Prieš kelias dienas, balandžio 23-ąją, kalendoriai ragino švęsti Pasaulinę autorių teisių dieną. Apie daugiausia nuostolių autoriams pridarančius autorių teisių pažeidimus – neteisėtus turinio talpinimo internete atvejus – visuomenėje kalbama vis daugiau ir atviriau. Apie kitokius autorių teisių pažeidimus informacijos viešoje erdvėje yra gerokai mažiau. Su kokiais gi autorių teisių pažeidimais be piratavimo dažniausiai susiduria ir kaip su jais kovoja per 5,3 tūkst. šalies autorių atstovaujanti Asociacija LATGA?

Neseniai nuvilnijo žinia apie neteisėtą „Dinamika“ kūrinio „Meilės lietus“ perdarymą ir panaudojimą. Dainos autoriams atstovaujančios asociacijos LATGA teisininkai, sulaukę jų pagalbos prašymo, kreipėsi į galimai neteisėtai kūrinį panaudojusią viešąją įstaigą, prašydama jos atstovų susisiekti su autoriais. „Kiek žinome, abi pusės bendrauja, tariasi, kūrinys jau išimtas iš „YouTube“. Labai tikimės, kad ginčas bus išspręstas taikiai, be teismų. Mes dažnai tampame tarpininkais tokiuose autorių ir jų kūrinių naudotojų ginčuose, o jie dažnai taip ir baigiasi – taikiu susitarimu“, – sako asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė. Pasak jos, visuomenė apie panašius atvejus išgirsta palyginti retai, nes nei autoriai, nei jų teisių pažeidėjai dažniausiai viešumo nepageidauja.

Tiek tokie, tiek panašūs ginčai dažniausiai iškyla dėl to, kad kūrinių naudotojai nepasigilina į autorių teisių subtilybes. Pavyzdžiui, minėtu atveju galimai buvo pražiūrėta, kad mūsų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nėra išimties dėl kūrinių parodijų. 

„Anksčiau turėjome atvejį, kai viena įmonė panaudojo kūrinį reklamoje, turėdama tik įrašų gamintojo leidimą. Autorius pamatė reklamą su savo kūriniu ir susisiekė su mumis. Viskas baigėsi taikiu susitarimu, autorius gavo kompensaciją. Turbūt derėtų paakcentuoti, kad mes kolektyviai neadministruojame nei kūrinių panaudojimo kituose kūriniuose (kaip „Dinamika“ dainos atveju), nei kūrinių panaudojimo reklamose. Tokiais atvejais kūrinių naudotojai turi gauti tiesioginius autorių ir kitų teisių turėtojų leidimus. Dar susiduriame su tuo, kad verslininkai reklamuodami savo kažkokias prekes internete mėgsta naudoti autorių citatas. Toks kūrinio panaudojimas nėra citavimas įstatymo prasme ir tokiu atveju taip pat reikia gauti autoriaus sutikimą“, – sako LATGA vadovė. Pasak jos, muzikos srityje taip pat gana dažni tokie pažeidimai kaip naujos aranžuotės sukūrimas neturint kūrinio autoriaus sutikimo ar autoriaus vardo nenurodymas.

Beveik nuo jos įsikūrimo organizacijoje dirbanti Vizualiųjų menų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė pasakoja, kad ilgą laiką visuomenėje vyravo sovietinių laikų požiūris į autoriaus teises, kad „menas priklauso liaudžiai“. „Naudotojai tiesiog atgamino, viešino ir kitaip naudojo kūrinius be jokių licencijų, nederindami su autoriumi, ir, suprantama, nemokėdami jokio autorinio atlygio. Dabar kūrinius naudojančios organizacijos (pavyzdžiui, leidyklos, aukštosios mokyklos, televizijos) gana gerai išmano autorių teises ir stengiasi jų nepažeidinėti. Kabant apie vizualiuosius menus, pagrindiniai pažeidimai dabar vyksta internete ir dažniausiai pažeidžiamos fotografų teisės – kūriniai naudojami be licencijos, vengiama nurodyti fotografo autorystę (dažnai tiesiog nurodoma iš kur paimta nuotrauka – iš asmeninio albumo, iš archyvo)“, – pasakoja ji.

Dramos poskyrio vadovė Evelina Brusokaitė sako, kad labai dažnai susiduria su atvejais, kai spektakliai statomi neturint pjesės autorių leidimo. „Vienas valstybinis teatras statė inscenizaciją pagal žinomą romaną ir tik pastatęs spektaklį kreipėsi į mus dėl licencijos. Paaiškėjo, kad romano autorius niekam pasaulyje neleidžia inscenizuoti jo kūrinio ir spektaklį teko atšaukti, teatras patyrė didelių nuostolių. Taip pat dažnai pamirštama, kad vertėjai (pjesės, knygos) taip pat yra autoriai, iš kurių irgi reikia gauti leidimą kuriant spektaklį“, – vardija ji.

