Nuo šios savaitės nemažai barų Lietuvoje taiko galimybių pasą. Kaip praneša LNK, gudrūs lietuviai į juos bando patekti ir neturėdami šio dokumento. 

Apie tai, su kuo susiduria barai, LNK kalbėjosi su „Bix“ restorano-baro direktoriumi Audriumi Žydeliu.

– Jūsų restoranas taip pat susidūrė su šiuo netikėtumu?

– Tai nėra masinis reiškinys, gal keli atvejai buvo. Jauni žmonės įpratę su brolio dokumentu kažkur bandyti pakliūti, na, tai buvo keletas tokių bandymų.

– Kaip su tokiais bandymais susidorojote? Ar siūlote iškart išeiti pro duris, ar bandote kalbėtis ir spręsti kažkaip kitaip?

– Pokalbiai šiame bare nebūna labai ilgi. Jeigu turi dokumentą – parodai, jei ne – tai tada eini ir atsineši. Jeigu kyla įtarimas, kad galbūt yra ne jo dokumentas, tai tada vietoje turi spręsti darbuotojas. Vienas dalykas, jeigu suklastoja tik galimybių pasą, o dokumento neturi, tai čia išvis klausimų nekyla. Tokių atvejų, kad atsineštų ir svetimą dokumentą, ir svetimą galimybių pasą, nebuvo. Bet žinau, kad žmonės dažnai taip daro. Važinėja galbūt su brolio vairuotojo pažymėjimu ar dar kažkas. Yra panašūs žmonės ir gal kažkas tuo naudojasi. Aš manau, kad mes to neišvengsime. 

– Kaip vyksta patikra? Jūs paprašote parodyti galimybių pasą ir asmens dokumentą, nes esu girdėjusi, kad jeigu asmens dokumento neturi, tai gali parodyti savo feisbuko paskyrą, banko kortelę?

– Darbuotojas sprendžia individualiai. Jeigu jis turi laiko, nėra daug lankytojų, gal jis ir gali gaišti laiką su tuo lankytoju, landžiot po internetą, ieškoti, kaip jis ten atrodo. Bet jeigu bus didelis srautas žmonių, tarkim, vakare ar savaitgalį, niekas nežais, nes bus fiziškai neįmanoma tiek daug laiko skirti patikrai.

Dar nesusidūrėme su sunkia naktimi, bet tuoj žinosime, ką reiškia, kai reikės daug tikrini. Aišku, bus papildomai apsaugos darbuotojas. 

– Tam, kad užtikrintumėte saugumą, teko padidinti savo pajėgas. Pirma savaitė su galimybių pasu. Kaip tai vertina žmonės?

– Didžioji dauguma vertina pozityviai. 90 proc. atsiliepimų internete yra teigiami, yra neigiamų, bet labai dažnai tie neigiami atsiliepimai yra žmonių, kurie pas mus gyvenime nėra buvę ir niekada nebus. Tai aktyvioji grupė, kuri rūpinasi visais Lietuvoje – komentuoja ir vertina praktiškai viską. Mes dėl to labai neišgyvename, mums svarbiausi pastovūs mūsų klientai. Mūsų pastovūs klientai, kurie netgi ir neturi galimybių paso, nėra tokie agresyvūs kaip žmonės, kurie yra idėjiškai agresyvūs.

– Tikitės, kad pasamdytam apsaugos darbuotojui papildomo darbo nebus tiek daug?

– Pas mus apsauga visada yra. Ne tokių problemų matėme. 

Daugiau – vaizdo įraše:

Iš kviestųjų – nė vieno

Į renginį, kuriame buvo kalbama apie naktinių barų, kavinių, pseudobarų veiklą, ieškoma, kaip spręsti kylančias problemas, kviesta 20 šio verslo atstovų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova iš pradžių džiaugėsi, kad verslininkai teigiamai įvertino tokią iniciatyvą. Tik du informavo, kad negalės dalyvauti konferencijoje dėl objektyvių priežasčių, bet nurodė atsiųsiantys savo atstovus.

Tačiau renginyje nepasirodė nė vienas kviestų verslininkų. Jiems atstovavo tik Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Inga Česnakienė, kuri yra ir vienos naktinės pasilinksminimo vietos vadovė.

