„Žmonėms su negalia neretai trūksta ne paramos, o galimybių dirbti, kad jie jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais. Šios dirbtuvės neabejotinai tai suteiks – taip augs ne tik žmonių žinios, gebėjimai, bet ir pasitikėjimas savimi bei savarankiškumas“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Skelbiama, kad Socialinių dirbtuvių paslauga bus teikiama žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl tam tikrų negalios sąlygotų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje ar pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Iš viso socialinėse dirbtuvėse bus iki 66 vietų.

Planuojama, kad dirbtuvėse dirbs socialinis darbuotojas, individualios priežiūros specialistas, meistras ir rinkodaros specialistas. Dviems iš jų – socialiniui darbuotojui ir individualios priežiūros specialistui – darbo užmokestį finansuos savivaldybė.

Metams numatyta skirtinų lėšų suma – 314 tūkst. 845,92 Eur, vienoms socialinėms dirbtuvėms per mėnesį – 4 tūkst. 372,86 Eur. Finansavimas socialinėms dirbtuvėms bus skiriamas mažiausiai 30 mėnesių.

Sostinėje socialinių dirbtuvių paslaugas teiks savivaldybės sudarytos komisijos atrinktos asociacijos. Nurodoma, kad dirbtuvėse bus kviečiama užsiimti maisto gaminimu, sodo ir lauko darbais, vaško gaminių, kvapų gaminimu, keramikos darbų gamyba. Taip pat bus vykdomos edukacijos, užsiimama aplinkos tvarkymo darbais.

Pažymėtina, kad vienose socialinėse dirbtuvėse paslaugas galės gauti iki dvylikos žmonių. Asmenys, norintys gauti socialinių dirbtuvių paslaugas galės kreiptis į aukščiau nurodytas įstaigas, kurių socialiniai darbuotojai įvertins šių paslaugų poreikį.

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentės Dovilės Juodkaitės, šiuo metu veikianti nedarbingumo vertinimo sistema neatliepia didelės dalies neįgaliųjų poreikių, nes negalia nėra tik medicininis, bet ir socialinis reiškinys, o sistema nėra orientuota į „įgalinimą ir dalyvumo didinimą“.

„Dabartinė sistema konstatuoja tik medicinines būkles arba nustato ko žmogus negali, teikia finansinę pagalbą, bet paslaugų ir realios pagalbos poreikių bei kasdieninių sunkimu, ji neatliepia“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė D. Juodkaitė.

Anot forumo, šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūloma negalios nustatymo reforma sulaukė aršios opozicinių partijų kritikos, žmonių su negalia bendruomenė gąsdinama neigiamomis reformos pasekmėmis, raginama pasirašyti reformą stabdančią peticiją. Trečiadienį šis paketas bus svarstomas Socialinių reikalų komitete.

Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), jungiantis 15 didžiųjų nacionaliniu mastu veikiančių negalios organizacijų, sako pritariantis reformai ir laiko ją būtina. 

Ilgai laukta reforma

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija praėjusią savaitę nepritarė neįgalumo nustatymo sistemos pertvarkai – komisija pasiūlė Seimui projektą grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tobulinti.

Projektą dar svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o vėliau – Seimas.

D. Juodkaitės teigimu, reformos apimtyje finansinė parama neįgaliems asmenims nemažės, tačiau bus nustatomos pagalbos paslaugos arčiausiai žmogaus esančiose savivaldybėse, bus išplėstos paramos formos, techninių ir kitų pagalbos priemonių prieinamumas ir kiti individualiai būtini pagalbos būdai.

„Tai reikšminga reformos dalis, kuri didins socialinių paslaugų prieinamumą, skatins savivaldybes plėsti paslaugų spektrą“, – sakė forumo prezidentė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Ji teigė, jog neįgaliųjų organizacijos su ministerija dėl minimos reformos bendradarbiauja kaip niekad glaudžiai, kad teisės aktai atitiktų tarptautinius standartus ir bendruomenės lūkesčius, o svarbiausia – nepablogintų esamos situacijos.

Įvairių negalios organizacijų atstovai sako palaikantys kuriamą vieno langelio sistemą, kuri padės identifikuoti kiekvieną neįgalų asmenį šalyje bei suteikti būtent jam reikiamą pagalbą ir nepaliks nežinioje.

