Už tai numatantį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ketvirtadienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 31.  

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad apvalinimas yra abipusiai naudingas.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Tomas Tomilinas tikino, kad apvalinimas – ne ta vieta, kur valdžiai reikėtų rūpintis aplinkosauga, žemės resursų tausojimu. 

„Daug žmonių skaičiuoja kiekvieną centą. Kai žmogus susidurs su apvalinimu ne jo naudai, jam bus blogai, tai bus papildomas impulsas infliacijai“, – pridūrė jis.

Nuo 2025 metų gegužės galutinė pirkinio suma bus apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.

Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatomi įspėjimai arba 100–500 eurų baudos, įmonėms – 200–1 tūkst. eurų baudos. Jos dvigubėtų už pakartotinius pažeidimus.

Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama. Estija taip pat ketina įvesti smulkių centų apvalinimą nuo 2025 metų. 

Tai būtų įtvirtinta Mokėjimų įstatymo pakeitimais, kuriuos parengė Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB). Skaičiuojama, kad jie būtiniausių bankų paslaugų krepšelį leistų atpiginti nuo 1,47 iki 1 euro per mėnesį, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams jis negalėtų viršyti pusės kainos.

„Mokėjimų įstatymas dėl paslaugų krepšelio šiuo metu yra teikiamas Vyriausybei. Po Vyriausybės teisininkų pastabų artimiausiu metu jis bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. (...) Abu projektus (dėl paslaugų krepšelio bei fiksuotų palūkanų normų – BNS) tikimės tiek svarstyti, tiek priimti Seimo pavasario sesijoje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, šiuo metu būtiniausių paslaugų krepšeliu Lietuvoje naudojasi apie 62 tūkst. žmonių.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, siekiama, kad krepšelio apimtis atitiktų 90 proc. šalies vartotojų poreikius.

Preliminariais vertinimais, manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikį.

 

„Įstatymu būtų įtvirtinamas (krepšelio – BNS) santykis su minimalia mėnesine alga. Įstatyme būtų uždedamos tam tikros lubos, tam tikru dažnumu Lietuvos bankas įstatyme įtvirtintais pagrindais peržiūrėtų apimtį ir kainą. Bet ta kaina būtų stabilesnė, nuosaikesnė ir atsižvelgtų į pajamų lygio kitimą, pajamų lygį išreiškiant per minimalią mėnesinę algą“, – sakė G. Šimkus.

Pasak G. Skaistės, įstatymo pakeitimais būtų nustatyti krepšelio paslaugų poreikių kriterijai, pagal kuriuos LB nustatytų nemokamų pavedimų ar pinigų išgryninimo operacijų skaičių.

„Preliminariais vertinimais, manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikį, bet vis dėlto vertinimą po įstatymo priėmimo turėtų atlikti Lietuvos bankas ir nustatyti konkrečius dydžius“, – teigė G. Skaistė.

Anot G. Šimkaus, krepšelio naudotojai per mėnesį galėtų atlikti apie 15 pervedimų, nemokamai išsigryninti 500 eurų bei naudotis mokėjimų kortele.

Anot ministrės, įstatyme taip pat būtų numatyta sukurti LB administruojamą interneto svetainę, kurioje mažos ir vidutinės įmonės galėtų matyti ir palyginti paslaugų įkainius. 

„Šiuo metu konkurencija yra maža, paprastai smulkūs verslai nueina į vieną banką, gauna vieno banko pasiūlymus ir nekeliauja į kitus bankus ieškoti geresnių pasiūlymų“, – sakė G. Skaistė.

„Mokėjimo krepšelis bus labiau prieinamas visuomenei – krepšelio įkainis siektų 1 eurą ir nesikeistų trejus metus. Vis daugiau žmonių pajamas gauna ne grynaisiais pinigais, todėl pigesnės ir labiau prieinamos bankų paslaugos yra būtinybė, kuri aktuali visiems. O sukūrus įkainių palyginimo svetainę verslui, įmonėms bus lengviau pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančias paslaugas“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  

Pagal naują siūlymą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalus įkainis trejus metus siektų apie 1 eurą, o socialiai remtiniems asmenims – apie 50 centų. LB patvirtintas krepšelio įkainis nuo 2024 metų pradžios yra atitinkamai 1,47 ir 0,73 euro per mėnesį. Ši kaina nustatoma kasmet ir galioja vienerius metus.

