Savo sprendime teisėjai nurodė klaidas, padarytas nagrinėjant bylą, įskaitant moterų, kurios nebuvo pateikusios kaltinimų, parodymų priėmimą.

Amerikiečių aktorės Rosanna Arquette (Rosana Arket), Ashley Judd (Ešli Džud) ir Mira Sorvino buvo vienos iš tų, kurios pasisakė apie Niujorko AT ketvirtadienio sprendimą.

2020 metų vasarį JAV teismas nuteisė 72 metų H. Weinsteiną kalėti 23 metus už išžaginimą ir seksualinę prievartą.

Vėliau Los Andželo teismas jį pripažino kaltu ir skyrė dar 16 įkalinimo metų už prieš dešimtmetį įvykdytą moters išžaginimą Beverli Hilso viešbučio kambaryje.

Kai 2017 metais buvo paskelbti skandalingi kaltinimai „Oskaro“ apdovanojimą pelniusiam prodiuseriui, prasidėjo judėjimas „#MeToo“, suteikęs galimybę moterims pasisakyti prieš seksualinį smurtą darbovietėse.

Holivudas sureagavo į vienos svarbiausių judėjimo „#MeToo“ bylų panaikinimą.

R. Arquette, kuri yra „Silence Breakers“ – H. Weinsteiną kaltinančių moterų grupės – narė, žurnalui „The Hollywood Reporter“ sakė, kad ją itin nuvylė Niujorko AT sprendimas.

„Harvey buvo teisingai nuteistas. Gaila, kad teismas panaikino jo nuteisimą. Kaip nukentėjusi moteris, esu be galo nusivylusi“, – pareiškė ji.

A. Judd, viena pirmųjų aktorių, prabilusių apie H. Weinsteino seksualinius nusikaltimus, socialiniame tinkle „Instragram“ teigė, kad šis žingsnis yra labai neteisingas nukentėjusių moterų atžvilgiu.

„Tai nesąžininga nukentėjusiųjų atžvilgiu. Mes gyvename su savo tiesa. Mes žinome, kas nutiko“, – sakė aktorė.

Platformoje „X“ M. Sorvino išreiškė nusivylimą Jungtinių Valstijų teisingumo sistema, teigdama, kad ji padeda nusikaltėliams, o ne aukoms.

„Siaubas! [...] Nuo kada teismai neleidžia pripažinti įrodymų apie ankstesnių blogų veiksmų modelį? Jis – produktyvus grobuonis maniakas, išprievartavęs ir/arba nuskriaudęs daugiau nei 200 moterų! Pasibjaurėjimas dėl teisingumo sistemos iškraipymo, nes ji labiau palaiko grobuonius, o ne aukas“, – teigė M. Sorvino.

54-metė Katherine Kendall (Ketrin Kendal) sakė, kad ketvirtadienio sprendimas rodo, jog kalbėjimas apie seksualinius nusikaltimus yra kaip niekad svarbus.

„Atsibudusi išgirdau šią naujieną. Kaip niekad anksčiau jaučiu, kaip svarbu ir toliau netylėti apie seksualinius grobuonius ir palaikyti aukas, kai jos prabyla“, – „Instagram“ rašė moteris.

JAV teisminę sistemą kritikavo italų modelis Ambra Battilana Gutierrez (Ambra Batilana Gutjeres) ir amerikiečių aktorė bei rašytoja Amber Tamblyn (Amber Tamblin).

„Tai nuolatinis teisingumo sistemos ir teismų nesugebėjimas rimtai atsižvelgti į nukentėjusiuosius ir apsaugoti mūsų interesus“, – platformoje „X“ sakė A. B. Gutierrez.

„Tebūnie tai priminimas, kaip Amerikos teismų sistema yra pasukta prieš moteris ir seksualinį smurtą patyrusias moteris, ir ko reikia, kad šiame pasaulyje „įrodytum“ savo tiesą“, – instagrame parašė A. Tamblyn.

Joms antrino aktorė, rašytoja ir prodiuserė Sarah Ann Masse (Sara En Mesi), kuri teigė, kad teismų praktika netarnauja aukoms.

„Tai aiškus priminimas, jog baudžiamojo teisingumo sistema nėra sukurta taip, kad tarnautų tikram teisingumui, ir jog visiems, kas primygtinai tvirtina, jog „me too baigėsi“ arba „nuėjo per toli“, reikia pažvelgti į tikrąją padėtį“, – sakė ji.

