Pasirašius šį susitarimą vadovavimas šioms dviem brigadoms perkeliamas į Elblonge esantį Šiaurės Rytų divizijos štabą.

Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, Rusijos keliama grėsmė verčia Lietuvą ir apskritai NATO taikytis prie geopolitinės situacijos ir regioninį bendradarbiavimą perkelti į kur kas aukštesnį lygmenį.

Prieš Lenkijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrams pasirašant susitarimą, valstybių prezidentai priėmė deklaraciją, kurioje karinio bendradarbiavimo gilinimo poreikis tarp valstybių minimas būtinybės stiprinti Suvalkų koridoriaus gynybą kontekste.

Tačiau, ministro teigimu, Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacija bus svarbi regioniniu lygmeniu.

„Reikia žiūrėti plačiau - ir Baltijos šalys, ir Lenkija esame viename gynybiniame regione, o Suvalkų koridorius yra techninis aspektas“, - kalbėjo R. Karoblis.

Ministras pažymėjo, kad siekis stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos brigadų kilo reaguojant į esamą situaciją NATO.

„NATO turi vėl konvencinę grėsmę iš Rytų, todėl turi prisitaikyti prie teritorinės gynybos. Būtent vienas iš tų mechanizmų ir yra vadovavimo ir kontrolės sistemos sukūrimas divizijos lygmeniu“, - sakė ministras.

R. Karoblis atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir Lietuvos brigadų, savo sudėtyje turinčių atitinkamai JAV ir Vokietijos karių, vyko jau kurį laiką, tačiau, pabrėžė jis, pastarasis susitarimas gynybos klausimus perkelia į kitą lygmenį.

„Dabar mes viską pakeliame į kur kas aukštesnį bendradarbiavimo lygį“, - sakė žurnalistams R. Karoblis.

Kartu krašto apsaugos ministras tvirtino, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas šiandien turi regioninę reikšmę. Pasak jo, sutartis dėl radarų duomenų apsikeitimo stipriai prisidės ne tik prie Lietuvos ir Lenkijos, tačiau ir prie regiono ir Baltijos šalių saugumo.

„Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas turi regioninį pobūdį. Todėl efektyvus apsikeitimas duomenimis tikrai prisidės prie saugumo situacijos stiprinimo“, - apibendrino R. Karoblis.

Krašto apsaugos ministras ketvirtadienį prezidentės Dalios Grybauskaitės delegacijos sudėtyje su oficialiu vizitu lankosi Lenkijoje.

Minėdami Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį prezidentai D. Grybauskaitė ir Andrzejus Duda priėmė deklaraciją dėl Lietuvos ir Lenkijos partnerystės saugumo srityje stiprinimo.

Esminėmis priimtos deklaracijos detalės - vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“ (100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožo, esančio tarp Rusijos Karaliaučiaus krašto ir Baltarusijos) gynybos stiprinimas, afilijuojant lenkų ir lietuvių brigadas bei keičiantis oro erdvės radarų stebėjimo informacija.

Deklaracijoje taip pat akcentuojama JAV karių nepertraukiamo buvimo Europoje būtinybė. Įvardintas siekis kurti Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų tarybą.

Lietuvos bendradarbiavimas su Lenkija gynybos srityje yra aktyvus. Praėjusių metų lapkritį vyko oficialus Lenkijos prisijungimas prie Lietuvos inicijuoto Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto.

Lenkija yra viena aktyviausių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių šalių. Šiuo metu NATO Lenkijos karinių oro pajėgos vadovauja šiai misijai ir tai aštuntas kartas, kai Lenkija atsiuntė karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių erdvės.

Vyksta dvišalis bendradarbiavimas įsigijimų srityje. Lietuvos kariuomenė tęsia trumpo nuotolio priešlėktuvinės sistemos GROM įsigijimą iš Lenkijos.