E.Mantulova tvirtino, kad diskusija buvo labai gera. Nė vienas pareigūnas nesišvaistė žodžiais "bausti", "riboti". Visi pasakojo, kad organizuojamos prevencijos priemonės, siekiama sumažinti įtampą tarp naktinių pasilinksminimo vietų ir gyventojų.

"Ieškojome būdų, kaip maksimaliai padaryti, kad mieste būtų užtikrinta rimtis, kiltų kuo mažesnė priešprieša. Klausėmės ir Vilniaus patirties, kuri tikrai įdomi. Atsakingi verslininkai kreipėsi į sostinės valdžią su siūlymu, kad jiems būtų išduotos licencijos, kuriose nėra numatyto prekybos alkoholiu laiko, o šie garantuos visišką rimtį", – pasakojo pavaduotoja.

Anot E.Mantulovos, sostinės valdžia priėmė verslininkų siūlymą. Šis pasiteisino. Verslininkai siekia, kad būtų išlaikyta rimtis, užtikrina, jog nebūtų triukšmo.

"Kai iniciatyva ateina iš paties verslo, ji veikia. Mes taip pat kviestume verslininkus siūlyti įvairias priemones. Juk reaguoti į skundus ar gintis yra sunkiau, nei užbėgti įvykiams už akių", – atkreipė dėmesį pavaduotoja.

Domėjosi kameromis

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės teigimu, konferencijoje dalyvavusius verslo atstovus sudomino galimybė įrengti vaizdo stebėjimo kameras prieigose, kur kyla daugiausia triukšmo.

"Išlaidos vaizdo stebėjimo kameroms įkurdinti nėra didelės. Jei verslininkai jas susimontuotų, savivaldybė svarstytų galimybę, ar jas prijungti prie bendro tinklo. Viskas būtų stebima iš vieno posto", – komentavo vedėja.

K.Vintilaitė pabrėžė, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo prie naktinio pasilinksminimo įstaigų nauda būtų didelė. Tokios priemonės drausmina žmones. Be to, verslininkams nebereikėtų sukti galvos dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Medžiaga iš karto pasiektų policiją, o pareigūnai reaguotų.

Atkreiptas dėmesys, kad šiemet ir kitąmet uostamiesčio savivaldybė rengs naujas vaizdo stebėjimo kameras viešosiose erdvėse. Užbaigus projektą, mieste jų jau bus per 100.

"Vietas, kur jas sumontuoti, deriname su policijos pareigūnais. Pasirenkamos tos, kur fiksuojama daugiausia viešosios tvarkos pažeidimų. Tarp tokių yra viešosios erdvės prie triukšmingų naktinių barų, klubų", – pasakojo vedėja.

Susitikti kvies ir taksistus

Per pastaruosius penkerius metus nusiskundimų dėl naktinių pasilinksminimo įstaigų pastebimai sumažėjo. 2012 m., kai tik kūrėsi savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, vien vasaros sezonu jų buvo apie 30. Praėjusiais metais gauti septyni skundai.

Dabar skundžiamasi pseudobarais, įsikūrusiais pietinėje miesto dalyje

"Rezultatai – akivaizdūs. Patys senamiesčio gyventojai tvirtino, kad situacija dėl naktinių pasilinksminimo įstaigų yra pasikeitusi į gera. Šiuo metu daugiau piktinamasi taksistų keliamu triukšmu. Be to, informacijos sulaukiama ne dėl tų pačių vietų. Dabar skundžiamasi pseudobarais, įsikūrusiais pietinėje miesto dalyje", – nurodė vedėja.

E.Mantulova atskleidė, kad artimiausiu metu planuojama surengti dar vieną konferenciją su verslo atstovais. Šį kartą ji bus skirta taksi paslaugų teikėjams ir jų problemoms.

"Diskutuosime, kaip sumažinti taksistų keliamą triukšmą. Tikimės, kad šį kartą verslo atstovai labiau susidomės renginiu. Ateityje, jei prireiks, susitiksime ir su kitų sričių atstovais. Neturime tikslo tik grūmoti verslininkams, siekiame kartu spręsti kylančias problemas, bendradarbiauti ir bendrauti", – pabrėžė pavaduotoja.