Hagoje įsikūręs teismas kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų, susijusių su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją.

TBT narės turėtų areštuoti V. Putiną, jei jis įžengtų į jų teritoriją.

„TBT Romos statutas Armėnijai oficialiai įsigaliojo vasario 1 dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė oficialus šalies atstovas tarptautiniais teisiniais klausimais Jegišė Kirakosianas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalį pavadino Armėnijos priimtą Romos statuto, pagal kurį pripažįstama TBT jurisdikcija, ratifikavimą neteisingu sprendimu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija tai pavadino nedraugišku žingsniu.

Armėnijoje yra nuolatinė Rusijos karinė bazė, be to, šalis priklauso Maskvos vadovaujamam kariniam aljansui – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kurią sudaro kelios buvusios sovietinės respublikos. Ji įpareigoja Rusiją ginti Armėniją užsienio valstybių invazijos atveju.

Vakarų šalys palankiai įvertino ratifikavimą, žymintį teismo jurisdikcijos išplėtimą į teritoriją, kuri ilgą laiką buvo laikoma Rusijos užnugariu.

Prisijungimas prie TBT suteikia Armėnijai rimtų priemonių užkirsti kelią karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui jos teritorijoje.

„Kremliaus autokratui pasaulis tampa vis mažesnis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kalbėdama apie V. Putiną po to, kai Armėnija spalį ratifikavo TBT statutą.

Prastėjantys santykiai su Maskva

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas stengiasi nuraminti Kremlių ir sako, kad sprendimas nėra nukreiptas prieš Rusiją.

„Prisijungimas prie TBT suteikia Armėnijai rimtų priemonių užkirsti kelią karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui jos teritorijoje“, – teigė J. Kirakosianas.

Pasak jo, pirmiausia tai susiję su Azerbaidžanu, su kuriuo Armėnija kariavo du karus dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Tačiau šis Jerevano žingsnis atskleidė prastėjančius jo santykius su Maskva, armėnams pykstant ant Kremliaus dėl neveiklumo sprendžiant ilgalaikę Armėnijos konfrontaciją su Azerbaidžanu.

Rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą įsiveržė į Kalnų Karabachą, kur dislokuotos Rusijos taikos palaikymo misijos pajėgos, ir pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

„Armėnija tikėjosi, kad prisijungusi prie TBT ir žengusi tokį opų Rusijai žingsnį, gaus saugumo garantijų iš Vakarų, – AFP sakė nepriklausomas analitikas Vigenas Hakobianas. – Tačiau panašu, kad ji pablogino savo ryšius su Rusija, negaudama realių saugumo garantijų iš Vakarų.“

Armėnija Romos statutą pasirašė 1999 metais, bet jo neratifikavo, motyvuodama prieštaravimu šalies konstitucijai. Praėjusių metų kovą šalies Konstitucinis teismas pareiškė, kad šios kliūtys buvo pašalintos 2015 metais Armėnijai priėmus naują konstituciją.

Lapkritį Jerevanas oficialiai deponavo Romos statuto ratifikavimo dokumentą.

„Šis neteisėtas žingsnis – tai dar vienas desperatiškas Kremliaus bandymas įteisinti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę, suteikti tam neegzistuojančio legitimumo iliuziją, toliau grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bei papildantis ilgą Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje sąrašą“, – pranešime sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Okupuotuose  Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose Ukrainoje, siekdama įtvirtinti savo valdžią, Rusija savaitgalį surengė vadinamuosius vietos rinkimus. Juos jau pasmerkė Kyjivas ir Vakarai.

Balsavimas taip pat vyko Krymo pusiasalyje, kurį Kremlius neteisėtai aneksavo 2014 metais.

Maskva sekmadienį pareiškė, kad rinkimus keturiuose rusų okupuotuose Ukrainos regionuose laimėjo prezidentą Vladimirą Putiną tvirtai remianti partija „Vieningoji Rusija“.

„Šių „rinkimų“ rezultatai niekada nebus pripažinti tarptautinės bendruomenės, o prisidėjusieji prie jų organizavimo turi sulaukti griežto ir konkretaus atsako“, – teigė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministerija taip pat pažymi, kad rugsėjo 8-10 dienomis Rusijoje surengti gubernatorių, vietos parlamentų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyko tebesitęsiančio ir paskutiniu metu itin sustiprėjusio pilietinių ir politinių teisių suvaržymo sąlygomis.