Apako ir nesulaukė pagalbos

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis teigia, jog dabar organizacijoms pačioms tekdavo atlikti minimo vieno langelio sistemos paslaugas.

„Pavyzdys – jaunas žmogus, gyvenantis Skuode, apako. Jis dvejus metus niekur neišėjo iš savo namų, negavo paslaugų, pagalbos priemonių, nes jis pats nežinojo, sistema jo nematė ir nelabai kam rūpėjo. Šeima pasirūpino, jis pavalgęs, saugus, du prarasti metai. Po dvejų metų jis rado vieno nario kontaktą, mes buvom tas vieno langelio principas, kur ką galima gauti, padėjome grįžti į gyvenimą, suteikėm nemažai paslaugų“, – pasakojo V. Balčikonis.

Anot jo, minimas asmuo įsijungus organizacijai pradėjo dirbti, įsigijo būstą, tad jo gyvenimas pasikeitė kardinaliai.

Pavyzdys – jaunas žmogus, gyvenantis Skuode, apako. Jis dvejus metus niekur neišėjo iš savo namų, negavo paslaugų, pagalbos priemonių, nes jis pats nežinojo, sistema jo nematė ir nelabai kam rūpėjo.

„Tam, kad nereiktų laukt dvejų metų, reikia sistemos, kuri tą žmogų paimtų į institucijas, kurios teikia paslaugas, grąžintų į gyvenimą, darbo rinką su reabilitacinėmis priemonėmis, mokymais. Mes labai tikimės iš tos naujos sistemos, kad ji rūpinsis žmogumi“, – sakė pavaduotojas.

Šiuo metu žmogui įgijus, pavyzdžiui, regėjimo negalią, pasak pavaduotojo, dėl garsinių knygų tenka kreiptis į vieną įstaigą, dėl techninių priemonių į kitą, dėl asmeninio konsultanto eiti į savivaldybę ir pan., tad neaiškumų kildavo net ir tiems, kurie ilgai gyvena lydimi negalios.

Diskriminuojančios situacijos

Kurčiųjų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaišnora teigė, jog vertinant pokyčius labai svarbus planuojamas informacijos prieinamumo didinimas.

„Iki šiol pamiršdavome apie informacinės aplinkos prieinamumą. Jos prieinamumas nebūtinai susijęs su gestų kalba, tai gali būti gestų, brailio raštu, gali būt lengvai suprantama kalba ir kas yra svarbiausia – garsinė, vaizdinė, rašytinė, sakytinė informacija ir jos pritaikymas įvairioms formoms. Tai įtraukta į įstatymą“, – sakė K. Vaišnora.

Jo teigimu, šiuo metu sistemoje esama ydingų spragų, kurios diskriminuoja pačius neįgaliuosius.

„Žmonės su skirtingomis negaliomis ateina vertinimui, o klausimai bendri – tai ydinga. Ateina kurčiasis žmogus, klausia: ar tu sugebi apsirengti, sugebi pavalgyti? Šie klausimai keisti tam žmogui, žeminantys. Turėjome diskusiją, kad kai bus vertinamas neįgalus žmogus, tie klausimai bus suskirstyti pagal negalią“, – teigė pirmininkas. 

K. Vaišnora antrino kolegoms, kad pokyčių labai reikia.

„Suprantame, kad ne viskas klosis šimtu procentų gerai, kaip patepta sviestu, ypatingai kelis metus bus gal ir chaoso ir visko, bet tikrai neprieštaraujame ir galvojame, kad patys principiniai dalykai reformos sudėti tikslingai. Tai nėra noras ministerijų, valstybės nuskriausti žmogų ir atimti tas išmokas, nežinau, iš kur tie signalai kyla?“ – spaudos konferencijoje teigė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Rasa Kavaliauskaitė.

Jautėsi užribyje

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkė Dana Migaliova teigė, jog jos atstovaujami žmonės daug metų jautėsi užribyje ir negaudavo paslaugų, o reforma bus garantas, kad tokios paslaugos savivaldybėse taps prieinamos.

