Savivaldybė sulaukė 115 vaikų piešinių. Konkurso komisija pagal amžiaus grupes išrinko tris išradingiausius ir originaliausius piešinių autorius, o gyventojai, balsuodami „Facebook“ paskyroje atrinko jiems labiausiai patikusį piešinį.

Konkurso nugalėtojais tapo: Herkus Kantaravičius (5 metai), Žygimantas Bakanas (Domeikavos gimnazija, 2 g. kl.), Deimantė Matjošaitytė (Kauno r. Lapių pagrindinės mokykla, 6 kl.), o daugiausia gyventojų simpatijų sulaukė – Samanta Kalvaitytė (Kauno r. Ringaudų pagrindė mokykla, 2a kl.).

„Mūsų kraštas yra labai gražus savo gamta, kultūra, istorija, o jūs esate tie, kurie šį grožį užfiksavote piešiniuose. Didžiuojuosi jumis, kad taip kūrybingai atvaizdavote įdomiausias Kauno rajono vietas“, – sveikindamas vaikus kalbėjo A.Nesteckis.

Vicemeras padėkojo ir vaikus atlydėjusiems tėvams, kurie juos augina atsakingais ir išradingais piliečiais. Vaikams jis linkėjo ir toliau piešti, kurti, nes menas mums padeda augti kultūriškai.

Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti knygyno dovanų čekiais, savivaldybės suvenyrais ir saldžiomis dovanomis.

Konkurso nugalėtojai taip pat apžiūrėjo savivaldybėje eksponuojamus visus konkurso dalyvių piešinius.

Piešinių konkursas, skirtas Pasaulinei aplinkos dienai, organizuojamas jau ne pirmus metus, o savivaldybė pažadėjo, kad ir kitais metais pakaunės vaikai galės vėl jame dalyvauti.

Kaip pranešė Aplinkos ministerija, kasmetinė jos įsteigta premija Kauno muziejininkei įteikta už svarų indėlį į gamtosauginio formaliojo ir neformaliojo švietimo plėtrą, leidybinę ir organizacinę veiklą.

Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, geografo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Č. Kudabos gyvenimas buvo ne tik nenuilstantis darbas tiriant Lietuvos reljefą – jis apėmė ir tūkstantį publicistinių straipsnių aplinkosaugos, švietimo, kultūros temomis siekiant, „kad viskas išliktų dėl vaikų ir anūkų: geresnė žemė, geresnė aplinka“.

„Šių metų premijos laureatė Lina Marmaitė – šimtų edukacijos programų vaikams autorė ir nenuilstanti bitelė, kasdien šviečianti vaikus apie gyvūnijos pasaulį, tikrasis Česlovo Kudabos idėjų atliepėjas“, – sveikindamas laureatę sakė ministras.

Džiaugiuosi, kad galiu dirbti šį darbą. Dirbau, dirbu ir, kiek galėsiu, dirbsiu.

„Kiek save atsimenu, visada domėjausi gamta. Pabaigusi studijas save ir savo žinias atidaviau vaikams. Galvoju, kad žinių niekada nebūna per daug. Mokausi dabar ir mokau jaunąją kartą. Džiaugiuosi, kad galiu dirbti šį darbą. Dirbau, dirbu ir, kiek galėsiu, dirbsiu,“ – sako Lina Marmaitė.

L. Marmaitei dirbant Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, 2015-aisiais pagal jos projektą įrengta unikali gamtinės aplinkos edukacinė klasė, o 2019-aisiais – dviejų klasių edukacinė erdvė, skirta vaikų ir moksleivių gamtamoksliniam ugdymui. Laureatė sukūrė 19 edukacinių programų, panaudodama autorines nuotraukas, sukūrė 10 klausimynų-užduočių.

Ji pati veda edukacinius užsiėmimus, ekskursijas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir mokiniams, šeimoms, vaikams ir suaugusiems žmonėms, turintiems negalią. Taip pat organizuoja išvažiuojamąsias edukacijas į įvairių Lietuvos miestų ir rajonų mokyklas, priešmokyklines ugdymo įstaigas, įvairius renginius.

Buvusiame Lietuvos edukologijos universitete biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę įgijusi L. Marmaitė dirbo pedagoginį darbą šalies mokyklose, neformalaus ugdymo įstaigose.

Prieš ateidama į muziejų ji beveik 15 metų dirbo „Lututės“ leidykloje, redagavo, rašė straipsnius, ruošė medžiagą žurnalams „Medžiotojas ir medžioklė“, „Žurnalas apie gamtą“, rengė žurnalą vaikams apie gamtą „Lututė“.