„Tuomet, kai beveik visi Rusijos opozicijos atstovai yra pasodinti į kalėjimą arba jų atžvilgiu taikomos kitos beprecedentės represijos, ir kai šių rinkimų nestebėjo nepriklausomi tarptautiniai stebėtojai, viso šio proceso niekaip neįmanoma pavadinti „rinkimais“, o jų baigties – rezultatais“, – pabrėžė ministras.

Pasak Lietuvos ministerijos, Rusijos valdžios institucijos, ne vienus metus taikydamos represinius „ekstremistinių organizacijų“, „užsienio agentų“, „nepageidaujamų organizacijų“ ir kitus įstatymus, taip pat pasinaudodamos įvesta griežta karine cenzūra, sustiprino vidaus represijas, taikė politiškai motyvuotus nuosprendžius susidorojant su opozicijos atstovais, pilietinės visuomenės organizacijomis, nepriklausoma žiniasklaida ir kitais kritiškai prieš Kremliaus režimo politiką nusiteikusiais asmenimis.

Šiais veiksmais, pasak pranešimo, dar labiau apribotos žmogaus teisės, spaudos laisvė, pilietinės ir politinės laisvės, daugeliui kandidatų užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose, o Rusijos rinkėjams apribotas pasirinkimas ir galimybė gauti tikslią informaciją apie kandidatus.

„Griežtai smerkiame Šiaurės Korėjos sąmoningą bandymą kelti pavojų regiono saugumui, paleidžiant balistinę raketą virš Japonijos. Tai nepateisinama agresija ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, – per „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

„ES kuo griežčiausiai smerkia šį pasibaisėtiną išpuolį. Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Per Rusijos smūgius civilių automobilių vilkstinei ties fronto linija pietiniame Zaporižios regione žuvo mažiausiai 25 ir buvo sužeista dar 50 žmonių, paskelbė ukrainiečių pareigūnai, padidindami aukų skaičių nuo 23. Taip pat nurodoma, kad visi žuvusieji yra civiliai.

Ukraina trečiadienį paskelbė nutraukianti oficialius santykius su branduolinių ginklų turinčia valstybe, atsakydama į Pchenjano pripažinimą vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.

Praeitą mėnesį Sirija, kita Maskvos, sąjungininkė, tapo antra po Rusijos šių darinių nepriklausomybę pripažinusia šalimi.

„Ukraina... neturi jokios teisės ir kvalifikacijos kelti klausimų KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai) dėl jos teisėto naudojimosi suverenitetu“, – Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešimą citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Ministerijos atstovas taip pat kaltino Kyjivą veiksmais, „prieštaraujančiais nešališkumui ir teisingumui valstybių tarpusavio santykiuose, taip pat susivienijus su JAV“, kurios esą vykdė „neprotingą ir neteisėtą priešišką politiką“ Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau šią savaitę sakė, kad Rusija paprašė Šiaurės Korėjos pripažinti separatistines teritorijas ir kad šis žingsnis „daugiau pasako apie Maskvos, o ne Pchenjano toksiškumą“.

Rusija „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažino kelios dienos prieš vasario 24-ąją pasiųsdama savo pajėgas į provakarietišką kaimynę.

KCNA ketvirtadienį ryte pranešė, kad Šiaurės Korėja „nusprendė pripažinti Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę, taip pat išreiškė valią kurti dvišalius santykius su šiomis šalimis, vadovaujantis nepriklausomumo, taikos ir draugystės dvasia“.

Šiuo beprecedenčiu kariniu demokratinės Ukrainos užpuolimu visiškai sufabrikuotais pagrindais Rusija grubiai pažeidė šalies teritorinį vientisumą, suverenitetą bei tarptautinės teisės normas, rašoma URM pranešime spaudai.

Viceministras M. Adomėnas akcentavo, kad Rusijai tenka visa atsakomybė už šį žiaurų agresijos aktą, Ukrainos žmonių netektis ir kančias, kurias jau sukėlė ir dar sukels barbariški Rusijos veiksmai.

„Rusijos karinė agresija neliks be deramo demokratinio pasaulio atsako. Tarptautinė bendruomenė padarys viską, kad už šią karinę invaziją atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, − pranešime teigia viceministras.