Jos teigimu, neįgaliuosius globojantys asmenys ne visuomet informuojami, jog sutrikusio intelekto vaikas turi teisę lankyti mokyklą, gauti padėjėją, privaloma pavežimo paslauga ir kt.

Žmonės su skirtingomis negaliomis ateina vertinimui, o klausimai bendri – tai ydinga. Ateina kurčiasis žmogus, klausia: ar tu sugebi apsirengti, sugebi pavalgyti?

„Pati esu motina suaugusio jauno vyro, kuriam 43 metai, jam reikia pagalbos 24 val. per parą, mes ne tik neturim teisės sirgti, neturim teisės net numirti, nes nežinom, kas bus ateity“, – sakė pirmininkė.

LNF nariai yra parengę vieningą raštą, kuriame išdėstyti visų organizacijų siūlymai koreguoti ir papildyti tam tikras teikiamų įstatymų nuostatas, tarp kurių – didesnis negalios organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus ir paslaugų teikimą ir kiti pasiūlymai. Raštas išsiųstas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir reformą svarstantiems Seimo komitetams.

LNF primena, kad šiuo metu žmonėms su negalia skiriama finansinė parama yra nepakankama, tą įrodo itin aukšti žmonių su negalia skurdo rizikos rodikliai, taip pat tyrimai, atskleidžiantys, kad minėtos išmokos dažnai nepadengia su negalia susijusių išlaidų.

Reaguodamos į žmonių su negalia bendruomenės nerimą, organizacijos atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus reformai, asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalia iš naujo nebus vertinama. Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas pasibaigs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.

Vertintų gebėjimus

Pagal Seimui rugsėjį pateiktas pataisas būtų vertinama ne tik negalią turinčių žmonių sveikatos būklė, bet ir įsitraukti į darbą ir viešą gyvenimą trukdančios kasdienės gyvenimo kliūtys. Negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu: siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Neįgaliųjų sistemos finansavimas 2023 metais turėtų būti 16,3 mln. eurų didesnis nei šiemet – įvairioms reikmėms numatyta 394 mln. eurų.

Ministerija tikisi, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų atskirčiai mažinti.

Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, negalią turi virš 147 tūkst., arba apie 9 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Teikiamu projektu siekiama reglamentuoti asmeninės pagalbos poreikio, kaip specialiojo poreikio tenkinimo priemonės, nustatymo, asmeninės pagalbos teikimo organizavimo, finansavimo ir apmokėjimo sąlygas.

Įstatyme asmeninis asistentas būtų apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.

Asmeninės pagalbos poreikis būtų nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurios yra būtinos siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsakytų savivaldybių institucijos.

Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos būtų mažesnės nei 250 eurų, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikėtų. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, tačiau tai neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

Teikiamais pakeitimais planuojama atsisakyti nedidelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Pasak iniciatorių, asmenys, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, bus prilyginami turintiems vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Tokiu atveju šie asmenys, kaip ir tie, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, galės pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą.

Pagal naujas nuostatas būtų nustatomi du specialiųjų poreikių lygiai:

1) didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis;

2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 proc. darbingumo lygis.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba rekomenduotų asmeniui, dėl kokių specialiosios pagalbos priemonių jis galėtų kreiptis, pavyzdžiui, dėl būsto pritaikymo, techninės pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos ir panašiai. „Minėta rekomendacija užtikrintų vieno langelio principo taikymą gaunant informaciją apie neįgaliajam reikalingas specialiosios pagalbos priemones ir sudarytų galimybę užtikrinti lygias neįgaliojo ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes“, – teigia projekto iniciatoriai.

Jei Seimas pritartų šioms naujoms nuostatoms, jos įsigaliotų 2021 m. liepos mėn. Pasak ministro L. Kukuraičio, kitais metais asmeninei pagalbai neįgaliesiems teikti prireiktų apie 2 mln. eurų, vėlesniais metais – apie 10 mln. eurų.

Pritarus projektui po pateikimo bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 20 d.

Audito metu nustatyta, kad dalis asmenų su negalia negauna reikalingų paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai.