Pasak E.Brusokaitės, dar gana dažnai pasitaiko kūrinio neliečiamybės teisės pažeidimų, kai režisieriai be autorių leidimo perdaro pjeses – trumpina, karpo, keičia pjesių scenas, prikuria personažų, keičia tekstą, jungia su kokiais nors kitais kūriniais. Kitas dažnas pažeidimas susijęs su autoriaus teise į vardą – pavyzdžiui, teatras pastato žymaus dramaturgo pjesę, o reklaminiame plakate nurodo tik režisierių.

„Mūsų pagrindinė mūsų funkcija yra rinkti autoriams atlyginimą iš kūrinių naudotojų už tas turtines teises, kurias jie perleido mums kolektyviai administruoti. Pavyzdžiui, iš teatrų, televizijų, radijo stočių, koncertų organizatorių, foninę muziką naudojančių parduotuvių, kavinių, kirpyklų ir pan. Šiais laikais didžioji dalis kūrinių naudotojų puikiai žino, kad privalo turėti mūsų licenciją. Esame jiems labai dėkingi, kad naudoja mūsų atstovaujamų autorių kūrinius. Vis dėlto pasitaiko tokių, kurie vengia mokėti atlyginimą autoriams, todėl kartais tenka eiti į teismus“, – sako LATGA vadovė L.Baškevičienė.

Pasak jos, autorių teisė yra viena sudėtingiausių teisės sričių, kadangi teisinis reguliavimas nespėja paskui naujai atsirandančius kūrinių naudojimo būdus. Akivaizdu, kad šiuolaikinės technologijos padidino intelektinio turinio sklaidą, bet tuo pačiu sukėlė daugiau galvos skausmo autoriams ir jų teisių gynėjams. „Pavyzdžiui, dažnai susilaukiame pranešimų apie pažeidimus feisbuke, kuriuos daro tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Nuostatose parašyta, kad galima kelti tik savo kūrinius, bet daug kas to nepaiso. Apginti autorius tokiais atvejais labai sudėtinga“, – sako L.Baškevičienė.

Pasak jos, daug problemų kyla ir todėl, kad patys autoriai gerai nežino visų autorių teisių subtilybių – ši sritis labai retai įtraukiama į mokymosi programas, tad edukacija rūpintis priverstos pačios autorių teisių organizacijos. „Dažnai savo iniciatyva vedame paskaitas įvairiose švietimo įstaigose ir sulaukiame klausimų, kokią dalį svetimo kūrinio galima paimti, kad perdirbus tą kūrinį, jis būtų jau tavo. Dabar ypač madingas ir populiarus apropriacijos menas, kai kūriniai kuriami kitų kūrinių pagrindu. Tenka autoriams aiškinti, kad kitą kūrinį savo kūrinio sukūrimui galima naudoti tik su originalaus kūrinio autoriaus leidimu. Dėl žinių trūkumo autoriai prisidaro problemų ir pasirašydami sutartis su naudotojais, kartais kone padovanodami jiems visas teises į kūrinį. Stengiamės keisti šią situaciją – kaip tik ruošiame tipinių sutarčių paketą, o taip pat gegužę surengsim kelis WEB seminarus įvairių sričių autoriams“, – pasakoja L.Baškevičienė.

Pasak Asociacijos LATGA specialistų, autorių teisių pažeidimų būtų gerokai mažiau, jeigu kūrinių naudotojai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) įsimintų, kad intelektinė nuosavybė – autoriaus turtas ir prieš pasinaudojant šiuo turtu būtina paklausti: ar galiu?

Ypač dėl piratų veiklos kenčia kino ir muzikos kūrėjai. LATGA specialistų teigimu, visiškai apsaugoti filmus ar muziką nuo piratavimo – sunkus uždavinys. Tačiau kūrėjai neretai ir patys sau padaro meškos paslaugą, netinkamai elgdamiesi su savo kūriniais.

Nebūtų pasiūlos, nebūtų paklausos – liūdna, bet nemaža dalis lietuvių (2014 m. „Sprinter“ atlikto tyrimo duomenimis – net 29%) vis dar klaidingai mano, kad parsisiųsdami filmą ar muzikos kūrinį iš nelegalios (licencijos neturinčios) svetainės jie neatima pajamų iš kūrėjo, o 36% nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų net nemano, kad tai yra vagystė. Minėtas tyrimas atskleidė, kad tarp dažniausiai nelegaliai vagiamos intelektinės nuosavybės – filmai ir muzika.

