Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.

Tačiau tam, kad pasaulis įgyvendintų 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime nustatytą tikslą pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 laipsnio Celsijaus, neviršijant šios ribos, visos įmonės turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, pažymima grupės „Net Zero Tracker“ ataskaitoje.

Grupės atstovas Johnas Langas (Džonas Langas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad privačiosios įmonės lėtai prisiima klimato kaitai stabdyti skirtus įsipareigojimus dėl to, kad joms trūksta rinkos spaudimo ir susirūpinimo dėl reputacijos jausmo, palyginti su biržoje kotiruojamomis įmonėmis, taip pat dėl to, kad nėra reguliavimo.

„Manau, kad padėtis keičiasi visose trijose srityse“, – pridūrė jis.

Ataskaitoje lyginama 200 didžiausių pasaulio įmonių – į biržos prekybos sąrašus įtrauktų ir privačių – pagal jų pateiktas išmetamųjų teršalų mažinimo strategijas ir vadinamuosius grynojo nulio – nulinio ŠESD išmetimo – tikslus.

Nustatyta, kad tik 40 iš 100 privačiųjų įmonių, kurios buvo apžvelgtos, užsibrėžė tokius tikslus, palyginti su 70 iš 100 viešai kotiruojamų bendrovių.

Iš tikslus nusistačiusių privačių bendrovių tik aštuonios paskelbė planus, kaip jų sieks.

„Pažadas be plano nėra pažadas, o grynas viešųjų ryšių triukas“, – sakoma ataskaitoje.

Intensyvėja reguliavimas

Ataskaitoje teigiama, kad tik dvi įmonės – baldų bendrovė „Ikea“ ir JAV inžinerijos milžinė „Bechtel“ – atsisakė naudoti prieštaringai vertinamus anglies dioksido kreditų mechanizmus – leidimus išmesti ŠESD – savo grynojo nulio tikslams pasiekti.

Tokie kreditai leidžia įmonėms kompensuoti išmetamų teršalų kiekį, skiriant pinigus kokiam nors projektui, kuriuo mažinamas ŠESD kiekis arba jo išvengiama, pavyzdžiui, miškų apsaugai. Tačiau kritikai teigia, kad šis mechanizmas leidžia įmonėms ir toliau teršti aplinką.

Nustatyta, kad nė viena iš aštuonių į ataskaitą įtrauktų iškastinį kurą naudojančių bendrovių nėra užsibrėžusi grynojo nulio tikslo, palyginti su 76 proc. didžiausių sektoriaus kotiruojamų įmonių.

Palyginti su ankstesne 2022 metais atlikta analize, skaičiai taip pat nedaug pagerėjo, nepaisant to, kad reguliavimas visame pasaulyje smarkiai išaugo, sakė J. Langas.

Kelios jurisdikcijos, įskaitant Jungtinę Karalystę, priėmė su klimato kaita susijusios informacijos atskleidimo taisykles.

Tokiuose verslo centruose kaip Kalifornija ir Singapūras įsikūrusios įmonės ataskaitas apie išmetamą ŠESD kiekį privalės teikti nuo 2027 metų.

Europos Sąjunga taip pat priėmė du klimato srities reglamentus – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), pagal kuriuos tūkstančiai didelių įmonių greitai privalės teikti ataskaitas apie savo poveikį klimatui ir išmetamus teršalus bei imtis veiksmų jiems mažinti.

„Stengiamės, kad privačios įmonės suprastų, kas jų laukia“, – sakė J. Langas.

„Nutekėjimo efektas“

ES politika turės daug apimančių pasekmių, nes bus taikoma ne tik blokui priklausančiose šalyse įsikūrusioms įmonėms, bet ir toms, kurių pagrindinės buveinės gali būti kitur, o filialai ar dukterinės įmonės – valstybėse narėse.

Tačiau ataskaitoje išskirtos dvi privačiosios Europos įmonės, įskaitant Prancūzijos prekybos centrų tinklą „E. Leclerc“, kurios nenustatė jokių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.

