„Vaikas manęs paklausė, kodėl jis turi gulėti. Tada aš jo paklausiau, ar jis gali paskaityti knygelę, atsakė, kad auklėtojos neleidžia ir liepia gulėti. Ėmiau kalbėti su auklėtojomis. Šios atsakė, kad nėra sąlygų, nėra patalpų tam“, – sakė lankstaus poilsio iniciatyvos atstovė Elita Balčiūnienė.

Tačiau mama nepasidavė.

„Ėjau ir taip kategoriškai pasakiau, kad mano vaikas neturi gulėti. Tai tada leido jam vartyti knygelę, bet tik taip, kad kiti nepamatytų ir nepavydėtų“, – sakė E. Balčiūnienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Elita subūrė kitas, prieš pietų miegą protestuojančias mamas, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir pasiekė savo tikslą. Nuo šio rugsėjo sostinėje nebeliko priverstinio miego.

„Gerai nepamenu, bet turbūt miegojau darželyje. Tokia buvo tvarka, dabar ji pasikeitė“, – teigė Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

Vilniaus vicemerė sako reaguojanti į tėvų skundus ir prašymus peržiūrėti pietų miego tvarką. Netrūko pastabų apie verčiamus miegoti vaikus.

„Vaikai su kiekvienais metais miega vis mažiau. Ne kiekviena šeima laikosi rėžimo. Kiekvienas vaikas yra labai individualus. Darželyje neturėtų būti prievartos“, – teigė Vilniaus vicemerė.

Ne visi darželiai turi galimybes, kad vaikai nemiegotų. Tačiau Vilniaus savivaldybė atkerta, kad patikrinimai bus ir jei paaiškės, kad darželių vadovai verčia vaikus miegoti, bus atitinkama atsakomybė.

„Didžioji darželių dalis, ypatingai senos statybos, neturi miegamųjų. Miegamasis, valgomasis ir žaidimų kambarys yra toje pačioje erdvėje. Reikia naujų erdvių“, – sakė sostinės darželio „Pušaitė“ direktorė Daiva Skarulskienė.

Vaikai su kiekvienais metais miega vis mažiau.

Anot darželio direktorės, vaikai pietų miego metu turi ilsėtis, todėl darželis suteikia jiems galimybę pailsėti, jie nėra apkraunami papildomomis veiklomis. Vis dėlto, sostinės darželyje „Pušaitė“ darželinukai nemiega jau kelerius metus. Pirmais metais tokių vaikų buvo vienetai, o pavasarį nemiegojo jau 20 vaikų.

„Vaikai, kuriems fiziologiškai tikrai nereikia pietų miego, vidutiniškai sudaro apie 7 proc.“, – kalbėjo darželio direktorė.

Savivaldybė žada ir toliau spręsti pietų miego darželiuose klausimą. Teigiama, kad svarstys ir galimą darbuotojų trūkumo klausimą.

Specialistai rekomenduoja visiems tėvams pasikalbėti su savo vaikais, išsiaiškinti jų miego poreikius, išklausyti, kaip jie jaučiasi ir ar nėra darželiuose verčiami miegoti. Tada gautą informaciją aptarti su auklėtojais.

„Atsakymas į šį klausimą, tikriausiai, būtų iš dviejų dalių. Pirmiausiai, vaikams yra svarbu pajusti savo kūno fiziologinius signalus. Tai yra, kada jie nori poilsio, ir kada jie nenori. Tačiau tam tikra prasme dienotvarkės niekas dėl to neatšaukia. Vaikams dažnai norisi naktinėti, tačiau mūsų tėvų pareiga, ypatingai, kuomet mes auginame dar mažus vaikus, yra paskatinti juos atsigulti tinkamu laiku, kad jie galėtų pailsėti ir kitą dieną būtų aktyvūs besimokant ir tyrinėjant pasaulį. Tai labai priklauso nuo vaikų amžiaus apie tą vertimą miegoti“, – sakė miego specialistė Dovilė Šafranauskė.

– O kaip jūs vertinate 1000 tėvų, vaikų globėjų siekį keisti nusistovėjusią tvarką darželiuose, kad pietų miegas vaikams – privalomas?

