„Valstietis“ sako tokias abejones išsakęs ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Parlamento vadovo manymu, komisijos galima būtų atisakyti jos funkcijas perduodant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

„Seimo pirmininkas mano, kad jeigu šita komisija tikrai nemato savo veiklos įprasminimo, jos funkcijas būtų galima perduoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Komisijai perduota, kad jie įsivertintų, ar jie turi prasmę veikti toliau. Jeigu ne, gal tikrai būtų verta perduoti komitetui“, – BNS šią savaitę sakė Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

Dar prieš pusmetį V. Pranckietis svarstė, kad Seimo Konstitucijos komisijai būtų pravartu suteikti daugiau galių. Jos pirmininkas P. Valiūnas taip pat tąkart aiškino, kad komisija labai reikalinga, tačiau dabar kalba kitaip.

Seimo opozicijos atstovų teigimu, dabartinės komisijos veikla pasyvi, bereikšmė ir neefektyvi, dubliuojamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbas.

Nes kiekvieno klausimo, kas su teise siejasi neverta... Neimsim komisija vaidint, noro nėra.

Komisija, anot jos pirmininko, nuo Seimo kadencijos pradžios buvo susirinkusi į porą posėdžių. Viename jų išsirinko pirmininką ir pavaduotoją, o antrasis posėdis per pusantrų metų įvyko prieš kelias savaites.

Jame, anot P. Valiūno, rengtasi kelių Seime registruotų Konstitucijos pataisų svarstymui – dėl Seimo narių skaičiaus galimo mažinimo, dėl Seimo rinkimų datos keitimo, rengiant eilinius Seimo rinkimus ne rudenį, o pavasarį, taip pat dėl per apkaltą pašalintųjų galimybės dalyvauti rinkimuose.

P. Valiūnas iš pradžių BNS aiškino, kad Konstitucijos komisija Seime gali būti naudinga pateikdama savas papildomas išvadas Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK).

„Žinokit, kad daug yra klausimų, kur papildomai išnagrinėja vieni vienu, kiti kitu aspektu. Komisija daugiau konstituciniu požiūriu, kiti žmonės, kita išvada“, – sakė parlamentaras.

Paklaustas, kokio kitokio požiūrio galima tikėtis, jei dauguma Seimo Konstitucijos komisijos narių tuo pačiu yra ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, „valstietis“ pripažino, kad šiuo atveju funkcijos dubliuojasi.

„Aišku, kažko daugiau labai stebuklingo nepridarysi, aš suprantu. (...) Negaliu pasakyti, gal plačiau mes išnagrinėsime, bet esmė tame, kad dauguma TTK narių priklauso ir mūsų komisijai“, – svarstė Seimo narys.

Jis čia pat aiškino negerai besijaučiąs komisijos, kurios efektyvumu pats abejoja, pirmininko kėdėje.

„Kaip žmogus labai prastai jaučiuosi, kadangi ir su Seimo pirmininku kalbėjau prieš dvi savaites, ir siūliau aptarti ir svarstyti, kad tą komisiją reikia ar panaikinti, ar panašiai. Tą paliudytų ir Seimo pirmininkas. Nes kiekvieno klausimo, kas su teise siejasi neverta... Neimsim komisija vaidint, noro nėra. (...) Aš asmeniškai dirbu Antikorupcijos komisijoje, TTK, krūvio turiu, rinkėjai dar apygardoje, kam man reikalinga – dar va parašysit, aišku, na nemalonu“, – kalbėjo P. Valiūnas.

Seime vadovaujamas pareigas turintys parlamentarai gauna didesnius atlyginimus. Eilinio parlamentaro pareiginės algos koeficientas yra 19,4 ir be priedų už stažą jis gauna 2521 euro atlyginimą iki mokesčių. Nuolatinės komisijos pirmininko atlyginimo koeficientas jau siekia 20,2 ir atlyginimas atitinkamai sudaro 2636 eurus neatskaičius mokesčių.