„E. Leclerc“ AFP nurodė, kad stengiasi taikyti tvaresnę praktiką, pavyzdžiui, atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo, ir yra „įsipareigojusi artimiausiu metu nustatyti visos bendrovės emisijų kiekio mažinimo tikslus“.

Tačiau artėjant ES reglamentų įsigaliojimui, įmonės nebegalės ilgiau vengti su klimato kaitos stabdymu susijusių tikslų, AFP sakė organizacijos „NewClimate Institute“ atstovė Sybrig Smit (Saibrig Smit).

„Iš tikrųjų tai gana pagrįsta. Jei įmonės nori užsiimti verslu Europoje, joms teks susidurti su pasekmėmis“, – pridūrė ji.

Analizuotos įmonės sudaro maždaug 23 proc. pasaulio ekonomikos, dauguma jų įsikūrusios Kinijoje, JAV arba ES valstybėse narėse – didžiausiose ŠESD teršėjose, sakė J. Langas.

Pasak jo, bet kokie pokyčiai, kurių įmonės imsis, kad atitiktų naujas taisykles, bus itin naudingi aplinkai.

„Jos turi tokį „nutekėjimo efektą“. Kai tokia didelė bendrovė įgyvendina ką nors realaus, tai turi didžiulį poveikį likusiam sektoriui, kuriame ji veikia“, – sakė S. Smit.

Nuo tada, kai 2015 m. pasaulio lyderiai pažadėjo apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 2 laipsnių Celsijaus, „daug kas įvyko, tačiau reikalingų veiksmų vis dar nematyti“, socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė 17-metė.

G. Thunberg įspėjo, kad „mes toliau sparčiai judame neteisinga linkme“, ir apkaltino sprendimus priimančius pareigūnus laiko švaistymu „sukuriant naujų būdų viską apeiti tuščiais žodžiais ir kūrybiška apskaita.“

Nors Prancūzijos sostinėje prieš penkerius metus pasirašytas susitarimas įpareigojo valstybių vyriausybes apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 2 laipsnių Celsijaus – ir, jei įmanoma, iki 1,5 laipsnio Celsijaus – Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį įspėjo, kad netrukus gali būti viršyta 3 laipsnių Celsijaus šilimo riba, nepaisant pandemijos metu sumažėjusių emisijų.

Kasmetiniame emisijų lygių vertinime JT aplinkosaugos programa nustatė, kad 2020 m. fiksuotas 7 proc. anglies taršos sumažėjimas turės tik „nereikšmingą poveikį“ globaliniam atšilimui, jei nebus imamasi spartaus ir plačiai apimančio perėjimo nuo iškastinio kuro.

Penktadienį 27 ES valstybės narės susitarė padidinti 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslą iki bent 55 proc. 1999 m. lygio, ankstesnis tikslas siekė 40 proc.

G. Thunberg, klimato protestų judėjimo „Fridays for Future“ veidas, nuolat ragina vyriausybes nustatyti metinius teršalų išmetimo tikslus, o ne juos nukelti į tolimus 2030 ar 2050 metus.

Tačiau naujausiame trijų minučių trukmės vaizdo įraše G. Thunberg sakė, kad „viltis kyla iš žmonių“, ir paragino žmones veikti, likus dienai iki šeštadienio, kai jos judėjimas planuoja surengti apie 2,5 tūkst. demonstracijų, daugumą jų internete, siekiant paminėti Paryžiaus klimato susitarimo metines.

Judėjimo teigimu, 1,5 laipsnio Celsijaus tikslas dabar yra „nebeginčytinas“ ir yra vienintelė viltis išsaugoti planetą ateities kartoms.

Pasaulyje išskiriamų dujų kiekis pernai ir vėl pakilo, teigia „Climate Transparency“ tinklui priklausantys tyrėjai ir aplinkosaugininkai kasmetinėje „Brown to Green“ ataskaitoje. Pastaroji paskelbta likus vos trims savaitėms iki Jungtinių Tautų klimato konferencijos Madride.

Tyrėjai nustatė, kad 19 pramoninių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, kurios kartu su ES sudaro G20 grupę, su energijos šaltiniais susijusio anglies dioksido išskyrimas padidėjo 1,8 proc.