Ministerija ir LB parengė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama skaidrinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą ir sukurti smulkiajam verslui skirtą interneto svetainę, kuri leis pasirinkti tinkamiausią paslaugų teikėją.

Projektu tikslinami kriterijai ir tvarka, kaip turi būti apskaičiuojamas krepšelio komisinis dydis, siejant jį su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA) bei šios sąskaitos paslaugos apimties pokyčiais.

Pasak ministrės, siūlomas reikalavimas papildomai informuoti apie galimybę pasinaudoti šia paslauga skatins gyventojus aktyviau vertinti skirtingus įstaigų pasiūlymus ir pasirinkti palankiausią.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad asmenys, kurie naudojasi šia paslauga, galėtų grynųjų pinigų išėmimo ar įmokėjimo paslaugas gauti plačiame bankomatų tinkle – kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

Tačiau komitetas nutarė, kad išsamus apvalinimo atvejų, išimčių ir kitų taisyklių reglamentavimas bus nustatytas ne Euro įvedimo įstatyme, kaip yra dabar, o atskiru įstatymu, kaip siūlo Finansų ministerija ir Vyriausybė.

Kaip sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, dabar komitetas parengs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektą. 

„Turinys būtų identiškas, kas jau ir buvo pateikta (Euro įvedimo įstatyme – BNS)“, – teigė M. Lingė.

Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė pabrėžė, kad taip pat turėtų būti parengtos pataisos, numatančios, nuo kurios sumos būtų skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, – prieš apvalinimą ar po jo. 

M. Lingės teigimu, kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės, nes verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais. 

Įvedant eurą sakė, kad niekas nebrangs, o kuo viskas baigėsi, atsimenam.

 

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas kėlė klausimą, ar apvalinimas nepaskatins kainų augimo: „Įvedant eurą sakė, kad niekas nebrangs, o kuo viskas baigėsi, atsimenam“.

Konservatoriui Antanui Čepononiui paklausus, ar apvalinant krepšelio sumą prekybininkai iš žmonių toliau priims smulkias monetas, Lietuvos banko atstovė Edita Lisinskaitė tvirtino, kad tokios monetos liks teisėta mokėjimo priemone.

„Atsinešęs krūvą smulkių monetų galės atsiskaityti“, – teigė LB Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė. Ji pabrėžė, kad prekybininkai gali nepriimti itin didelio tokių monetų kiekio.   

Paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas priėmė svarstyti Euro įvedimo bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas, numatančias apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą atsiskaitant grynaisiais.  

Vis dėlto Seimo teisininkai šį projektą sukritikavo ir pateikė kelias dešimtis pastabų. Jie pasigedo taisyklių nesilaikymo pasekmių vertinimo.

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama. 

„Dažnu atveju, jungiantis prie centralizuotų tinklų, gyventojai susidurdavo su problema – jei reikalingo nutiesti tinklo atstumas iki centralizuoto tinklo tėra keli metrai, statybininkai tokių darbų net nesiimdavo atlikti ir neidavo į kalbas su klientais. Todėl gyventojams tai tapdavo didžiuliu iššūkiu ir vienu iš trikdžių naudotis centralizuotai teikiamomis paslaugomis. Suprasdami klientų nepatogumus ir siekdami gerinti vartotojų patirtį, paslaugas siūlome įsigyti iš vienų rankų, taip nuimant nuo gyventojų pečių rūpesčių naštą. Naujiems klientams nebereikės rūpintis rangovų, tinklų tiesimui ar geodezinių nuotraukų atlikimui, paieška, darbų priežiūra – šias paslaugas jie gali užsisakyti pas mus ir dažnu atveju už rinkoje mažesnę kainą. Siekdami, kad gyventojams nekiltų rūpesčių jungtis prie centralizuotų tinklų, visus darbus mes patys suderinsime su rangovais, kurie buvo išrinkti atlikus viešąjį pirkimą“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Geodezinių nuotraukų ir vandentiekio bei nuotekų tinklų statyba atliekama gavus gyventojų prašymus atlikti šiuos darbus. Rangovai atliks visus būtinus tinklų statybos darbus, reikalingus prisijungti prie tinklų – žemės darbus, vamzdynų montavimą, hidraulinius bandymus, tinklų plovimą ir dezinfekavimą, mikrobiologinius tyrimus, vandens apskaitos mazgų įrengimą, vejų, šaligatvių ar kelio dangų atstatymą.