– Vertinu labai pozityviai ir kaip miego specialistė, ir kaip mama, ir kaip tėvystės koučerė, nes vaikams vėlgi yra svarbu pajusti savo poreikį ilsėtis arba nemiegoti ir pasirinkti poilsio būdą. Taip pat daugelis vaikų atsisako gerokai anksčiau, negu norėtų mūsų darželių šiandieninė sistema. Vaikų miego poreikis yra labai skirtingas. 3-5 metų vaikams reikia maždaug 10-13 valandų per parą. Ir jeigu dienos metu vaikas, kuriam reikia tik 10 valandų miego per parą, darželyje išmiega 2-3 valandas, nakties miegui lieka paprasčiausiai per mažai laiko. Todėl vaikai negauna paties kokybiškiausio nakties miego. Iš psichologinės pusės vertinu šią iniciatyvą labai palankiai, dėlto, kad vaikai iš tiesų yra verčiami miegoti tada, kada jiems to miego nereikia, tai gali labai sutrikdyti vaiko savęs pajautimą ir netgi norą būti darželyje.

– Dažna auklėtoja sakytų, kad dieną nenumigęs mažylis antroje dienos pusėje tampa nevaldomas, pervargęs. Kaip atremti tokį argumentą?

– Ši iniciatyva nesiekia atsisakyti pietų miego darželiuose, ši iniciatyva siekia, kad vaikai galėtų pasirinkti: ar jie nori miegoti, ar jie nori ilsėtis kitu būdu. Todėl vaikai, kuriems pietų miegas yra reikalingas, gali ir turi eiti miegoti pietų miego metu. Tačiau vaikai, kuriems pietų miegas jau nereikalingas, turėtų turėti galimybę pasirinkti kitą poilsio būdą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Gal žinote, kokia praktika dėl popiečio miego ugdymo įstaigose yra taikoma svetur. Gal, išties, Lietuva laikosi pernelyg įsikibusi tų senų, dar sovietinių tradicijų?

– Didžiojoje daugumoje užsienio valstybių – ar Skandinavijoje, ar Didžiojoje Britanijoje, ar Vokietijoje ar Belgijoje – po trijų metų pietų miegas nėra privalomas. Vaikai renkasi kitą poilsio būdą, kuris jiems patinka: tai gali būti spalvinimas, knygelės skaitymas, konstravimas, kažkokia rami veikla. Kai kurie darželiai siūlo išeiti į kiemą, pabūti gryname ore. Dažnai taip pat yra konsultuojamasi su tėvais, nes niekas geriau už tėvus negali pasakyti, ar mažyliui pietų miegas dar yra reikalingas, ar jau nebe. Labai dažnai Lietuvoje būna, kad vaikai numinga ilgo pietų miego ir vėliau vakare negali ilgai (iki 23 ar 24 valandos) užmigti. Tai sujaukia šeimos ritmą, nes ir tėvai, natūralu, negali eiti miegoti, kol mažylis nemiega, ir vaikas praranda patį kokybiškiausią miegą, kuris yra iki vidurnakčio.

Vaikai, kuriems pietų miegas jau nereikalingas, turėtų turėti galimybę pasirinkti kitą poilsio būdą.

– Vaikai auga ir suauga ir esate sakiusi, kad mūsų valstybėje, jūsų nuomone, net netinkamai sureguliuota ir didesnių vaikų dienotvarkė. Tarkim, pamokos prasideda pernelyg anksti. Jūsų nuomone, kaip turėtų būti ir kokie būtų jūsų argumentai?

– Taip, šitą dalyką tikrai esu minėjusi. Užmigti įprastu laiku ypatingai sunku paaugliams, kuomet keičiasi jų hormoninė struktūra ir melatoninas išsiskiria dažnai vėliau, tarkim, 22 valandą. Natūraliai jiems norisi užmigti vėlai dėl pasikeitusio hormonų išsiskyrimo ir keltis vėliau, todėl paaugliams yra sunku 8 valandą būti žvaliais ir įsijungti į mokymosi procesą. Turbūt būtų naivu tikėtis, kad pasikeis sistema, bet bent jau norėtųsi paskatinti tėvus ir pedagogus, kad jie suprastų, kodėl tos pirmosios pamokos paaugliams gali būti tikrai labai sunkios, ir todėl jie gali būti mieguisti ir išsiblaškę.