Šios šalys yra atsakingos už maždaug 80 proc. pasaulyje išmetamų dujų. Tačiau nė viena nepriartėjo prie 1,5 laipsnių Celsijaus tikslo, teigė „Climate Transparency“ grupė.

„Tam, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas, aišku, jog G20 šalys privalo tapti klimato lyderėmis“, – teigė Lena Donat iš organizacijos „Germanwatch“, viena iš pagrindinių ataskaitos autorių.

„Climate Transparency“ grupė taip pat nustatė, kad maždaug pusė G20 šalių turėtų įgyvendinti ar net pranokti savo užsibrėžtus tikslus. Tai joms leistų 2020 metais išsikelti dar ambicingesnių tikslų.

Pagal Paryžiaus susitarimą beveik visos pasaulio šalys įsipareigojo neleisti klimatui šilti daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus. Temperatūros prieaugis matuojamas nuo ikipramoniniu laikotarpiu vyravusios vidutinės temperatūros. Šios šalys taip pat įsipareigojo stengtis, kad temperatūros prieaugis būtų apribotas iki 1,5 laipsnių Celsijaus.

Klimato atšilimas šiuo metu jau beveik pasiekė 1 laipsnio Celsijaus ribą.

G20 grupėje dalyvauja Argentina, Australija, Brazilija, Didžioji Britanija. Kanada, Kinija Prancūzija, Vokietija, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, PAR, Pietų Korėja, Turkija ir JAV.

Statant milžiniškos apimties uostų, geležinkelių, kelių ir pramoninių parkų tinklą Azijoje, Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Europoje, į naują infrastruktūrą 126 šalyse bus investuotos trilijoninės sumos.

Nors didžiąją dalį lėšų skirs Kinijos valstybė, projekte taip pat numatytos kitos nacionalinio ir privataus sektorių investicijos.

Tuo tarp projekto oponentai perspėja apie jo niokojamąjį poveikį aplinkai.

Analizė parodė, kad galimas anglies pėdsakas, kurį paliks infrastruktūros plėtra „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje dalyvaujančiose šalyse, lems tokį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kuris sužlugdys Paryžiaus klimato susitarimo tikslus.

2015 metų susitarimas ragina valstybes imtis priemonių užtikrinti, kad temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei du laipsniai pagal Celsijų, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Cinghua finansų ir plėtros centras pareiškė, jog 126 „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje dalyvaujančios šalys, išskyrus Kiniją, šiuo metu išmeta 28 proc. žmogaus veiklos lemto anglies dioksido kiekio.

Minėtas centras parengė skirtingus didmiesčių, vamzdynų, geležinkelių ir greitkelių plėtros 17-oje iniciatyvos šalių poveikio modelius.

Buvo nustatyta, kad tokioms šalims kaip Rusija, Iranas, Saudo Arabija ir Indonezija iki 2050 metų reikės sumažinti anglies dioksido išmetimą 68 proc., palyginti su dabartiniais siekiais, kad pasaulyje būtų išlaikyti kovos su klimato kaita tikslai.

„Pagal įprasto verslo scenarijų darome prielaidą, kad bus laikomasi šiuo metu egzistuojančios praktikos. Tokiu atveju net jei kas antra šalis pasaulyje – įskaitant JAV, Europą, Kiniją ir Indiją – laikysis dviejų laipsnių tikslo, tai vis tiek smarkiai padidins anglies išmetimą“, – teigė Činghua centro vyresnysis kviestinis mokslo darbuotojas Simonas Zadekas.

„Iniciatyvos plėtros dinamika yra tokia didelė, kad jei dalis šalių neatsižvelgs į anglies išmetimą, taps nebesvarbu, ką darys kitos šalys“, – teigė mokslininkas.

Ataskaitoje teigiama, kad iki 2050 metų visų „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalių išmetamų teršalų kiekis galėtų būti 39 proc. mažesnis, jei jos vadovautųsi „geriausia praktika“ ir naudotų ekologiškesnes technologijas.

„Politikos nuoseklumas“

Kinija, išmetanti daugiausia anglies dioksido pasaulyje, šiuo metu išskiria apie 30 proc. žmogaus veiklos lemto anglies dioksido, nors vienam gyventojui tenkanti dalis maždaug atitinka taršos Europoje lygį.