M. Adomėnas taip pat pareikalavo, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karines operacijas Ukrainoje ir atitrauktų savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos.

Viceministras pažymėjo, kad Europos Sąjunga (ES) ir transatlantiniai partneriai jau priėmė pirmą sankcijų paketą ir pačiu artimiausiu metu planuoja jį esmingai išplėsti.

Susitikime patikinta, kad Lietuva ir kitos ES šalys toliau visokeriopai rems Ukrainos europinę ir euroatlantinę integraciją, kartu su sąjungininkais bei partneriais teiks visą reikalingą pagalbą, įskaitant ginklais.

ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.

Ukrainos puolimą pasmerkė NATO

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos pradėtą „beatodairišką ir neišprovokuotą“ Ukrainos puolimą ir įspėjo, kad dėl jo kyla pavojus „nesuskaičiuojamai daugybei“ gyvybių.

Ketvirtadienį NATO valstybių ambasadoriai rengia skubų susitikimą Rusijos puolimui aptarti. Po jo J. Stoltenbergas turėtų surengti spaudos konferenciją, informavo vienas Aljanso pareigūnas. 

„Griežtai smerkiu Rusijos beatodairišką ir neišprovokuotą Ukrainos puolimą, keliantį pavojų nesuskaičiuojamos daugybės civilių gyvybėms“, – nurodė J. Stoltenbergas išplatintame pranešime.

„Nepaisant pakartotinių mūsų įspėjimų ir nenuilstamų pastangų pasitelkti diplomatiją, Rusija vėl pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą valstybę kelią“, – sakė NATO vadovas. 

Jensas Stoltenbergas. EPA-ELTOS nuotr.

„Tai didžiulis tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui. Raginu Rusiją nedelsiant nutraukti visus karinius veiksmus ir gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė jis.  

Tai didžiulis tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui.

J. Stoltenbergas pridūrė: „Šiuo siaubingu metu esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, kad apsaugotų ir apgintų visas sąjungininkes.“

J. Bidenas: pasaulis patrauks Rusiją atsakomybėn

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį Vašingtono laiku pareiškė, kad „pasaulis patrauks Rusiją atsakomybėn“ už Ukrainos užpuolimą, ir perspėjo, kad šie veiksmai nulems „katastrofišką gyvybių praradimą“.

Joe Bidenas. EPA-ELTOS nuotr.

Pareiškime, išplatintame netrukus po rusų prezidento Vladimiro Putino pranešimo apie karinių operacijų Ukrainoje pradžią, J. Bidenas nurodė, kad ketvirtadienį kreipsis į JAV visuomenę ir informuos apie pasekmes Rusijai.

Rusijos ataką prieš Ukrainą J. Bidenas pavadino „neišprovokuota ir nepateisinama“.

J. Trudeau: veiksmai neliks be atsako

„Šie neišprovokuoti veiksmai yra akivaizdus tolesnis Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat Rusijos įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją pažeidimas“, – nurodė Kanados vyriausybės vadovas išplatintame pareiškime.

J. Trudeau sakė, jog susitiks su partneriais iš Didžiojo septyneto (G-7), kad parengtų kolektyvinį atsaką, „įskaitant sankcijas, kurios papildytų anksčiau šią savaitę paskelbtą baudžiamųjų priemonių paketą“.  

„Šie beatodairiški ir pavojingi veiksmai neliks be atsako“, – įspėjo jis.

D. Trumpas: man vadovaujant, Rusijos invazijos nebūtų

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įsitikinęs, kad jam prezidentaujant Rusija nebūtų puolusi Ukrainos. Buvo priežasčių, kodėl tai neįvyko per praėjusius ketverius metus, sakė jis interviu telefonu stočiai „Fox News“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą pamatė jo įpėdinio Joe Bideno vyriausybės „silpnumą“ ir tuo pasinaudojo.

D. Trumpas teigė manąs, kad V. Putinas pradžioje visiškai nenorėjo karo. „Taip, kaip jis prasidėjo, aš tikrai nemanau, kad jis iš pradžių to norėjo. Aš manau, kad jis norėjo kažką daryti ir derėtis. Paskui darėsi vis blogiau ir blogiau“, – kalbėjo buvęs prezidentas. Tada jis pamatė „silpnumą“, kuris buvo parodytas JAV chaotiškai pasitraukiant iš Afganistano, ir ėmėsi veiksmų.

Donaldas Trumpas. EPA-ELTOS nuotr.

D. Trumpas pridūrė, kad, būdamas prezidentas, „fantastiškai“ sutarė su V. Putinu –  nepaisant to, kad buvo prieš Vokietijos ir Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“.

B. Johnsonas: JK ryžtingai reaguos

„Esu sukrėstas siaubingų įvykių Ukrainoje. Kalbėjausi su [Ukrainos] prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu apie tolesnius žingsnius“, – parašė B. Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“.    

„Prezidentas V. Putinas pasirinko kraujo liejimo ir destrukcijos kelią, pradėdamas šią neišprovokuotą ataką prieš Ukrainą. JK ir mūsų sąjungininkės ryžtingai reaguos“, – pabrėžė jis.

O. Scholzas: tai – beprincipis aktas

Vokietijos lyderis griežtai pasmerkė V. Putino „beprincipį aktą“ ir per pokalbį su V. Zelenskiu išreiškė savo šalies „visišką solidarumą“ su Ukrainą. 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) įspėjo, kad „pasaulis nepamirš šios gėdingos dienos“. 

„Ši ataka turės sunkių politinių ir ekonominių pasekmių Rusijai“, – sakė Vokietijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas).

Turkija: karas – neteisingas ir neteisėtas

Turkija ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karinė operacija prieš Ukrainą yra nepriimtina ir paragino Maskvą nedelsiant sustabdyti „neteisingą ir neteisėtą“ invaziją.

„Laikome šią karinę operaciją... nepriimtina ir ją atmetame“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Raginame Rusijos Federaciją sustabdyti šiuos neteisingus ir neteisėtus veiksmus kiek galima greičiau“, – pridūrė ministerija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) savo ruožtu pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje ir sakė, kad ji yra „skaudus smūgis“ taikai regione.

„Atmetame Rusijos karinę operaciją“, – sakė prezidentas per televizijos transliuotą kreipimąsi, pavadinęs ją „skaudžiu smūgiu regiono taikai ir stabilumui“.

R. T. Erdoganas, palakantis draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, Ankaroje sušaukė saugumo vadovų susitikimą, Maskvai ketvirtadienį paryčiais užpuolus savo kaimynę.

Susitikime buvo prieita prie išvados, kad Rusijos pradėtas puolimas yra „tarptautinės teisės pažeidimas“ ir yra „nepriimtinas“, nurodė prezidentūra. 

Pasitarime taip pat aptartos priemonės, kurių gali būti imtasi su Rusija ir tarptautinėse platformose, kad „būtų sustabdytas puolimas, keliantis grėsmę regiono ir pasaulinio saugumui“.  

Turkija „toliau palaikys Ukrainos politinę vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, rašoma pranešime.

NATO narė Turkija siekė pavaizduoti save kaip tarpininkę sprendžiant krizę. 

R. T. Erdoganas, šią savaitę ėmęsis aktyvesnio diplomatinio vaidmens ir kalbėjęsis telefonu su Rusijos bei Ukrainos vadovais, sakė, kad Turkija nenori nutraukti ryšių nė su viena iš šių šalių.

„Norime, kad šis klausimas būtų išspręstas be būtinybės mums pasirinkti vieną iš jų“, – prezidentą trečiadienį citavo vietos žiniasklaida.

Graikija smerkia „revizionistinę“ Rusijos ataką prieš Ukrainą

Graikija ketvirtadienį „revizionistine“ pavadino Rusijos ataką prieš Ukrainą, stiprindama konsulinę paramą šalyje esančiai savo etninei bendruomenei, kurią sudaro daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

„Graikija vienareikšmiškai smerkia šiuos revizionistinius veiksmus“, – pareiškė Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis), pradėdamas neeilinį susitikimą su kariškiais ir energetikos sektoriaus pareigūnais.

„Mes griežtai smerkiame Rusijos agresiją prieš nepriklausomą šalį“, – nurodė Graikijos prezidentė  Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou), priimdama vizito atvykusį Izraelio kolegą Isaacą Herzogą (Isaaką Hercogą).

„Europai reikia išlikti vieningai“, – pridūrė ji.

Izraelis: tai – tarptautinės tvarkos pažeidimas

Izraelis kaip „tarptautinės tvarkos pažeidimą“ ketvirtadienį pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje, bet pabrėžė palaikantis glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kijevu.

„Rusijos ataka prieš Ukrainą yra rimtas tarptautinės tvarkos pažeidimas“, – nurodė užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) ir pridūrė, kad žydų valstybė „smerkia“ šį puolimą.

Tačiau Y. Lapidas taip pat pažymėjo, kad „Izraelis palaiko gilius, ilgalaikius ir gerus santykius su Rusija bei Ukraina“ ir kad abiejose šalyse gyvena „šimtai tūkstančių žydų“.

„Jų saugumo ir apsaugos užtikrinimas yra svarbiausias mūsų rūpestis“, – nurodė Y. Lapidas.

Aštrėjant geopolitinei krizei Izraelis stengėsi išlaikyti diplomatinę pusiausvyrą.

Jungtinės Valstijos yra pagrindinė žydų valstybės sąjungininkė saugumo srityje, o analitikai mano, kad Izraelis bus vis labiau spaudžiamas atsiriboti nuo Maskvos ir dar labiau suartėti su Vakarų šalimis.

Tačiau Izraelis su Maskva palaiko svarbius gynybinius ryšius, ypač atsižvelgiant į rusų pajėgų buvimą kaimyninėje Sirijoje.

Izraeliečių pareigūnai sako glaudžiai derinantys veiksmus su Rusija, kai rengia antskrydžius prieš iraniečių taikinius Sirijoje.

Anot Y. Lapido, Izraelis yra pasirengęs „teikti humanitarinę pagalbą Ukrainos piliečiams“. Rusijos invazija pakurstė nerimą dėl galimo pabėgėlių antplūdžio.

ESBO

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuriai priklauso ir Rusija, pareiškė, kad „šis puolimas prieš Ukrainą kelia didžiulį  pavojų milijonų žmonių gyvybei ir yra šiurkštus tarptautinės teisės ir Rusijos įsipareigojimų pažeidimas“. 

Šį pareiškimą išplatino šiuo metu ESBO pirmininkaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) ir organizacijos generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid).   

Pasmerkė ir Europos Parlamentas

Europos Parlamento politinių frakcijų pirmininkų sueiga ir EP pirmininkas pasmerkė Rusijos karinę operaciją Donbase ir kovo 1 dieną numatė neeilinį plenarinį posėdį dėl krizės Ukrainoje.

„Buvo apsikeista nuomonėmis su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). Pirmininkų konferencija griežčiausiais būdais smerkia Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Ukraina yra nepriklausoma ir suvereni valstybė, ir jos teritorinis vientisumas yra nediskutuotinas“, – teigiama ketvirtadienį po pasitarimo paskelbtame galutiniame pareiškime.

Rusijos operacija EP dokumente vertinama kaip „grėsmė Europos ir regiono stabilumui, taip pat taisyklėmis pagrįstai pasaulio tvarkai“.

„Ši ataka nukreipta prieš mūsų demokratinės visuomenės modelį. Ji negali likti be atsako. Išliekame tvirti savo vienybe“, – pareiškė Europos Parlamento politinių frakcijų vadovai ir Europos Parlamento pirmininkas.

EP politinių frakcijų pirmininkų konferencija išreiškia „visišką solidarumą ir paramą Ukrainai ir jos žmonėms“. Susitikimo dalyviai nusprendė kovo 1 dieną surengti neeilinį plenarinį posėdį dėl padėties Ukrainoje.

Estijos prezidentas: esu šokiruotas ir nusivylęs

Estijos prezidentas Alaras Karisas pareiškė esąs sukrėstas Rusijos pradėto Ukrainos puolimo. „Prezidentas V. Putinas vėl pasirinko karo kelią. Esu labai šokiruotas ir nusivylęs“, – pareiškė jis ketvirtadienį Taline. Nauja Rusijos operaciją esą yra „karo paskelbimas visoms demokratinėms šalims ir esamai saugumo tvarkai“.

Maskvai, anot A. Kariso, visiškai nerūpi Ukrainos žmonės bei Rusijos piliečiai. „Absurdiškos Rusijos vadovybės dingstys pulti Ukrainą yra melagingos, nepagrįstos ir nusikalstamos. Jos pramanytos, kad prezidentas V. Putinas galėtų pateisinti agresiją prieš šalį, kuri Rusijai niekada nekėlė grėsmės“, – pabrėžė prezidentas.

Alaras Karisas. Scanpix nuotr.

Jis pažadėjo Kijevui visišką paramą. Kartu A. Karisas paragino ES ir NATO reaguoti vieningai ir ryžtingai. „Dabar, kai nukrito kaukės, demokratinių šalis atsakas gali būti tik toks: sustabdyti Rusiją. Tai reiškia dar griežtesnes sankcijas – ir politines, ir ekonomines“, – reikalavo Estijos vadovas.

„Įvykiai Ukrainoje neabejotinai mus palies, tačiau tiesioginės karinės grėsmės Estijai nėra“, – teigė K. Karisas, kreipdamasis į 1,2 mln. savo tautiečių. Vis dėlto su Rusija besiribojanti šalis turi būti pasirengusi kibernetinėms atakoms, taip pat pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui.

Lenkijos premjeras reikalauja ryžtingo atsako Rusijai

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareikalavo greito ir ryžtingo atsako į Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą. „Turime nedelsiant reaguoti į nusikalstamą Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – rašė jis ketvirtadienį tviteryje.

Europa ir laisvasis pasaulis turi sustabdyti V. Putiną.

„Europa ir laisvasis pasaulis turi sustabdyti V. Putiną“, – pridūrė M. Morawieckis. ES turi imtis griežčiausių įmanomų sankcijų. „Mūsų parama Ukrainai turi būti tikra“, – teigė premjeras.

E. Macronas sieks užbaigti karą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir pažadėjo, kad Paryžius drauge su sąjungininkėmis sieks užbaigti šį karą.

„Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė E. Macronas.

Emmanuelis Macronas. Scanpix nuotr.

Pasak jo, Rusija priėmė sprendimą „kariauti su Ukraina“.

„Prancūzija solidarizuojasi su Ukraina. Ji palaiko ukrainiečius ir dirba su savo partnerėmis bei sąjungininkėmis dėl šio karo užbaigimo“, – pridūrė E. Macronas.

Italija: puolimas nepateisinamas ir nedovanotinas

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis ketvirtadienį pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje kaip „nepateisinamą ir nedovanotiną“ ir pareiškė, kad Europa ir NATO stengiasi nedelsdamos reaguoti.

„Italijos vyriausybė smerkia Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Jis yra nepateisinamas ir nedovanotinas. Italija šiuo dramatišku momentu yra kartu su Ukrainos žmonėmis ir institucijomis“, – sakoma M. Draghio pareiškime.

„Dirbame su Europos ir NATO sąjungininkėmis, siekdami reaguoti nedelsiant, vieningai ir ryžtingai“, – sakė jis.

Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „akivaizdaus tarptautinės teisės pažeidimo“.

M. Draghis sušaukė vyriausybės saugumo komiteto posėdį dėl puolimo, kurį  ketvirtadienį anksti ryte pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po netikėto kreipimosi per televiziją.

JT vadovas ragina nutraukti agresiją

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) trečiadienį paragino Rusiją nutraukti agresiją Ukrainoje, Maskvai paskelbus karinę operaciją savo kaimynės teritorijoje.

„Prezidente [Vladimirai] Putinai, žmonijos labui sugrąžinkite savo pajėgas į Rusiją“, – po skubiai dėl šios krizės sušaukto JT Saugumo Tarybos posėdžio sakė A. Guterresas.

„Žmonijos labui neleiskite Europoje prasidėti tam, kas galėtų būti didžiausias karas nuo amžiaus pradžios“, – sakė jis ir pabrėžė, kad konfliktas „privalo būti sustabdytas dabar“.

Tuo metu Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia per skubų Saugumo Tarybos posėdį sakė, kad Maskvos karinės operacijos Ukrainoje taikinys – valdžioje Kijeve esanti „chunta“.

„Mes elgiamės agresyviai ne Ukrainos žmonių, o Kijeve valdžioje esančios chuntos atžvilgiu“, – pareiškė jis.

Australija paskelbė sankcijų Rusijai „antrąją fazę“

Australija dėl Ukrainos užpuolimo ketvirtadienį paskelbė sankcijų Rusijai „antrąją fazę“ ir tai yra pirma salvė iš laukiamos naujų tarptautinių priemonių virtinės.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) pasmerkė Rusijos „neteisėtą invaziją“.

Jis paskelbė sankcijas 25 asmenims ir keturiems juridiniams asmenims, susijusiems su karinės įrangos gamyba bei pardavimu, taip pat suvaržymus keturioms finansinėms institucijoms.