P. Valiūnas BNS tikino nesilaikąs pirmininko posto dėl geresnės algos.

Konstitucijos komisijos narys opozicinių konservatorių atstovas Stasys Šedbaras BNS teigė, kad komisija per pusantrų metų nieko rimto nesvarstė.

„Nėra jokios šitos komisijos prasmės. Todėl 2008 – 2012 metų kadencijoje išvis komisija nebuvo sudaryta, nes vis tiek ką bedarytų komisija viskas po to eina į TTK, tai yra dvigubas laiko gaišimas. Yra jos pirmininkas, yra tam tikras atlyginimo priedas, tai ar reikia tokių dalykų? Akivaizdžiai matome, kad nereikia“, – sakė konservatorius.

Praėjusią kadenciją Seime 2012–2016 metais irgi veikusi Konstitucijos komisija per pirmuosius darbo metus buvo surengusi aštuonis posėdžius. 2008–2012 metų kadencijos parlamente tokios komisijos atsisakyta. 

Seimo Konstitucijos komisija, kaip ir kitos nuolatinės parlamentinės komisijos, buvo sudarytos kadencijos pradžioje pernai lapkritį.

Konstitucijos komisijos pirmasis ir paskutinis kol kas posėdis įvyko 2016 metų lapkričio 24 dieną, per jį pirmininku išrinktas „valstietis“ P. Valiūnas, o pavaduotoju – „tvarkietis“ Rimas Andrikis.

Komisijos pirmininkas P. Valiūnas tvirtina, kad posėdžių visus metus nerengė, nes „nėra konstitucinių klausimų“, tačiau tuo pačiu aiškino, jog komisija yra „labai būtina“.

„Faktiškai aš įsitikinau ir vakar (trečiadienį – BNS) per Konstitucijos 25-metį, kad šita komisija labai svarbi, labai būtina, tikrai reikia labai kištis į daug ką“, – BNS šią savaitę sakė P. Valiūnas.

Iš pradžių paklaustas, kiek posėdžių surengė šią kadenciją, P. Valiūnas atsakė: „Porą posėdžių“. Į pastabą, kad skelbiama tik vieno posėdžio darbotvarkė su dviem klausimais – pirmininko ir pavaduotojo rinkimais, atsakė, kad vienas „gal (buvo) neprotokoluotas“. Anot jo, vykęs susitikimas aptarti „pasiūlymų dėl dviejų parlamento rūmų“.

„Tokių klausimų nėra konstitucinių, čia vis tiek pagal poreikį (rengiami posėdžiai – BNS). Vakar dariau pranešimą pasaulio lietuviams, bet sakau, kad nėra tokių klausimų, buvo tik (projektas) dėl Seimo narių mažinimo, o kiti smulkmeniški klausimai, kur pavieniai žmonės kreipiasi dėl Konstitucijos“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Tačiau atsakydamas į klausimą, ar iš viso reikalinga tokia komisija, jei neturi svarstomų projektų, P. Valiūnas tvirtino, kad „darbo tik daugės“. Metus trunkančią pauzę jis aiškino ir savo nepatyrimu.

„Aš manau, kad reikia tos komisijos. Paprasčiausiai gal tokia nepatirtis buvo, neįsivaizduojame, kaip ką įsitraukti, bet dabar manau, kad daug klausimų Teisės ir teisėtvarkos komitete, ten daug klausimų, kur kertasi su Konstitucija, yra Teisės departamento išaiškinimai ir panašiai. Gal reikės daugiau klausimų įsitraukti pas save. Reikės suaktyvinti veiklą paprasčiausiai“, – kalbėjo „valstietis“.

Klausiamas, ar jaučiasi nusipelnęs komisijos pirmininkams mokamo didesnio atlyginimo, P. Valiūnas atsakė: „Kaip pasakyti, galbūt mano tas korpusas padėjėjų nesuformuotas pilnai dar, tai čia ekonomija ant to yra, tų pinigų, bet aš manau, kad to darbo tik daugės“.