Pekinas sulaukė pagyrų už tai, kad imasi ryžtingų priemonių oro taršai mažinti savo šalyje, tačiau sulaukė kritikos dėl investicijų į iškastinį kurą už Kinijos ribų.

Pasak S. Zadeko, Kinija privalo laikytis „nuoseklios politikos“ išmetamųjų teršalų srityje ir savo šalyje, ir užsienyje – tai reiškia „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalyse.

Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar nepastatyta du trečdaliais pasaulinės infrastruktūros, kurią numatytą užbaigti iki 2050 metų.

S. Zadeko teigimu, pasaulis gali pasinaudoti iniciatyva sumažinti anglies dioksido išmetimus, tuo pačiu plėsdamas prekybos ir augimo galimybes.

Mokslininkas pasiūlė sukurti tarptautinę platformą ekologiškų finansų iniciatyvoms palaikyti visose „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalyse, taip pat taikyti privalomus Kinijos investicijų į projektą aplinkos apsaugos vertinimus.

„Ar tai lengva padaryti? Ar galime tai padaryti iki rytojaus 9 valandos ryto? Žinoma, ne“, – pridūrė mokslininkas.

„Visgi mes apžvelgėme, kaip atrodytų kiekvienas kelias. Tai įmanoma padaryti“, – pridūrė S. Zadekas.

Činghua analizė parengta bendradarbiaujant su fondais „Vivid Economics“ ir „ClimateWorks“.

Savo poziciją Amerikos vadovas išreiškė rytinėje tviterio žinutėje, Lenkijoje vykstant Jungtinių Tautų klimato konferencijai, kurioje dalyvauja beveik 200 šalių atstovai, siekiantys susitarti dėl visuotinių taisyklių, kurios leistų įgyvendinti pažadus, duotus pasirašant 2015 metais Paryžių klimato kaitos susitarimą.

„Paryžiaus susitarimas Paryžiuje nesiklosto taip gerai. Protestai ir riaušės visoje Prancūzijoje, – pareiškė D. Trumpas. – Žmonės nenori mokėti didelių pinigų, daugumą jų trečiojo pasaulio šalims, (kurios yra abejotinai valdomos), kad galimai apsaugotų aplinką.“

Šeštadieninis komentaras buvo ne pirmas atvejis, kai D. Trumpas pasinaudojo Paryžiuje vykstančiais „geltonųjų liemenių“ protestais, pasidėjusiais lapkričio 17 d., kad sukritikuotų klimato susitarimą.

Praėjusį antradienį jis pavadino Paryžiaus susitarimą „mirtinai ydingu“.

Amerikos prezidentas jau ne kartą yra pareiškęs, kad abejoja beveik visų gerbiamų pasaulio klimato mokslininkų bendra nuomone, kad egzistuoja ryšys tarp žmogaus veiklos ir šylančio klimato bei kitų reiškinių, prisidedančių prie klimato kaitos.

Prezidento Danielio Ortegos vyriausybė pareiškime, kurį perskaitė viceprezidentė Rosario Murillo (Rosario Muriljo), nurodo, kad šis 2015 metų sutartis yra „vienintelis tarptautinis instrumentas, kuriuo pateikiamos sąlygos sutikti pasaulinį atšilimą ir jo poveikį“.

Po šio pirmadienio pareiškimo JAV ir Sirija lieka vienintelės šalys, dar nepasirašiusios Paryžiaus susitarimo, kuriuo numatomos taršos „šiltnamio efektą“ sukeliančiomis dujomis mažinimo priemonės, kad temperatūros kilimas būtų apribotas ne daugiau kaip dviem laipsniais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) birželio mėnesį paskelbė prasidedant trejus metus truksiantį pasitraukimo iš šios sutarties procesą ir priežastimi nurodė tai, kad Paryžiaus susitarimas Jungtinėms Valstijoms yra ekonomiškai nenaudingas.