„Paslauga teikiama, jei gyvenamosios paskirties suprojektuoti vamzdynai, vandentiekio įvado diametras yra ≤ 50 mm, o nuotekų išvado ≤ 160 mm. Paslaugos suteikti negalėsime, jei kartu su vandentiekio įvadu / nuotekų išvadu yra suprojektuotas vamzdynas prie kurio suteikta galimybė prisijungti daugiau nei vienam vartotojui. Dėl paslaugų užsakymo ir atlikimo klientai turi kreiptis elektroniniu paštu info@vanduo.lt, prašyme turi nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, kontaktinį telefoną. Klientui bus išsiųsta sąskaita už paslaugas, o gavus apmokėjimą, visais kitais darbais pasirūpins mūsų įmonės specialistai“, – tvirtina „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo departamento direktorė Dovilė Kozlovienė.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ primena, kad būsimiems klientams, jungiantis prie centralizuotų tinklų, sąlygų išdavimas, projektų derinimas, prisijungimas prie tinklų ir sutarčių sudarymas vyksta tik per klientų aptarnavimo centro specialistus. Visais prijungimo prie tinklų klausimais (prisijungimo sąlygų išdavimas, projekto derinimas, prisijungimas prie tinklų bei tinklų pridavimas, sutarties sudarymas) kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių, el. paštu: naujasklientas@vanduo.lt arba klientų aptarnavimo centrus Laugalių g. 2B, Gargžduose ar Ryšininkų g.11, Klaipėda. Informuojame, kad šiuo metu klientų aptarnavimo centre Klaipėdoje klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu.

1.    Paslauga - klientui neprivaloma. Nuo vasario 1 d. klientai gali pagrindinę mokėjimo sąskaitą rinktis savanoriškai bet kurioje kredito įstaigoje, teikiančioje pagrindinę mokėjimo sąskaitos paslaugą. Šių įstaigų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos banko svetainėje. Kredito įstaigos privalo to panorėjusiam klientui suteikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą. Šią paslaugą galima pasirinkti įstaigos skyriuje ar nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, per el. bankininkystę. Klientas gali turimą sąskaitą pakeisti į pagrindinę, atsidaryti naują pagrindinę mokėjimo sąskaitą ar rinktis kitus įstaigos mokėjimo paslaugų pasiūlymus. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos galima bet kada atsisakyti.

2.    Kaina ribojama. Pagal Mokėjimų įstatymą, Lietuvos bankas turi teisę nustatyti didžiausią pagrindinės mokėjimo sąskaitos būtiniausių paslaugų krepšelio kainą, kurios bankai ir kredito unijos negali peržengti. Šiuo metu ši riba yra 1,5 Eur per mėnesį. Reguliuotojui nesuteikta teisė nustatyti kitų, pačių bankų iniciatyva teikiamų mokėjimo paslaugų planų kainodaros. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos būtiniausių paslaugų krepšelio kainą Lietuvos bankas gali peržiūrėti kartą per metus.

3.    Nepasiturintiems klientams - 50 proc. lengvata. Pagal įstatymą, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) ir pasirinkusiems pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, ši paslauga negalės kainuoti daugiau nei 0,75 Eur per mėnesį. Ar Jums turi būti taikoma lengvata, kredito įstaigos sužinos iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos - gavusi iš jos duomenis, kredito įstaiga pradės taikyti lengvatą automatiškai.

4.    Naikinama ydinga praktika. Rinkoje vyravo praktika taikyti įskaitymo mokesčius už pavedimus į kliento sąskaitą iš kito banko. Pradėjus teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, panaikinami tokie įskaitymo tarifai. Be to, rinkoje kai kurie bankai buvo apmokestinę kiekvieną pinigų gryninimo operaciją. Būtiniausių paslaugų krepšelyje numatyta, kad iki 550 Eur sumą per mėnesį klientas galės pasiimti grynaisiais pinigais bankomatuose be jokių papildomų mokesčių.

5.    Pagrindinės mokėjimo sąskaitos gali užtekti viskam. Kadangi pagrindinė mokėjimo sąskaita ir būtiniausių paslaugų krepšelis apima platų spektrą mokėjimo paslaugų, bankų ir kitų kredito įstaigų klientams patartina įvertinti, ar jiems būtinos kitos turimos sąskaitos, ypač tuo atveju, kai joms taikomi administravimo mokesčiai. Gali būti racionalu nereikalingas kitas sąskaitas tiesiog uždaryti ar nuo vasario 1 d. pasinaudoti sąskaitos perkėlimo paslauga.