Laureatė yra Lietuvos ornitologų, Lietuvos retųjų augalų pažinimo ir apsaugos klubų, Lietuvos gyvūnų globos ir  Lietuvos laukinės gamtos fotografų „Naturephoto“ draugijų narė.

Aplinkos ministerijos Česlovo Kudabos premijai šiais metais buvo pasiūlyta 12 kandidatų, laimėtoją atrinko aplinkos ministro patarėjos komunikacijai Aistės Žilinskienės vadovaujama komisija. Premija skiriama kas dvejus metus, jos dydis – 3 tūkst. eurų.

Šią nuo 1998-ųjų skiriamą premiją yra pelnę gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius, gamtininkas Ričardas Kazlauskas, buvęs Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Evaldas Navys, ornitologas Eugenijus Drobelis ir kiti mokslininkai bei visuomenininkai.

Iniciatyvą Vilniuje organizavusios Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų vykdančiosios direktorės Rubinos Haapamaki teigimu, tokie simboliniai renginiai šiandien yra išties svarbūs.

„Tvarios iniciatyvos bei inovacijos, ateinančios iš verslo ar kitų organizacijų, visuomet sulaukia mūsų palaikymo. Inovacijos ir tvarumas turbūt yra esminės XXI a. kryptys, kuriomis žvelgia ir žengia visas pasaulis, tuo tarpu Rusijos karas Ukrainoje tapo labai brangia paskata pasauliui suvokti taikos reikšmę ir ją saugoti“, – sako R. Haapamaki. 

Sakuras sodino Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų narės advokatų kontoros „Magnusson“ bei „Sorainen“ ir teisinių paslaugų bendrovė „Fondia Lietuva“, renginyje dalyvavo Suomijos ambasadorė Arja Inkeri Makkonen bei Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu.

„Žodžiai „laisvė“ ir „taika“ tapo itin aktualūs karo Ukrainoje fone. Šiandien į juos nebežiūrime kaip į banalius, jie tapo kone apčiuopiami, materializavosi kiekvieno mūsų mintyse ir veiksmuose. Susitelkdami ir būdami vieningi mes ne tik išreiškiame savo poziciją už taiką, parodome agresoriams, kad mums ne vis vien, bet ir atkreipiame dėmesį į šiandien labai svarbius tvarumo bei aplinkosaugos klausimus, kurie svarbūs rūpinantis visos planetos ateitimi“, – sako prie iniciatyvos prisijungusios advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Ligita Ramanauskaitė.

Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina.

„Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina. Tikime, kad dabar yra kaip niekada svarbu įvairiomis formomis kalbėti apie šias vertybes bei išlaikyti visuomenės dėmesio centre būtinybę remti tuos, kurie siekia jas apsaugoti“, – komentuoja teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadovė Leda Iržikevičienė.

Pasak „Fondia Lietuva“ direktorės Jurgitos Vaičiulionienės, laisvė visada žengia kartu su atsakomybe, todėl tiek įmonėms, tiek pavieniams žmonėms būtina būti atsakingais ir vadovautis vertybėmis.

„Medžių sodinimo veiksmas būtent šiuo metu simboliškai atskleidžia mūsų vieningumą, taikos siekį ir ilgalaikį bei tvarų požiūrį į pamatines žmogaus vertybes bei teises. Tai galimybė realiu pavyzdžiu parodyti, kas svarbu mums bei aplinkiniams“, – kalba ji.

Medžių sodinimo už taiką akcija pirmą kartą buvo surengta 2004 m., mokytojo iš Suomijos Mika Vanhaneno iniciatyva. Tuomet ji buvo orientuota į mokyklų bendruomenes, nuo to laiko daugiau kaip 150 šalių mokyklos yra sodinusios medžius už taiką.

Šiandien prie kasmet organizacijų „Treebuddy Earth Education“, „Environment Online“ ir „Act Now India“ rengiamos iniciatyvos aktyviai jungiasi įvairios bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, verslo įstaigos, pavieniai gyventojai. Iš viso per iniciatyvos gyvavimą buvo pasodinta virš 30 mln. medžių.

Tarptautinė medžių taikai sodinimo iniciatyva šiemet vyksta daugiau nei 50 pasaulio šalių, ji prasidėjo balandžio 22 d., Žemės dieną, ir bus baigiama Pasaulinę aplinkos dieną, birželio 5-ąją.

Pėsčiųjų žygiais bei kitais renginiais gamtoje Pasaulinę aplinkos dieną pažymės ir kitų saugomų teritorijų direkcijos. Dubysos regioniniame parke praėjusį šeštadienį buvo organizuotas šiai dienai skirtas naktinis žygis Dubysos slėnyje. Žygeiviai turėjo galimybę išgirsti naktinius paukščių balsus, susipažinti su vietos gyvūnija ir augalija. Nemokamai susipažinti su gyvūnijos paslaptimis šiandien lankytojus kviečia Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.