D. Ortega praėjusią savaitę pasakė, kad Nikaragva pasirašys susitarimą, bet nenurodė kada.

Anksčiau ši mažytė centrinės Amerikos valstybė atsisakydavo pasirašyti susitarimą ir nurodydavo, kad juo nepakankamai kovojama su pasauliniu atšilimu.

„Sveikiname Nikaragvos pranešimą, dar labiau akcentuojantį tarptautinės bendrijos įsipareigojimą prisiimti visą atsakomybę už mūsų bendrą planetą“, – sakė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas aplinkos programai Elliottas Harrisas (Eliotas Harisas).

„Visi privalome toliau didinti savo individualias ir kolektyvines pastangas dėl klimato kaitos – vieno didžiausių mūsų laikų iššūkių“, – sakė jis.

Orų pavojai

Rugsėjo mėnesį kairiųjų prezidentas D. Ortega per privatų susitikimą su Pasaulio banko direktoriais Managvoje paskelbė, kad jo šalis prisidės prie susitarimo, bet vėliau ši žinia be jokių paaiškinimų buvo pašalinta iš oficialios vyriausybės interneto svetainės.

Pareiškime, kuriuo paskelbė apie savo sprendimą, Nikaragva atkreipė dėmesį į dažnesnių gamtinių katastrofų pavojus su „didelėmis išlaidomis, gyvybių praradimu ir didėjančia materialine žala“.

Prisidėti prie sutarties Nikaragva nusprendė kelios savaitės po regione siautusios atogrąžų audros „Nate“, kuri akcentavo Nikaragvos ir jos kaimynių pažeidžiamumą kalbant apie klimato kaitos poveikį.

Audra atnešė smarkias liūtis, kurios sukėlė potvynius ir žemės nuošliaužas, paliko nusiaubtą ruožą su sugriautais namais, keliais ir tiltais.

„Nate“ centrinėje Amerikoje pareikalavo mažiausiai 32 gyvybių, 15 iš jų – labiausiai nukentėjusioje Nikaragvoje.

Nikaragvos aplinkosaugos organizacija „Centro Humboldt“ gyrė šalies sprendimą prisijungti prie pasaulinės klimato sutarties.

„Pritariame šiam sprendimui, – naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos direktorius Victoras Camposas (Viktoras Kamposas). – Prašėme jų paremti susitarimą ir labai džiaugiamės šiuo sprendimu.“

Pasak jo, dabar vyriausybė turi apibrėžti, kaip Nikaragva dalyvaus, ir organizacija planuoja paraginti parengti nacionalinį planą dėl klimato kaitos.

Pernai gruodį Paryžiuje priimtas susitarimas yra pirmasis paktas, įpareigojantis visas pasaulio valstybes stabdyti visuotinį atšilimą ir imtis priemonių, kad būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių deginant anglis, naftą ir dujas.

Susitarimą jau ratifikavo daugiau nei 100 šalių. Jis įsigaliojo lapkričio 4 dieną, kai sutartį ratifikavo 55 šalys, atsakingos už 55 proc. taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Susitarimu visos šalys įsipareigojo imtis ilgalaikių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. Juo įtvirtintas tikslas siekti, kad pasaulinės temperatūros didėjimas būtų daug mažesnis nei 2 laipsniai, ir stengtis apriboti didėjimą iki 1,5 laipsnio lyginant su ikipramoniniu lygiu.

Klimato kaitos susitarimu išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2025 metų besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos. Šalys kasmet turės teikti nacionalines ataskaitas, o kas penkerius metus bus vertinama pažanga ir teikiami atnaujinti nacionaliniai įsipareigojimai.

Paryžiaus klimato susitarimą yra ratifikavusios ir Jungtinės Valstijos, nors išrinktasis šalies prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo jį atšaukti.

Kinijos liaudies atstovų suvažiavimas balsavimu pritarė „siūlymui priimti ir patvirtinti Paryžiaus sutartį“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Tikimasi, kad netrukus ir Jungtinės Amerikos Valstijos ratifikuos šią sutartį, kuri įsigalios 30 dienų po to, kai mažiausiai 55 valstybės, išmetančios į orą 55 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų pasaulyje, ratifikuos ją.

