Šiandien, kūrybinio eksperimentavimo procese, menas, mokslas, technologijos ir gamta yra lygiaverčiai, tačiau šiuolaikinėje architektūroje gamtoje vyraujantys principai ir jų taikymas sutinkami retai.
Jaunosios kartos architektas Š. Petrauskas nuo 2019 m. gilinasi į gyvosios gamtos principų pritaikymo architektūroje problematiką. Jis kuria erdvines micelio struktūras tvirtai tikėdamas, kad tai ateities architektūros vizija.
„Mane vis domina. kaip galima būtų užauginti pastatą. Vis ieškau, kaip tai galėtų atrodytų, materializuotis“, – leidiniui „Kaunas pilnas kultūros“ sakė Š. Petrauskas. Architektas užsibrėžė perprasti grybienos veikimo principus. Architektas sako supratęs: „Kuo toliau domiuosi, tuo labiau suprantu, kad mes apie ją nieko nežinome.“
Organizatorių nuotr.
Š. Petrausko paroda „future lab.01_HYPHA [3: biostruktūros]“ paženklino naujos meno galerijos Kaune įkurtuves. Savo koncepcija naujoji parodų erdvė Maironio gatvėje išsiskiria iš kitų miesto meno galerijų – joje akcentuojama architektūra.
A-XY – pop up principu veikianti galerija. Jos įkūrėjos – architektės Vika Pranaitytė, Eglė Januškienė ir tarpdisciplininio meno kūrėja Lina Pranaitytė teigia, jog šioje erdvėje bus pristatomi eksperimentiniai architektūros ir tarpdisciplininio meno lauko kūrėjai ir idėjos, skatinami meno bendruomenių ryšiai. Kaip pastebi galerijos iniciatorės, kad kiti pamatytų, jog architektai ne tik pastatus projektuoja, bet ieško būdų ir tvariai aplinkai kurti.
Pimoje parodoje pristatoma gyva micelio biostruktūra „Hypha-3“. Hifas (gr. ὑφή, hyphē) – „tinklas“ – išsišakojusi, susiraizgiusi ir tankiai susipynusi gijelė. Daugybė plonyčių hifų sudaro grybieną – micelį. Tai tęstinio tyrimo eksperimentas, kurio metu yra gilinamasi į grybieną, gamtoje plačiai išplitusią gyvybės formą, tačiau retai nagrinėjamą architektūros plotmėje.
Nesigilinant į grybų pasaulį, kai žinios apie jį apsiriboja tik suvokimu, kad vieni grybai yra mitybos (taip pat ir nuodingos), farmacijos objektas, kiti – buičiai nepatogumų keliantys kenkėjai, kitapus pažinimo lauko lieka informacija apie lygiagrečiai egzistuojantį paslapčių kupiną šių organizmų pasaulį. Jame – ne tik tarp grybų, bet ir tarp augalų, medžių vykstanti intensyvi komunikacija, keitimasis maisto medžiagomis.
Organizatorių nuotr.
Grybai sąveikauja su savo rūšimi, bet puola kitus organizmus, priverčia juos elgtis taip, kaip reikia grybams. Jie vienu metu yra ir jautrūs aplinkai, ir turi išskirtinių savybių prisitaikyti prie kintančių aplinkos parametrų.
Iš arčiau pažinta ši materija naudojama kaip priemonė kuriant konceptualią architektūrą, ieškant naujos architektūrinės raiškos ir atsakymo į klausimą: kaip būtų galima auginti erdvines struktūras, pritaikytas žmonių veiklai.
Š. Petrauskas sako supratęs, kad žmogus gali kontroliuoti grybų augimo procesą, jį numatyti, paskatinti grybieną augti tam tikra kryptimi, tam tikru greičiu, formuoti erdvines struktūras, tačiau visiškai jo valdyti nepajėgia.
Principai, pagal kuriuos gyvuoja grybų karalystė, galėtų būti naudingi ir žmonijos pasaulio architektūrai, šią sąvoką naudojant plačiąja prasme. Grybai yra visiškai tvari struktūra – nuo sporų pradėjusi daugintis, mindama organika ją ardo, pati auga, kol galiausiai pradeda nykti, anot Š. Petrausko, virsta dulkėmis. Savo meniniame tyrime jis kelia klausimų apie tai, ar grybiena kaip gyvybės forma ir materija galėtų padėti atkurti kintantį modernaus žmogaus ryšį su gamta, ar hifų tinklų suformuotos erdvės gali tapti raktu baltiškosios architektūros identitetui formuotis.
Organizatorių nuotr.
2020 m. „,Hypha-1.0“ buvo pristatyta Vilniuje, vėliau autorius tęsė šias praktikas tyrimų lauke.
Parodos atidarymo metu – kultūros platforma „Kaunas 3022“ atliko garso eksperimentą, kuris, naudojant jutiklius, leido įgarsinti parodos eksponatus.
Kas? Paroda „future lab.01_HYPHA [3: biostruktūros]“. Chemiko mikologo – gamtos tyrimų centro doktoranto tyrėjo Mato Gavenausko paskaita „Grybai ir jų erdvės“.
Kur? Maironio g. 2
Kada? Paroda veikia iki spalio 19 d., paskaita – spalio 19 d. 18.30 val.