Sujungti žmones su gamta – tokia šiemetinė Jungtinių Tautų pasirinkta Pasaulinės aplinkos dienos tema. „Ši tema labai aktuali ir Lietuvai – turime daugybę nuostabių gamtos kampelių, todėl džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių renkasi juos aplankyti. Žmogaus poveikis gamtai nuolat didėja, todėl turime rūpintis, kad kiekvienas mūsų žingsnis būtų kuo labiau apgalvotas. Tvari gyvensena turėtų būti ne tik šūkis, bet ir mūsų kasdienybė“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Žmogaus poveikis gamtai nuolat didėja, todėl turime rūpintis, kad kiekvienas mūsų žingsnis būtų kuo labiau apgalvotas.

Šiandien, kaip ir kasmet Pasaulinę aplinkos dieną, Aplinkos ministerija pagerbs labiausiai aplinkos apsaugai nusipelniusius žmones. Per iškilmingą minėjimą bus įteiktos dvi ministerijos premijos: Viktoro Bergo – už išskirtinius nuopelnus aplinkosaugai – ir Juozo Virbicko – už nuopelnus žuvininkystės mokslui, visuomenės švietimui ir tausaus žuvų išteklių naudojimo propagavimui.

Tarptautinė bendruomenė Pasaulinę aplinkos dieną šiemet mini jau 45-ąjį kartą. Pažymėti tokią dieną buvo nutarta 1972 m. birželio 5-ąją per Jungtinių Tautų Stokholme sukviestą aplinkosaugai skirtą pasaulio valstybių konferenciją. Vienas pagrindinių šios dienos tikslų – atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias aplinkos apsaugos problemas.

Kasmet JT Aplinkos programa išrenka šalį, kuriai patiki organizuoti Pasaulinei aplinkos dienai skirtus renginius. Šiemet šios dienos šeimininkė – Kanada.

Trumpam nusiauti batus ir pajusti Žemę po kojomis – taip pažymėti Pasaulinę aplinkos dieną visus kviečia Kauno marių regioninio parko direkcija. Ji birželio 5-ąją jau ketvirtą kartą skelbia Basų kojų diena.

Pažintiniais žygiais, įvairiais aplinkosaugai skirtais renginiais šią dieną pažymi ne tik saugomų teritorijų direkcijos, bet ir savivaldybės, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Šiandien Aplinkos ministerijoje pagal susiklosčiusią tradiciją Pasaulinės aplinkos dienos proga bus įteikta prestižinė Česlovo Kudabos premija. Jos laureatas bus paskelbtas per iškilmingą šios dienos minėjimą. Šiandien taip pat bus įteikta Juozo Virbicko premija, pagerbti labiausiai nusipelnę aplinkosaugininkai, aktyviausi pilietinių gamtosauginių akcijų organizatoriai ir dalyviai, bendruomenių atstovai.

Birželio 5-ąją, sekmadienį, šalies gyventojai ir svečiai kviečiami aplankyti aplinkosaugos objektus, saugomų teritorijų lankytojų centrus ir muziejus. Tą dieną jų lankymas nemokamas. Nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje laukia įdomi interaktyvi ekspozicija apie Lietuvos ir užsienio saugomas teritorijas – nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus, draustinius, gamtos paminklus ir kt. Centras dirbs nuo 9 iki 20 val. Tomis pačiomis valandomis lankytojų laukia ir Lietuvos zoologijos sodas Kaune. Nemokamai bus galima aplankyti ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų, Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją, Vaclovo Into akmenų muziejų Mosėdyje, Žemės gelmių informacijos centrą, Druskininkų miškų urėdijos muziejų „Girios aidas“, Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryną, Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčių“.

Siekdamos atkreipti dėmesį į laukinės gamtos likimą, Jungtinės Tautos šiemet Pasaulinės aplinkos dienos tema paskelbė kovą su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais. Šūkiu „Kovok už laukinę gamtą“ tarptautinė bendruomenė raginama kovoti su laukinių gyvūnų žudymu pasipelnymo tikslais, nes dėl to yra kilusi didelė grėsmė kai kurių rūšių egzistencijai. Nusikaltimai laukinei gamtai gali baigtis visišku dramblių, gorilų, tigrų ir kt. laukinių gyvūnų išnykimu.

Neatsitiktinai šiemetine oficialaus Pasaulinės aplinkos dienos minėjimo vieta pasirinkta Angola. Tai šalis, kuri siekia atkurti dramblių kaimenes, išsaugoti Afrikos laukinės gamtos turtus.