– Jeigu bus sprendžiama paauglių miego problema, ar, tarkim, nesusijauktų pamokų tvarkaraštis, kai vieni vaikai pamokas pradeda anksčiau, o kiti vėliau?

– Iš tiesų, struktūrine prasme galbūt būtų nepatogu. Vėlgi, žiūrint į vaikų organizmą, į  tą patį geriausią, aktyviausią laiką, ir kada jie yra imliausi išmokti naujų dalykų, – būtų naudinga.

Poilsis painiojamas su miegu

Kauno „Herojaus“ vaikų darželio vadovė Ieva Penkauskaitė sako, kad gana dažnai painiojamos dvi sąvokos – poilsis ir pietų miegas. Jei pirmojo reikia be išimties visiems, antrojo – toli gražu ne.

„Tai – esminis dalykas, nes poilsis neturi būti tolygus miegui. Poilsio rūšių yra labai daug. Jeigu vaikui reikia pailsėti, jis gali skaityti knygą, su draugu dėlioti dėlionę, užsiimti spalvinimo terapija.

Išmokyti žmogų ilsėtis, sveikai valgyti, jausti savo poreikius yra labai svarbu, bet poilsio formų yra daugybė. Pats poilsis yra tikrai svarbus, nes tai – vienas iš fiziologinių poreikių. Yra vaikų, kurie neprivalo miegoti, tačiau yra vaikų, kurie turi miegoti, ir tai matyti“, – kalba I. Penkauskaitė.

 Ieva Penkauskaitė. / I. Penkauskaitės asmeninio archyvo nuotr. 

Pašnekovės teigimu, nesunku suprasti, ar per pietus vaikui būtina miegoti. Jei vakarais jis būna pavargęs ir irzlus, užmiega bevažiuodamas automobiliu, – tuomet pietų miegas vaikui yra tinkama ir reikalinga poilsio forma.

„Tačiau jei namuose vaikui sudaryta tinkama dienotvarkė, vakarais jis gerai jaučiasi ir užmiega, o ryte atsikelia laiku, tokiam vaikui pietų miegoti nereikia“, – sako I. Penkauskaitė.

Svarbus pereinamasis laikotarpis

Į vaiko poreikius turi būti atsižvelgiama ir ugdymo įstaigoje, pasiūlant mažamečiui kitas poilsio alternatyvas. Be to, pagal amžių gali skirtis ir pietų miego trukmė.

Yra pereinamasis laikotarpis, kai vietoj dviejų valandų ar valandos užtenka pamiegoti 20 ar 25 minutes, o kitą laiką skirti žaidimams.

„Darželyje pietų miegas nėra pasirenkamas pagal tai, nori vaikas, ar ne. Svarbūs kiti žodžiai – reikia jo ar vis dėlto nereikia. Vaikai, kuriems nereikia miego, ir nemiega. Apie tai svarbu kalbėtis ir su tėvais, priimti bendrus sprendimus“, – teigė pašnekovė.

Augant vaikui jo pietų miegas trumpėja, o vėliau ateina laikas jo iš viso atsisakyti: „Kalbamės su tėveliais, kad, paaugus vaikui, gal atėjo laikas pietų miego atsisakyti. Yra pereinamasis laikotarpis, kai vietoj dviejų valandų ar valandos užtenka pamiegoti 20 ar 25 minutes, o kitą laiką skirti žaidimams. Todėl, kalbant apie ugdymo įstaigas, svarbu, jog būtų atskirtos erdvės – jei vieni vaikai miega, kiti turi kur leisti laiką ir ilsėtis.“

Pašnekovė sako, kad vertimas miegoti vaiką, kuriam nereikia pietų miego, yra blogo įpročio formavimas.

„Jei vaikui nereikia pietų miego, jo privertimas gulėti dvi valandas, per kurias mažametis taip ir negali užmigti, yra ne tik tam tikras žmogaus kankinimas, bet ir laiko švaistymas. Juk per tas valandas tikrai galima nuveikti daug įdomių dalykų“, – sako I. Penkauskaitė.

Alternatyva: ugdymo įstaigose turėtų būti atskirtos erdvės – kol vieni vaikai miega, kiti gali užsiimti atpalaiduojančia veikla./ Eitvydo Kinaičio nuotr.