Didelė skurdo rizika

„Labiausiai liūdina ir tai, kur Lietuvoje reikėtų pasistengti daugiausiai – žmonių su negalia santykinio skurdo rodikliai, kurie yra gerokai didesni nei vidutiniai Lietuvos rodikliai, ir vienas iš būdų šį skurdą mažinti maksimaliai tiems darbingo amžiaus žmonėms – maksimaliai padėti integruotis į darbo rinką“, – audito pristatyme sakė Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.

Statistikos departamento duomenimis, trečdalis asmenų su negalia Lietuvoje patiria skurdo riziką, ir šis rodiklis 10,7 proc. punkto didesnis nei bendras skurdo rizikos lygis (20,6 proc.).

Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.

Trečdalis asmenų su negalia Lietuvoje patiria skurdo riziką.

Savivaldybių duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų – 32 savivaldybės – neužtikrina, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia, 34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė.

Anot Valstybės kontrolės, penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose prieinamumas didėja ir siekia 56 proc., kitose savivaldybėse transportas atnaujinamas lėtai ir prieinamumas siekia tik 12 procentų.

Valstybės ir savivaldybių internetinės svetainės asmenims su negalia turi būti pritaikytos iki šių metų rugsėjo, tačiau pernai jų buvo pritaikyta tik 3,4 proc., o mobiliųjų programų pritaikymas nevertintas.

Viceministrė: trūksta ir motyvacijos

Siekiant labiau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką, reikėtų ne tik gerinti judėjimo infrastruktūrą, bet ir labiau motyvuotų darbdavių bei neįgaliųjų, taip pat ir finansinės skatinimo sistemos pokyčių, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

„Yra eilė priežasčių. Jei neišeini iš namo, tai apie kokį darbą galime kalbėti, nes nepritaikyta vieta, kur jis gyvena, jei negali įlipti į visuomeninį transportą, pasiekti darbo vietos. Kitos kliūtys yra darbo rinkoje, darbdaviai irgi turi būti pasiruošę, motyvuoti, o tas motyvuotumas pasireiškia per tai, kad reikia skirti laiko papildomai, paruošti darbo vietą, nes negalia kalba apie tai, kad yra specialieji poreikiai, kuriuos reikia patenkinti“, – žurnalistams sakė viceministrė.

Pasak jos, finansinio skatinimo sistema taip pat neveikia ir nemotyvuoja dirbti pačių neįgaliųjų.

„Yra ir informacinės stokos, ir baimės, kad iš nežinojimo, jei įsidarbinsiu, prarasiu dalį lengvatų ir kol visuma lengvatų yra maždaug minimalios algos dydžio, tada žmogus ir pagalvoja, ar jis nori dirbti, ar tegu lieka taip, kaip yra“, – sakė ji.

Yra eilė priežasčių. Jei neišeini iš namo, tai apie kokį darbą galime kalbėti, nes nepritaikyta vieta, kur jis gyvena, jei negali įlipti į visuomeninį transportą, pasiekti darbo vietos.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad viešojo transporto pritaikymui su savivaldybėmis planuojama pasirašyti memorandumą, kuriuo vadovaujantis paslaugų prieinamumas būtų gerinamas. Anot jo, po pasirašymo turėtų paaiškėti lėšų poreikis transporto infrastruktūros pritaikymui, kuris gali siekti ne vieną milijardą eurų.

„Po memorandumo pasirašymo sudarysime planą ir kitų metų viduryje jau turėsime programą, kurioje bus apskaičiuota, kiek lėšų reikia. Bet įvertinus, kiek yra su geležinkelių infrastruktūra, matome ne vieną milijardą, kurį reikės investuoti į transporto priemones, stočių pritaikymą“, – teigė viceministras.

Valstybės kontrolės duomenimis, pernai Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią. Didžioji jų dalis  – apie 70 proc. – buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), tačiau tik 29 proc. dirbo (palyginti, Estijoje 2018 metais – 40 proc.), ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo.

Audito duomenimis, dėl pagalbos įsidarbinant kiekvienais metais į Užimtumo tarnybą kreipiasi tik 7 proc. (11 tūkst.) darbingo amžiaus asmenų su negalia, ir jų įsitraukimas bei aktyvumas negerėja.

Atviroje rinkoje dirbančių asmenų dalis per pastaruosius metus sumažėjo iki 22,6 proc. (2018 metais jų buvo 24,5 proc.).