Taip jis kalbėjo kitą savaitę Europos Parlamentui (EP) ketinant svarstyti Europos Komisijos (EK) parengtą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, be kita ko, peržiūrintį reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

„Realu, kalbėjomės su europarlamentarais, palaikymą kaip ir turime. Tikimės, kad neatsitiks kažkokių netikėtumų“, – trečiadienį BNS sakė K. Navickas.

„Viskas kaip ir vyksta pagal tą planą, kurį pažadėjusi Komisija. Kovo 13 dieną jie žada pateikti (deleguotojo reglamento pakeitimus – BNS) Europos Parlamentui. Klausimas, kada Parlamentas priims sprendimą, nors dirbame ir su EP nariais, kad sprendimas būtų priimtas kuo greičiau“, – teigė ministras.

Viskas kaip ir vyksta pagal tą planą, kurį pažadėjusi Komisija.

 

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis trečiadienį Seime teigė, kad EP siūloma į referencinį plotą – palyginti su  kuriuo einamaisiais metais daugiamečių pievų negali mažėti daugiau nei 5 proc. – įtraukti ir nedeklaruotus pievų plotus. Jo pateiktais Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, tai sudarytų 82-83 tūkst. hektarų.

Anot viceministro, ūkininkams nereikėtų atkurti suartų pievų – pakeitus reglamentą būtų padengti visi atstatyti būtini daugiamečių pievų plotai.

K. Navickas tikino, kad EP priėmus dokumentą prievolės atkurti pievas neliktų.

„Jei deleguoti aktai būtų priimti, tada viskas tvarkoje, nereikėtų atkūrinėti. Ten yra pateikti siūlymai ir dėl referencinio dydžio peržiūrėjimo, dėl kurio, kol neturime atsakymo, nenorėčiau sukelti per daug lūkesčių“, – pažymėjo K. Navickas.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. NMA sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Žemės ūkio ministerija jau yra sumažinusi dviem trečdaliais daugiamečių pievų plotą, kurį ūkininkai būtų turėję atkurti. Su EK suderintas pakoreguotas 2018 metų referencinis plotas, kuris sumažintas 52 tūkst. hektarų nuo 746 iki 694,5 tūkst. hektarų. Be to, ieškoma techninių galimybių ir sprendimų pagerinti referencinio daugiamečių pievų ploto rodiklius.

Dokumentas leistų išspręsti protestavusių žemdirbių keltą daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo problemą.

„Siūlymo idėja – leisti į referencinį plotą įskaityti tuos plotus, kurie yra nedeklaruoti, bet pievos buvo deklaruotos, jos yra išlikusios. Ir (Nacionalinės – BNS) mokėjimo agentūros preliminariais duomenimis, tuo metu žinojome, kad tokių plotų tuo metu yra apie 82-83 tūkst. (hektarų – BNS). Tai mums kaip ir išsprendžia tą problemą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė E. Giedraitis.

„Kol kas visi ženklai, kad suteiksime ūkininkams ramybę, laukti neilgai liko“, – teigė jis.

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba vasario pabaigoje svarstė Europos Komisijos pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, peržiūrintį reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

E. Giedraitis patikino, esą „neliko jokių kliūčių“ reglamentui pakeisti, o tą padarius daugiamečių pievų atkūrimo problema būtų išspręsta keleriems metams. Anot jo, ūkininkams nereikėtų atkurti suartų pievų – pakeitus reglamentą būtų padengti visi atstatyti būtini daugiamečių pievų plotai.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

„Yra keletas dalykų, kuriuose geri norai ir sustoja. Vienas yra tai, kad dabartinė Europos Parlamento sudėtis baigia savo kadenciją ir keisti bazinius teisės aktus fiziškai nėra laiko. Tai klausimas, kiek dar per administracinius instrumentus bus galima peržiūrėti - čia jau visiškai (Europos – BNS) Komisijos kompetencija“, – LRT radijui antradienį sakė K. Navickas.

„Bet iš to, ką galima būtų įvardyti, kur einama sprendimo link, nes yra tam tikras postūmis ir rezultatas (...), dėl daugiamečių pievų ir ganyklų teisingesnio interpretavimo taip pat tikimės sprendimo dar šioje Europos Parlamento kadencijoje“, – teigė ministras.

Rinkimai į EP Bendrijos šalyse vyks birželio 6–9 dienomis. Naujai išrinktas parlamentas į pirmą posėdį turėtų susirinkti liepos 16 dieną.  

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių degalai, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.

Planuojama grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikai, bet ir apskritai žemės ūkio veiklai. Numatomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu.

Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto

Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję.

Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų išsakytus pageidavimus ir problemas. Vienas iš planuojamų pakeitimų – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikai, bet ir apskritai žemės ūkio veiklai.

.

 

Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje ūkininkams buvo sudaryta galimybė teikti prašymą Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis ir kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote.

Sulaukusi pastebėjimų, kad pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha.

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai.

ŽŪM primena, kad praėjusių metų gruodį Europos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Ir institucijoms, ir ūkininkams tai leistų geriau pasiruošti šio standarto įgyvendinimui.

Daugiamečių pievų atkūrimas – laukiama žinių

Šiuo metu ŽŪM toliau tariasi su EK, siekdama išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą ir sumažinti galimą neigiamą poveikį ūkininkams.

Praėjusią savaitę ŽŪM kartu su žemdirbių atstovais parengė ir EK išsiuntė klausimus dėl pievų, įtrauktų į sėjomainą, traktavimo. Palankūs atsakymai leistų dar kartą peržiūrėti referencinį daugiamečių pievų plotą.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir už žemės ūkį atsakingo EK komisaro Januszo Wojciechowskio susitikimas, kuriame bus ieškoma sprendimo, planuojamas sausio 23 d.

AM ir ŽŪM tarpusavyje suderino vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą, šioje srityje suvienodinti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai. Freepik.com nuotr.

Dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų

Įgyvendinant reikalavimus, susijusius su gamtos apsauga, institucijų pasirinktas įgyvendinimo būdas galėjo ir turėjo būti įtraukus, ypač kai ūkininkams ir žemės savininkams 2023 m. rugsėjį buvo išsiųsti laiškai, informuojantys apie nustatytas teritorijas, kuriose taikomi veiklos apribojimai.

Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad ši funkcija atlikta netinkamai pasirengus. Ūkininkai ir žemės savininkai turėjo būti tinkamai įtraukti į sprendimų derinimą ir priėmimą, kad būtų aišku, kokioje tiksliai teritorijoje, dėl kokios priežasties ir kokie apribojimai taikytini.

Vyriausybė planuoja iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios, peržiūrėjusi visą procesą, pasiūlyti sprendimų, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo. Apie galimus sprendimų būdus Vyriausybė pasirengusi diskutuoti su Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir kitais socialiniais partneriais.

Dėl vandens apsaugos juostų ir zonų

Vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą tarpusavyje suderino Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdamos į socialinių partnerių nuomonę. Sutarti principai jau buvo taikomi deklaruojant 2023 m. pasėlius, t. y. šioje srityje suvienodinti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai.

AM šiuo metu derinamas vandens apsaugos juostų ir zonų dydžius reglamentuojantis įsakymo pakeitimas atitinka minimą pasiektą sutarimą. LŽŪT ir kiti socialiniai partneriai pateikė AM pastabas ir tris pasiūlymus. Ministerija, įvertinusi socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kaip sutarta susitikime, pakeitimus patvirtins iki 2024 m. vasario 1 d.

Užs. 1878686