Taikinyje – ir knygos

Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė pastebi, kad sparčiai plečiantis elektroninei informacinei erdvei, į ją kasdien nelegaliai talpinami įvairių sričių autoriniai kūriniai. Ne išimtis – ir knygos. Beje, jau antrus metus LATGA teisininkai teismuose kovoja su vienos nelegalios elektroninių knygų svetainės kūrėjais. Svetainės veikla sustabdyta, byla iš civilinės buvo perkvalifikuota į baudžiamąją.

„Labai svarbu literatūros autoriams būti atsargiems ir žinoti, jog kūrinys negali būti talpinamas ir naudojamas internetinėje erdvėje (elektroninėse bibliotekose ir pan.) be autoriaus sutikimo. Už tokį literatūros kūrinių naudojimą internete autoriui turi būti atlyginta, prieš tai numatant visas apmokėjimo ir naudojimo terminų ir kūrinio apimčių sąlygas, atitinkamoje sutartyje tarp autoriaus ir jo kūrinio naudotojo, kuris tą kūrinį padaro viešai prieinamą elektroninėje erdvėje“, – pabrėžia ji.

Vizualinių menų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė skuba priminti, kad viešai demonstruodami savo kūrinius (pastatydami viešoje erdvėje skulptūrą ar kitokio žanro kūrinį) menininkai nepamirštų nurodyti savo autorystės. „Viešindami savo kūrinius internetinėse svetainėse ar feisbuko paskyrose taip pat būtinai nurodykite prie kūrinio savo autorystę, pridėdami © („copyright“) ženklą. Taip Jūs informuosite visuomenę apie jums priklausančias turtines teises“, – teigia specialistė.

Dainas „padovanoja“ patys

Nuo piratų veiklos ypač kenčia muzikos autoriai – jų kūriniai į nesąžiningai iš muzikos užsidirbančių asmenų rankas pakliūva vos tik paviešinti. „Kepti“ piratinius CD jau nebemadinga, tačiau atsisiųsti dar jokioje fizinėje laikmenoje neišleistą muzikos kūrinį nemokamai siūlo daugybė nelegalių svetainių.

Pasak LATGA muzikos kūrinių skyriaus vedėjo Mariaus Kuzmino, perdavęs LATGA administruoti ne tik viešo atlikimo, bet ir mechaninio atgaminimo teisę, autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą ne tik už jo kūrinių atgaminimą CD, DVD ar kitokiose laikmenose, bet ir už paskelbimą internete. „Kūrinių paskelbimas internete, už kurį turi būti atsiskaityta su autoriais, apima kūrinių parsisiuntimo (download), pasiklausymo (streaming), internetinio radijo (webcasting) ir kt. pobūdžio interneto svetaines bei tinklapius, kuriuose muzika naudojama kaip fonas“, – teigia jis.

Vis dėlto neretai meškos paslaugą sau padaro patys muzikantai arba jų atstovai – prodiuseriai, leidėjai. Anot M. Kuzmino, galbūt kiltų mažiau pagundų ieškoti muzikos nelegaliose svetainėse, jei muzikos autoriai ar jų atstovai suskubtų pasirūpinti, kad jų kūriniai laiku atsirastų licencijas turinčiose svetainėse, tokiose kaip „Youtube“, „Spotify“, „Deezer“, „iTunes“.

Deja, bet vis dar dažni atvejai, kai muzikantai ar jų atstovai neįsigilinę į sutartis, patys savo kūrinius nemokamai perduoda neaiškiems subjektams. „Vienas atvejis buvo ypač skaudus – vienas iš mūsų muzikos autorių pildydamas sutartį internete sugebėjo padėti varnelę ties punktu, kuris reiškė, kad jis dovanoja savo teises į kūrinius net 10-čiai metų. Deja, mes jam jau niekuo negalėjome padėti. Todėl labai patariu visiems autoriams prieš pasirašant neaiškias sutartis pirmiausia pasitarti su LATGA specialistais“, – paaiškina jis.

