Jo duomenimis, Panemunėje Kaune esančios bendrovės, kurios patalpose šią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas, atstovai apgaule galėjo įgyti apie 4 mln. eurų.

Devyniems įmonės darbuotojams pareikšti įtarimai sukčiavus, dviem iš jų Kauno apylinkės teismas trečiadienį skyrė suėmimą, likusiems – švelnesnes kardomąsias priemonės.

Tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas naujienų portalui nurodė, kad įmonė vykdė keturis ES finansuojamus projektus, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas beveik prieš metus.

Anot prokuroro, bendrovė užsiima pramonine veikla, šis ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su procesiniais veiksmais Darbo partijos būstinėje tiriant 500 tūkst. eurų ES sąjungos biudžeto lėšų pasisavinimą.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, antradienio rytą FNTT prašė ugniagesių pagalbos patekti į pastatą Panemunėje. Kopėčiomis pareigūnui užlipus prie antro aukšto lango, viduje buvę asmenys patys atidarė duris.

Tai pranešė ESB spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

Biuro darbuotojai išaiškino mokesčių vengiančių bendrovių grupę, taip pat nustatė, kad jos bendradarbiavo su pusgaminius gaminančia įmone, kurios tikrasis savininkas yra Rusijos pilietis.

Šios kompanijos veikė Kyjivo srities teritorijoje ir gamino konservus, kurie per tarpininkus buvo tiekiami Ukrainos gynybos ministerijai.

„Siekdamos išvengti mokesčių, jos į neteisėtą veiklą įtraukė esamus ir buvusius bendrovių vadovus bei fizinius asmenis. Visos įmonės naudojosi tomis pačiomis patalpomis ir įformino tuos pačius darbuotojus“, – informavo detektyvai.

Nustatyta, kad Ukrainos valstybės biudžetui nebuvo sumokėta daugiau kaip 32 mln. grivinų mokesčių. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Kaip anksčiau buvo pranešta, Ukrainos gynybos ministerija rugsėjį neleido pristatyti šalies kariškiams daugiau nei 60 tonų nekokybiškų ir pavojingų maisto produktų. Didžiąją jų dalį sudarė mėsos ir mėsos su daržovėmis konservai.

„Esu prislėgta šiandienos žinių. Partija yra pareiškusi savo poziciją. K. Bartoševičius nebėra Seimo ir frakcijos narys“, – trečiadienį BNS perduotame komentare sakė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, šiuo metu svarbiausia, kad būtų nustatyta tiesa ir įvykdytas teisingumas.

„Viliuosi, kad teisėsauga atliks savo darbą ir įvykdys teisingumą. Tai šiandien yra svarbiausia“, – teigė parlamentarė.

Viliuosi, kad teisėsauga atliks savo darbą ir įvykdys teisingumą. Tai šiandien yra svarbiausia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė, kad jam nieko nežinoma apie įtarimus buvusiam kolegai.

Jis taip pat nieko negalėjo pasakyti, ar dirbdamas Seime K. Bartoševičius užsiėmė kokiais nors jaunimo, vaikų projektais.

„Nieko man nėra žinoma“, – trečiadienį kartojo G. Landsbergis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per atstovę spaudai BNS perdavė, kad laikosi nuostatos, jog politikams nevertėtų komentuoti ikiteisminio tyrimo.

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pateikti įtarimai dėl nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo.

„Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais“, – rašoma pranešime.

Pasak prokuratūros, mandato atsisakęs politikas buvo apklaustas.

Prokuratūra nekomentuoja, kokios pozicijos įtariamasis laikėsi per apklausą. Anksčiau K. Bartoševičius yra paneigęs jam mestus įtarimus.

Pagal išsilavinimą anglų kalbos mokytojas K. Bartoševičius į Seimą 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą, nors nėra partijos narys. Jis yra dirbęs Kauno Jono Jablonskio, Kauno technologijos universiteto, Kauno Veršvų gimnazijose, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, aštuonerius metus ėjo direktoriaus pareigas berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, buvo Vilniaus džiazo klubo vadybininkas.

Seimo nario mandato K. Bartoševičius atsisakė praėjusią savaitę. Jis žurnalistams tvirtino palikti Seimą nutaręs dėl asmeninių priežasčių, tai yra sveikatos būklės.

Anot jos, įtarimai pareikšti dėl artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymo. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nužudytas naujagimis bei motina bute Šiauliuose rasti sausio 4 dieną.

Kaip yra informavusi Šiaulių policija, apie 4.13 val., bute rastas miręs pernai gimęs naujagimis bei susižalojusi 25 metų motina. Prokuratūra yra nurodžiusi, jog pranešimas buvo gautas iš artimos aplinkos.

Kūdikis buvo šešių dienų amžiaus.

„Trims asmenis pareikšti įtarimai, aplinkybės tikslinamos. Asmenys tarpusavyje nėra susiję, tiriami trys skirtingi epizodai“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Pernai dėl gaunamų grasinimų ministras kreipėsi į policiją. Sausį byloje buvo nustatyti du įtariamieji.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius dar spalio 18 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo ministro terorizavimo.

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Pernai vasarą ministrui lankantis regionuose ir bandant įtikinti gyventojus vakcinuotis nuo COVID-19 ligos, jį ne kartą saugojo policijos pareigūnai. Bijodamos neramumų, policijos pagalbos prašydavo pačios savivaldybės.

Grasinimų ministras sulaukdavo ir elektroniniu paštu, įžeidžiančių pranešimų gavo ir A. Dulkio šeima.

Įstatymas tam, kas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, numato laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Sulaikytieji yra 19-metis ir 20-metis panevėžiečiai, policijai jie iki šiol nebuvo žinomi.

Kaip pranešė policija, jaunuoliams pareikšti įtarimai dėl vagysčių iš aštuonių BMW markės automobilių, jos buvo įvykdytos šių metų pradžioje Panevėžio mieste. Už tokias nusikalstamas veikas griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Dėl šių nusikaltimų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras.