Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, 7 val. 51 min., Vilniaus apskrities policija gavo pareiškimą, kad prieš dvi dienas, pirmadienį, apie 17 val., Vilniuje įsikūrusi bendrovė gavo tariamų partnerių suklastotus sąskaitos rekvizitus.
Už prekes į nurodytą sąskaitą užsienio banke ji pervedė 113 tūkst. eurų.
Taip pat trečiadienį Vilniaus apskrities policijai buvo pranešta apie dar vieną sukčiavimo atvejį, įvykdytą prieš dvi dienas.
Pirmadienį iš kitos įmonės, gavus suklastotą elektroninio pašto žinutę, apgaulės būdu išvilioti 23 tūkst. 155 eurai.
Nuo sukčiautojų nukentėjo ir 62 metų vyras.
Trečiadienį,15 val., policija gavo jo pareiškimą. Jame nurodoma, kad tą pačią dieną, apie 13.30 val., būnant namuose, jam paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo.
Jis apgaulės būdu iš banko sąskaitos pasisavino 18 tūkst. eurų.
Dėl visų nusikaltimų pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą.
Už tai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Finansinis sukčiavimas padarė milijoninę žalą
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys rodo, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai šie nuostoliai siekė 4,8 mln. eurų.
Per metus pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo fišingo (apgaulės būdas, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas svetaines) ir telefoninio sukčiavimo.
„Tiek bankų fiksuotas sukčiavimo incidentų skaičius, tiek gyventojų ir verslo patirti nuostoliai pernai augo kartais ir tai rodo tik viena – turime būti dar kritiškesni informacijai, gaunamai nuotolinėmis ryšio priemonėmis – tai įgūdis, be kurio naudotis skaitmeninės erdvės pranašumais ateityje bus tiesiog neįmanoma“, – pranešime sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Pernai LBA nariai fiksavo 3,5 tūkst. sukčiavimo incidentų elektroninėje erdvėje – 2,6 karto daugiau nei 2020 metais. Šešis kartus iki 914 išaugo fišingo incidentų skaičius, dėl to gyventojai patyrė apie 0,8 mln. eurų nuostolių.
Daugiau nei du kartus pagausėjo ir telefoninio sukčiavimo atvejų,– žala siekė apie 1,3 mln. eurų. Daugiausiai nuostolių patirta dėl incidentų, kai sukčiai perima susirašinėjimą elektroniniu paštu – taip išviliota apie 2,7 mln. eurų.
Spalį-gruodį bankai klientams grąžino apie 13 proc. visų patirtų nuostolių – tokią dalį incidentų pavyko sustabdyti.