Filmuoti kino teatre nebeapsimoka

„Kiekvienas autorius su savo kūriniu turėtų elgtis kaip su savo kūdikiu. Juk neišleidžiame ką tik gimusio kūdikio į gyvenimą jo tam neparuošę, nesusipažinę su ten tykančiais pavojais, – kalba Audiovizualinių kūrinių poskyrio vadovė Vilma Juraškienė. – Pirmiausia reikėtų apgalvoti apsaugos planą, susidėlioti prioritetus. Apsaugos lygis turėtų priklausyti nuo tikslų, kuriuos autorius kelia filmui.“

Pasak jos, vienus tikslus turi studentas, kurio filmas – diplominis darbas. Jis bus suinteresuotas, kad filmas kuo plačiau pasklistų. Taigi jis tikrai apie apsaugą negalvos. Jeigu tai – komercinis filmas, natūralu, kad jo kūrėjai sieks turėti komercinės naudos. Šiuo atveju būtina pasinaudoti visomis apsaugos formomis. „Paprastai daugiausia uždirbama iš filmo seansų kino teatruose, tad nereikėtų prieš filmo premjerą kinuose išleisti DVD plokštelės. Išmanūs piratai sugeba nulaužti bet kokius apsaugos kodus, tad išleidus DVD, filmas kaip mat atsidurtų nelegaliose svetainėse. Lygiai taip pat pavojinga filmą dėti ir į legalią svetainę – netrūksta „išminčių“, kurie sugeba filmą nukopijuoti ir iš ten bei paskleisti nelegaliais būdais. Saugiausia yra filmus pristatyti kino teatruose. Žinoma, kyla pavojus, kad kas nors nufilmuos jį per seansą buitine kamera ar net mobiliuoju telefonu. Bet šiuolaikiniame pasaulyje vargu ar ką sudomins tokios blogos kokybės filmo kopija“, – sako specialistė.

Asociacija LATGA ragina autorius kreiptis turint įtarimų, kad kūriniai naudojami nelegaliai. Taip pat specialistai pataria kūrėjams pirmiausia savo kūrinį vienokia ar kitokia forma įamžinti ir atsisiųsti sau pačiam registruotu laišku: ant voko esanti data gali tapti svariu įrodymu, įrodinėjant savo teises į kūrinį kilus ginčui dėl autorystės.

LATGA teisininkė Laura Baškevičienė:

„Išreikškite kūrinį objektyvia forma. Autorių teisė saugo tik objektyvia forma išreikštus literatūros ir meno kūrinius, kitaip tariant autorių teisė saugo idėjos išraiškos formą. Autorių teisė saugo ne tik baigtus kūrinius, bet ir nebaigtus – jų dalis, parengiamąją medžiagą (piešinius, eskizus, brėžinius, planus ar maketus), jei jie atitinka kūriniui keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, vaizduojamojo meno srityje jau pats kūrinio planas (maketas, eskizas ar pan.) gali būti autorių teisės apsaugos objektas, nes jo sukūrimo momentu idėja jau yra įgavusi konkretų pavidalą piešiant linijas ir parenkant spalvas. Taigi išreikškite idėją objektyvia forma: sukurkite aprašymą, maketą, planą, padarykite kūrinio (pavyzdžiui, skulptūros) nuotrauką. Jeigu tai muzikinis kūrinys, tai užrašykite jį natomis arba įamžinkite jį kita forma – pavyzdžiui, įdainuokite ar įgrokite pagrindinę melodiją ir išsaugokite kokioje nors laikmenoje.

Rūpinkitės kūrinio apsauga iki jo paskelbimo. Anksčiau paminėtus aprašymus, maketus, planus ir pan. galite užregistruoti LATGA. Teisinės reikšmės tokia registracija neturi, nes LR nenumato kūrinių registracijos, tačiau tai būtų vienas iš įrodymų, kad tam tikrą išraišką esate sukūręs būtent jūs anksčiau nei kitas asmuo. Tai būtų viena iš priemonių nustatyti kūrinio originalumą, konkretaus autoriaus kūrinio individualų pobūdį. Patariame autoriui neduoti brėžinių, eskizų, rankraščių, įrašų nepatikimiems asmenims. Atiduodami eskizus, planus, rankraščius ar įrašus užsakovui, pasirašykite kūrinio užsakymo sutartį, perduokite kūrinius ar nebaigtus kūrinius pasirašytinai, su spaudu „gauta“ ir data.

Paskelbkite kūrinį viešai. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kad fizinis asmuo, kurio vardas nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl kūrinio paskelbimas užtikrina autoriaus teisių apsaugą, nes preziumuojama, kad kūrinyje nurodytas asmuo yra autorius.

Fiksuokite pažeidimą su antstoliu. Jei vis tik atsitiko taip, kad kažkas panaudojo autoriaus kūrinį be leidimo, galima pažeidimą užfiksuoti su antstoliu surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tai būtų svarus įrodymas tiek kreipiantis į patį pažeidėją, tiek į teismą.