Seime vadovaujančias pareigas turintys parlamentarai gauna didesnius atlyginimus. Eilinio parlamentaro pareiginės algos koeficientas yra 19,4 ir be priedų už stažą jis gauna 2521 euro atlyginimą iki mokesčių. Nuolatinės komisijos pirmininko atlyginimo koeficientas jau siekia 20,2 ir atlyginimas atitinkamai sudaro 2636 eurus neatskaičius mokesčių.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis BNS situaciją aiškino ir Seimo statuto peripetijomis, sakydamas, kad verta kelti klausimą dėl didesnių galių Konstitucijos komisijai suteikimo.

Pagal Seimo statutą, kompetenciją vertinti projektų galimą atitikimą Konstitucijai turi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. P. Valiūnas taip pat yra jo narys.

„Konstitucijos komisijai reikėtų suteikti galimybę daugiau dirbti. Jei neturi problemų, matyt, ir nedirba. Šiaip konstitucinės funkcijos galėtų būti perduotos tai komisijai, bet statutas to nenumato, ir atitikimą Konstitucijai vertina Teisės ir teisėtvarkos komitetas“, – BNS sakė V. Pranckietis.

Vis dėlto jis sutiko, kad „komisija turėtų vykdyti savo veiklą, arba jeigu ji kaip tokia nereikalinga, galbūt funkcija, kuri jai skirta, būtų priskirta kuriam nors komitetui, galvojant, kad tai perteklinė komisija.

„Bet kalbant apie Konstituciją sakyti, kad perteklinė komisija Konstitucijai, visiškai netiktų“, – kalbėjo parlamento vadovas ir pridūrė, kad bus atkreiptas dėmesys, jog komisija pagaliau pradėtų darbą.

Konstitucijos komisijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras BNS sakė, kad konstitucinių svarstytinų klausimų yra pakankamai, tačiau „valstiečių“ atstovui tikriausiai sudėtinga organizuoti darbą.

„Nagrinėti tikrai būtų ką – visi pilietybės klausimai, padiskutuoti, susirinkti, ir daugiau yra konstitucinio lygio problemų. Turbūt sudėtinga organizuoti darbą, nes šioje frakcijoje („valstiečių“) tvirtesnių teisininkų nėra, o Konstituciją išmanyti ir dėl jos organizuoti (veiklą) reikia turėti žinių, praktikos“, – BNS sakė opozicijos atstovas.

Praėjusią kadenciją Seime 2012–2016 metais irgi veikusi Konstitucijos komisija per pirmuosius darbo metus buvo surengusi aštuonis posėdžius. 2008–2012 metų kadencijos parlamente tokios komisijos buvo atsisakyta.

VRK sprendimą priėmė išnagrinėjusi skundą, kad Alytaus apygardos rinkimų komisijos narė Diana Vaitkevičienė socialiniame tinkle „Facebook“ agituoja už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatą Dzūkijos vienmandatėje apygardoje Petrą Valiūną.

D.Vaitkevičienė, socialiniame tinkle pasidalijusi kandidato politine reklama, VRK paaiškino, kad dalijasi visų partijų informacija ir nemato nieko blogo. Teisindamasi komisijai, ji nurodė, kad rinkimuose dalijosi informacija ir apie Darbo, Socialdemokratų, kitų partijų kandidatus.

Komisija nagrinėjo dar vieną skundą dėl Alytaus apygardos komisijos narės Rasos Opolskienės galimos politinės agitacijos, tačiau pripažino ją įstatymų nepažeidus.

Šiame skunde nurodyta, kad naujienų portalo „Alytus plius“ publikacijos vienoje iš nuotraukų matyti Darbo partijos kandidatas Kęstutis Daukšys, stovintis prie palapinės su partijos simbolika, o greta jo – R.Opolskienė. Moteris komisijai nurodė, kad Darbo partijos renginyje dalyvavo atsitiktinai, nes „nuėjo pasmalsauti“, tačiau jokios rinkimų agitacijos nevykdė.

Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.