Sutartyje numatomi ambicingi tikslai apriboti pasaulinį šiltėjimą ir skirti trilijonus dolerių skurdžioms šalims, kurios patiria neigiamus klimato kaitos padarinius.

Kinija yra atsakinga už maždaug ketvirtadalį pasaulinės taršos, o antroje vietoje esančios JAV – dėl daugiau kaip 15 proc., tad jų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus.

Kinijos įstatymų leidėjai nubalsavo už „pasiūlymą peržiūrėti ir ratifikuoti Paryžiaus susitarimą“, sakoma „Xinhua“ pranešime.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį atvyko į Kiniją dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Hangdžou mieste ir paskelbti apie oficialų prisijungimą prie sutarties.

Aktyvistai sveikina šį žingsnį.

„Kinijos ir JAV, dviejų didžiausių besivystančios ir išsivysčiusios ... ekonomikų bei teršėjų prisijungimas prie Paryžiaus susitarimo rodo, kad pasaulinė bendrija gali susiburti ir spręsti klimato kaitos grėsmę“, – sakė Alvinas Linas iš JAV įsikūrusios nepelno organizacijos „Natural Resources Defense Council“.

„Abi šalys transformuoja savo ekonomikas, kad augtų naudodamosi „švaria“ energija, o ne iškastiniu kuru, kad jų piliečiai turėtų naudos iš švaresnės aplinkos ir būtų konkurencingi „žalioje“ ekonomikoje“, – sakė jis AFP.

Spaudimas G-20 lyderiams

Tikimasi, kad abi milžinės šiuo viršūnių susitikimu, į kurį susirinks pagrindinių išsivysčiusių ir kylančių ekonomikų lyderiai, pasinaudos kaip proga paspausti kitus padaryti tą patį.

„(Kinijos prezidentas) Xi (Jinpingas (Si Dzinpingas)) ir Obama turėtų pasinaudoti proga vadovauti 20-čiai turtingiausių pasaulio šalių, prisijungdami prie Paryžiaus susitarimo ir juo pasinaudodami“, – sakė „Greenpeace“ patarėjas klimato politikos klausimais Li Shuo (Li Šuo).

Laikas dėl Paryžiaus sutarties „pereiti nuo susitarimo prie veiksmų“, sakė jis ir pridūrė: „Politinės ambicijos turi neatsilikti nuo jūrų lygio kilimo, su kuriuo susiduria pažeidžiamos bendruomenės visame pasaulyje.“

Paryžiaus paktu raginama pasaulinį šiltėjimą apriboti mažesniu nei 2 laipsniai pagal Celsijų dydžiu, jei įmanoma – 1,5 laipsnio, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės atsiradimo.

Iki šeštadienio tik 24 iš 180 paktą pasirašiusių valstybių buvo jį ratifikavusios. Tarp ratifikavusiųjų yra Prancūzija ir daug salų valstybių, kurioms pavojų kelia jūrų lygio kilimas ir kurių tarša sudaro tik mažytę pasaulinės taršos dalį.

Pagal Paryžiaus sutartį, Kinija iki 2030 metų turės savo taršą anglies dvideginiu vienam BVP vienetui sumažinti 60-65 procentais palyginti su 2005 metų lygiu ir neiškastinių šaltinių energijos vartojimą padidinti iki maždaug 20 procentų, nurodė „Xinhua“.

Nė vienas iš tų reikalavimų nereiškia įsipareigojimo sumažinti absoliutų taršos lygį, nors Kinija taip pat įpareigojama, kad jos tarša savo piką pasiektų iki 2030-ųjų.

Per derybas dėl Paryžiaus sutarties Pekinas akcentavo „diferencijuotos atsakomybės“ koncepciją – idėją, kad išsivysčiusios šalys turėtų prisiimti didžiąją naštos dalį, nes nuo pramonės revoliucijos teršė labiausiai.

Anksčiau Kinija įsipareigojo, kad jos tarša savo piką pasieks „maždaug 2030-aisiais“. Tokia deklaracija buvo padaryta per ankstesnį B.Obamos vizitą, kai jis paskelbė JAV tikslą savo taršą iki 2025 metų sumažinti 26-28 proc. žemiau 2005 metų lygio.