietuva norėtų, kad Europos Komisija pieno sektoriui skirtų iš viso 50 mln. eurų - 32 mln. eurų už 8 mėnesius, o dar 18 mln. eurų už likusius 4 mėnesius, jei situacija pieno sektoriuje nesikeis.

Premjeras Algirdas Butkevičius keistomis vadina Dalios Grybauskaitės abejones dėl 50 milijonų eurų Europos Komisijos paramos Lietuvos pieno gamintojams. „Artėjant Seimo rinkimams opozicija aplink vyriausybę formuojasi iš visų pusių“, – teigia jis.

Tačiau A. Butkevičius neatmeta galimybės vadovauti vyriausybei ir po Seimo rinkimų, bet jau su kitokia koalicija. Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su Ministru Pirmininku.

– Pone Butkevičiau, pradėkime nuo aktualijų. Kinijos akcijų rinkų griūtis daro įtaką visai Azijai ir netgi Europos, Amerikos akcijų rinkoms, besivystančių šalių ekonomikai. Kaip ši krizė, lemsianti lėtesnį Kinijos ekonomikos augimą, gali paveikti Lietuvą ir Europos Sąjungą. Ką sako ekspertai?

– Aišku, kad poveikis bus, kai kurios šalys tai pajus tiesiogiai. Kinijos vertybinių popierių biržų griūtis tiesioginės įtakos Lietuvai nepadarys, tačiau negalima sakyti, kad jokio poveikio nebus. Lietuva šiuo metu eksportuoja produkciją į 170 šalių visame pasaulyje. Jei tvyros chaosas, kils visuomenės panika, daugelyje šalių mažės vartojimas ir dėl to netiesioginį poveikį pajus ir Lietuva.

Be to, mūsų šalies  ekonominiai ryšiai su Kinija gerėja, auga eksportas, manome, kad iki lapkričio jau turėsime visus leidimus eksportuoti į Kiniją pieno produktus, mėsą, gyvulius. Dabar verslininkai ims skaičiuoti, ar apsimokės ten vežti savo prekes. Taigi, netiesioginis poveikis yra ir bus. Todėl mes turime paskatinti vidaus vartojimą per europinę paramą. Visi numatyti projektai, vykdomi gavus  Europos finansinę paramą, turi būti įgyvendinami greičiau.

– Iki Seimo rinkimų liko metai, prasideda naujas politinis sezonas ir populizmo čempionatas. Darbo partija ir jos deleguota ministrė Algimanta Pabedinskienė kalba apie pensijų didinimą nuo kitų metų liepos, Jūs tą norite daryti jau nuo sausio. Ar didinsite pensijas? Kada tai bus?

– Didinti pensijas reikia, tačiau šiandien dar negaliu pasakyti kiek Naujame  socialiniame modelyje, kuris įsigalios nuo 2017 metų, yra numatyta, kad išmokų didinimas yra siejamas ne su politikų norais, o su ekonomine situacija, ekonomikos augimu, darbo užmokesčio didėjimu. Aš ir dabar laikausi šio principo. Nors kol kas nėra aišku, kokia bus Lietuvos ekonominė situacija, kokį poveikį padarys finansinės problemos didžiosiose valstybėse, tačiau manau, kad pensijas, nors ir nedaug, galima didinti jau nuo sausio.

– Dar apie populizmą. Pirmadienį Briuselyje Jūs prašėte Europos Komisijos 50 milijonų eurų Lietuvos pienininkams, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė iš karto viešai pareiškė abejojanti, ar Jums tai pavyks, nors Europos Komisija nieko konkretaus neatsakė. Kodėl Lietuvos ekonominėje užsienio politikoje vyksta tokie absurdai?

– Grįžus iš Briuselio man taip pat buvo keista išgirsti tokias mintis. Susitikimas su eurokomisaru, atsakingu už žemės ūkį, buvo labai aukšto lygio, pokalbis -konstruktyvus ir dalykiškas. Vykome į susitikimą pasiruošę, padarę išsamią analizę, kokį poveikį mūsų pieno sektoriui padarė Rusijos įvestas embargas ir mažėjančios pasaulinės pieno supirkimo kainos.

– Argumentai, dėl kurių kreipėtės į Europos Komisiją, aiškūs. Tačiau kaip suprasti tas kalbas? Gal Prezidentė nenori, kad Jums pavyktų? Gal nesuderinote kažko ir ji pyksta? Juk kai vienas prašo pinigų,  kitas aiškina, kad nieko nebus, panašu į šaudymą Lietuvai į kojas?

– Mano vizitas į Briuselį buvo suderintas, dekretą, kaip visada, pasirašė prezidentė. Nežinau, kodėl taip įvyko. Kaip sako mano kai kurie kolegos, dabar vyriausybė dirba labai sunkiomis sąlygomis. Artėjant rinkimams, opozicija formuojasi iš visų pusių.

– Ar anksčiau buvo tokių atvejų?

– Sunku pasakyti.

– Gal nenorite sakyti?

– Palikime tai istorijai.

– Grįžkime prie populizmo čempionato. Ar Jūs pritariate ministrės Virginijos Baltraitienės iniciatyvai riboti antkainius lietuviškiems maisto produktams?

– Ne. Šiai nuostatai tikrai niekas nepritars, nes sulauksime pastabų iš Europos Komisijos. Briuselyje šis klausimas taip pat buvo aptartas, žemės ūkio eurokomisaras žinojo apie tokią iniciatyvą. Jo teigimu, konkurencija neleidžia tokių dalykų daryti.

– Jūsų koalicijos partneriai šią vasarą vis vėlėsi į skandalus. Ministras Saulius Skvernelis Darbo partiją pavadino kriminaline, susikibo su Loreta Graužiniene. Sunkiai  suvokiamas ir „darbiečio“ Vytauto Vigelio paskyrimas kultūros viceministru, kiti dalykai, kuriuos jau aptarėme. Ar po Seimo rinkimų Jūs norėtumėte dirbti tokioje pačioje koalicijoje?

– Kol kas vyriausybės kabinetas dirba sutardamas. Žinoma, būna tam tikrų klausimų dėl kurių ginčijamasi, tačiau sprendimus priimame. Kokia bus kita koalicija, priklausys nuo rinkėjų valios. Kalbant apie dabartinę koaliciją, Jūsų išvardinti dalykai tikrai nepadeda, jie sukuria neigiamą emocinę aplinką.

– Opozicija Jus kaltina neveiklumu, tačiau visuomenės apklausos rodo, kad Jūsų veikla nemažai visuomenės daliai yra priimtina. Kaip Jūs pats vertinate galimybę likti Ministru Pirmininku dar ketverių metų kadencijai po Seimo rinkimų?

– Jeigu rinkimus laimės mūsų partija, žiūrėsime, kokią koaliciją galima sudaryti. Jei ji bus patikima, stabili, kompetentinga, gal ir bus galima toliau dirbti.

– Ar Jūs asmeniškai norėtumėte likti poste dar ketverius metus?

– Tai priklausys nuo visuomenės.