Japonijos premjeras: invazija supurto tarptautinę tvarką

„Vėliausia Rusijos invazija supurto tarptautinės tvarkos, draudžiančios vienašališkus bandymus keisti status quo, pamatus“, – sakė Japonijos lyderis po šalies nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.

ESBO pirmininkas: Rusijos įvykdyta invazija – nusikaltimas žmoniškumui

Šiuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) ketvirtadienį pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pavadino ją „nusikaltimu žmoniškumui“.

„Griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkiame šį agresijos aktą“, – sakė jis viename susitikime. Pasak ministro, Rusijos pateisinimas „šio nusikalimo žmoniškumui yra apgailėtinas ir gėdingas“.

Z. Rau kalbėjo ESBO parlamentarų susitikime prieš organizacijos sušauktą uždarą nuolatinės tarybos posėdį, skirtą saugumo situacijai Ukrainoje aptarti.

ES iškvietė Rusijos ambasadorių

Europos Sąjunga ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių ES, kad „griežčiausiai pasmerktų“ Rusijos ataką prieš Ukrainą, sakoma Bendrijos užsienio politikos tarnybos pranešime

Ambasadorius Vladimiras Čižovas sulaukė pasmerkimo už „neišprovokuotą, nepateisinamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų invaziją į Ukrainą“. Jam nurodyta perduoti Maskvai Briuselio reikalavimą nedelsiant nutraukti karines operacijas, sakoma pranešime.

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino (Stefanas Saninas) iškvietė V. Čižovą ES užsienio politikos  vadovo Josepo Borrellio  (Žozepo Borelio) nurodymu.

„Generalinis sekretorius S. Sannino informavo ambasadorių V. Čižovą, kad sprendimas dėl ES tvirto atsako į Rusijos agresiją bus priimtas“ vėliau ketvirtadienį vyksiančiame ES viršūnių susitikime Briuselyje.

Viršūnių susitikime bus susitarta dėl naujų sankcijų, kurios, pasak J. Borrellio, bus „griežčiausios“ kada nors ES įvestos sankcijos. Anot jo, jos bus „tiek sektorinės, tiek individualios“, ir derinamos su ES partneriais, ypač Jungtinėmis Valstijomis.

A. Navalnas, balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas, pernai vasarį buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas.

Jis buvo pasiųstas už grotų, kai sugrįžo į Rusiją iš iš Vokietijos, kur penkis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionierius ir Vakarai dėl tos atakos kaltina Kremlių.

Antradienį kolonijoje netoli Maskvos, kur kali A. Navalnas, numatytas naujas teismo posėdis dėl opozicionieriui pareikštų papildomų kaltinimų sukčiavimui ir nepagarba teismui.

„Paklausykite, jūs, bailiai ir niekšai! Reikalauju, kad man būtų leista dalyvauti mano vyro teisme. Tai mano visiškai teisėta teisė“, – parašė 45 metų Julija Navalnaja socialiniame tinkle „Instagram“.

Aleksejus ir Julija susituokę daugiau kaip 20 metų ir turi du vaikus.

Naujas teismas vyks kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.

J. Navalnaja sakė, kad nauja byla „tokia apgailėtina, kad jie bijo rengti teismą Maskvoje“.

„Mano vyras – sąžiningas žmogus. O kalėjime jį laiko dėl to, kad jis nebijo šitos valdžios“, – rašė ji.

Sukčiavimo byla buvo iškelta 2020-ųjų gruodį, kai A. Navalnas gydėsi Vokietijoje po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Tyrėjai kaltina opozicionierių asmeninėms reikmėms pasisavinus 4,1 mln. eurų, paaukotų jo politinėms organizacijoms. Dėl šių kaltinimų galima skirti įkalinimą iki 10 metų.

A. Navalnui taip pat gresia įkalinimas iki šešių mėnesių dėl nepagarbos teismui per vieną iš pernai įvykusių posėdžių.

A. Navalno apnuodijimas ir areštas buvo pasmerkti užsienyje, Vakarų valstybės dėl to įvedė sankcijų Rusijai.

Po A. Navalno arešto jo organizacijos buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“ ir uždarytos, o daugelis jo svarbių bendražygių baimindamiesi persekiojimo pabėgo iš Rusijos.