Rekomenduoja pakeisti požiūrį

Psichologė Agnė Laskytė akcentuoja, kad kiekvienas vaikas yra labai skirtingas, todėl tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečius vaiko poreikius.

„Kartais pietų laiką suprantame kaip miegą, nors iš tikrųjų poilsis yra ne tik miegas. Jei poilsio reikia, vaikas gali paskaityti knygą ar tiesiog ramiai pasėdėti. Mokytojams arba darželio auklėtojams derėtų pakeisti savo požiūrį į poilsį ir nevadinti jo tik miegu“, – sako A. Laskytė.

Agnė Laskytė. / A. Laskytės asmeninio archyvo nuotr. 

Kalbant apie pietų miegą, svarbi ir jo trukmė: „Galbūt vienų ar dvejų metų vaikui miego reikia daugiau, nes jo paros išmiegojimo laikas yra ilgesnis. Kalbant apie vyresnį – nuo trejų metų iki šešerių metų – reikia pasakyti, kad tokie vaikai gali ir nemiegoti.“

Kaip suprasti, ar poilsis reikalingas? Psichologės teigimu, požymius galima pamatyti stebint vaiką: „Galbūt jis tampa piktesnis, irzlesnis, reikalauja saldumynų, nes jam reikia pasikrauti? Daug požymių, kurie praneša, kad vaikui reikia poilsio, bet jis nebūtinai yra miegas.

Su tėvais apie tai kalbame nuolat, nes poilsis – vienas iš pamatinių poreikių. Kol nepatenkintas pamatinis poreikis, tol negalime pasiekti kitų dalykų – savirealizacijos, kūrybiškumo, adaptacijos mokykloje.

Tarkime, jei vaikas irzlus, pirmiausia derėtų ne dėl to nesijaudinti, nepradėti raminti, bet ir paklausti, ar vaikas nenorėtų pailsėti, atsitraukti nuo veikos, atsigerti vandens.“

Miego nereikia suvienodinti

Pasak A. Laskytės, mūsų požiūris į pietų miegą greičiausiai atėjęs dar iš sovietmečio, kai kitų poilsio alternatyvų vaikams nebuvo siūloma.

„Matau paraleles iš sovietinių laikų, kai pietų miegas buvo privalomas ir nebuvo jokio pasirinkimo. Mūsų karta tai darė ir nuo to kentėjo.

Užmirštame, kad vaikas taip pat yra žmogus, kuris turi savo įsitikinimus, poreikius. Juos paminame, liepdami eiti miegoti, tarkime, 13 val.

Savo puslapyje socialiniame tinkle uždaviau klausimą, kaip suaugę žmonės prisimena darželio laikus. Prisiminimuose likęs būtent pietų miegas, kurį kartais žmonės prilygino kone terorui, prievartai.

Kai sutapatinama frazė „eik miegoti“ su prievarta, suprantama, kad vaikas dar labiau priešinasi, jis dar labiau bijo artėjančio miego laiko, jaučiasi neramus ir žino, kad jam bet kokia kaina reikės užmigti“, – kalbėjo psichologė.

A. Laskytė siūlo pagalvoti ir apie savo miego kokybę, kai išvažiuojame atostogauti, ne vienam žmogui užmigti svetimoje vietoje, ne savo lovoje, irgi sunku.

„Užmirštame, kad vaikas taip pat yra žmogus, kuris turi savo įsitikinimus, poreikius. Juos paminame, liepdami eiti miegoti, tarkime, pirmą valandą dienos. Svarbu prisiminti, kad visi esame skirtingi, bet kartais norime suvienodinti gana svarbų, intymų ir asmenišką dalyką – miegą“, – pastebi psichologė.

Gyvenimas vaikų ritmu

Jau beveik dvejus metus D.Virbilaitė dirba ankstyvojo muzikinio ugdymo pedagoge keliuose sostinės darželiuose.

"Ir nepatikėsite, – nusikvatoja ugniaplaukė muzikos mokytoja, – tie maži vaikučiai įpratino mane miegoti… pietų miegelį! Kadangi nuo 12 iki 15 val. – jų pogulio metas, tai ir aš tuo tarpu neturėdama didelių reikalų įpratau nusnūsti keletą valandėlių. Aišku, prieš tai nusistačiusi žadintuvą, kad pakeltų lygiai 14.30 val."

Ką pažadu, tikrai padarau, bet ne bemiegėmis naktimis. Išmokau susidėlioti pareigas taip, kad turėčiau laiko ir darbui, ir poilsiui.

Donata dirba su įvairaus amžiaus vaikais – nuo pusantrų metų lopšelinukų iki 6 metų priešmokyklinukų. Šiuo metu dalis darželių yra sustabdę būrelių veiklą: vienur gerokai sumažėjęs juos lankančių vaikų skaičius, kitur tėveliai nepageidauja ateinančių mokytojų. "Bet iš esmės, laikydamasi visų saugumo rekomendacijų, dirbti aš galiu", – sako atlikėja, prisigalvojanti visokių darbo su mažaisiais gudrybių.

Jos tikslas – kad vaikams būtų įdomu, kad jie pamiltų muziką, kuri pirmoji atveda vaiką į loginį mąstymą, ritmiką ir pasaulio suvokimą. "Per muziką daug ko galima išmokti, – teigia mokytoja, su vaikais gaminanti net ir muzikos instrumentus. – Anksčiau nė neįsivaizdavau, kad tokie pypliukai gali sugebėti pasidaryti barškutį ar būgnelį."

Pamišusi dėl degalinių kavos

Donata savo ryto negali įsivaizduoti be kavos. Tai jos kasdienis ritualas.

"Bet keisčiausia, kad esu priklausoma būtent nuo degalinių kavos, – pripažįsta savo pomėgį. – Jau keletą kartų pirkau plastikinius puodelius, į kuriuos bandžiau darytis "degalininę" kavą, žodžiu, mėginau truputėlį save apgauti. Sakiau, viskas, Donata, privalai taupyti pinigus, ruošti kavą tik namuose, deja… Neišdegė. Naminė neskani, ir viskas."

Degalinių kavos mėgėjai dar liko vienintelė viltis – įsigyti kavos gaminimo aparatą, pupelių ir pamėginti save apgauti darsyk. Donata skundžiasi, kad vos pasidaro puodelį kavos namuose, kaipmat supranta, jog gerti jos nenori ir kad pačios ruoštas gėrimas jai nekelia tokių gerų emocijų kaip pirktinis...

O kadangi gyvena strategiškai geroje vietoje – tarp dviejų degalinių – netrukus lekia pirkti rytinės kavos į vieną kurią iš jų. Donata sakosi suprantanti, kad toks įprotis nelabai palankus jos finansams. Bet ramina save, kad priklausomybė nuo kavos yra kur kas geresnis dalykas, nei priklausyti nuo cigaretės ar alkoholio.

Valgo pagal nuotaiką

Vasaros pabaigoje spauda mirgėte mirgėjo antraštėmis, kad D.Virbilaitei pavyko atsikratyti 11 kg ir kad tokio svorio mergina pasiekė laikydamasi Stokholmo dietos. Atlikėja pripažįsta, kad anksčiau, norėdama bent kiek sulieknėti, bandydavo viską.

"Išbandžiau milijonus visokių dietų, mėginau valgyti tik grikius arba obuolius, galų gale – nevalgyti nieko. Ėjau į sporto klubą, net gėriau kažkokias uždraustas tabletes, nuo kurių man vos nesustojo širdis", – vardija praeitus išbandymus.

Bet šiandien Donata vėl mėgaujasi maistu. Pasibaigus pamokoms, ji keliauja į vieną iš savo pamėgtų kepyklėlių ir perka ten keletą sūrio kamuoliukų.

"Be galo mėgstu šitą skanėstą. Kartais įsidedu tų užkandukų į kelią, kai reikia skubėti į kitą miestą. Jei atvirai, automobilis yra dar vieni mano namai. Juose turiu ir specialią užkandžių dėžutę, kurioje būna ne visuomet sveikas maistas, – juokiasi mergina. – O dar savo mašinos salone visada turiu tų mažų fasuotų morkyčių, kurias nuolat graužiu vairuodama. Ir džiovintų jūros dumblių... Kas tą dieną labiau limpa pagal nuotaiką – tą ir valgau."

Sportui laiko nelieka

Atlikėja sako, kad lankyti sporto klubą su jos nuolat besikeičiančiu darbų grafiku tiesiog neįmanoma. Juk Donata niekada nežino, kuriame mieste liks nakvoti.

"Nebent galėčiau sportuoti namuose arba samdytis asmeninį trenerį", – svarsto to nė neketinanti daryti dainininkė. Ji juokauja, kad įprato gyventi šia diena, o pandemijos metu – netgi šia valanda ir minute. Paskelbus antrąjį karantiną, Donatos darbo tvarkaraštis pasidarė dar neapibrėžtesnis: ji gali sulaukti skambučio prieš pat pamokas ir sužinoti, kad šiandien turės laisvadienį.

Paklausta, ar gyvenimas tarp Kauno ir Vilniaus dar neseniai panikos priepuolių kankinamai merginai nekelia streso, Donata atsako, kad reikia nusistatyti ribas. Tuomet viskas bus gerai.

Penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis yra jos laikas. Tomis dienomis Donata keliasi, kada nori, dirba tiek, kiek nori. O ir apskritai – jei mato, kad jos organizmui reikia poilsio – ilsisi. Po patirtų sveikatos ir psichologinių traumų mergina pagaliau išmoko įsiklausyti į savo kūną ir jo poreikius.

"Jei jaučiu, kad esu pavargusi, lieku nakvoti tame mieste, kuriame tuo metu esu, – dalijasi savo gyvenimo pokyčiais. – Dabar jau niekam, kaip anksčiau darydavau, nepažadu verstis per galvą ir vykdyti užsakymo čia ir dabar. Ką pažadu, tikrai padarau, bet ne bemiegėmis naktimis. Išmokau susidėlioti pareigas taip, kad turėčiau laiko ir darbui, ir poilsiui."

Važiuodama medituoja

Kadangi daug laiko praleidžia automobilyje, jame Donata turi ir savų ritualų. Paprastai muzikos neklauso – mėgaujasi tyla. Nebent merginą užvaldo, kaip pati sako, tokia rokava nuotaika, kai norisi tikro gero roko.

"Tuomet visu garsu pasileidžiu savo mėgstamą radijo stotį "Rock FM" ir gerai pasitaškau autostradoje", – kvatojasi linksmuolė. Vis dėlto kur kas dažniau atlikėjai norisi tylos, kurią ji prilygina savotiškai meditacijai.

"Važiuodama niekada niekam neskambinu, nedarau jokių kitų darbų – tiesiog stengiuosi susikoncentruoti į kelią, į kitas mašinas ir išplauti galvą, smegenis nuo pašalinių minčių", – pasakoja Donata, medituoti pradedanti tik išvažiavusi iš miesto.

Donatai teko ne sykį lankytis ir pas psichologą, kuris pamokė, kaip dirbti su savimi – atjungti mąstymą, pašalines mintis. Kartais važiuojant to atsijungimo metu dainininkę apima ir kūrybinis įkvėpimas. Ji visuomet važiuoja su įjungtu "record" mygtuku savo telefone, kad nuvykusi į vietą galėtų "išsikirpti" naudingą medžiagą, o kitą – ištrinti.

Paklausta, kaip visuotinio karantino metu išlikti pozityviai, Donata siūlo pamėginti vengti rutinos: "Nedarykite visko taip, kaip visi. Įsiklausykite į savo organizmą ir jokiu būdu nesekite kažkieno kito sugalvotu gyvenimo scenarijumi: 8 val. – mankšta, 9 val. – pusryčiai, 10 val. – darbas prie kompiuterio ir pan."

Dar neseniai nuo panikos priepuolių kentėjusi mergina siūlo kiekvienam atrasti tai, kas jam priimtina. "Galbūt vieniems patiks pietų miegas, o kiti nuo jo jausis apsnūdę. Galbūt vieni norės sportuoti rytais, o kiti – tik vakarais. Galbūt vienam užteks penkių valandų nakties miego, o kitam kokybiškai dienai prireiks visų aštuonių. Todėl mano patarimas norintiems geriau jaustis būtų toks: nekopijuokite kitų, atraskite viskam savo laiką ir savo sprendimą", – ragina D.Virbilaitė.