Išmokos pasiekia greičiau
Statistikos duomenimis, vis daugiau žmonių, įvykus eismo nelaimei, ją fiksuoja ne popierinėse, o elektroninėse eismo įvykių deklaracijose. Specialistai pataria nesibaiminti naudoti virtualios sistemos, nes tai ne tik patogiau, bet ir paspartina kompensacijų išmokas.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, netikslumai deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip operatyviai gaunamą draudimo išmoką.
„Dėl šių priežasčių vairuotojai turėtų rinktis elektroninį deklaracijos pildymo būdą. Elektroninis vedlys padės išvengti klaidų, o visas procesas vidutiniškai užtruks iki 18 min.“, – dėstė pašnekovė.
V. Katilienė atkreipė dėmesį, kad, vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją sistemoje draudimoivykiai.lt, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
„Eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikia apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam pakanka susisiekti su ja dėl tolesnio žalos atlyginimo proceso“, – aiškino draudimo specialistė.
Masinė: jei incidente dalyvavo daugiau negu dvi transporto priemonės, pildomos kelios deklaracijos. V. Balkūno / BNS nuotr.
Lemia ir detalės
Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, kas penktas eismo įvykis Lietuvoje deklaruojamas sistemoje draudimoivykiai.lt. Net 90 proc. visų elektroninių deklaracijų užpildo į eismo įvykį patekę lengvųjų automobilių vairuotojai.
Labai svarbu deklaracijos pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, kad ginčo atveju kita pusė nepažymėtų naujų aplinkybių.
Draudikų skaičiavimais, maždaug pusė pateikiamų popierinių eismo įvykių deklaracijų yra su klaidomis. Draudimo žalų ekspertai pataria į ką atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta klaidų.
Pirmiausia patariama kuo detaliau aprašyti įvykio vietą, nurodyti tikslų adresą arba kelių susikirtimą. Jei nelaimė įvyko užmiesčio kelyje, reikėtų pažymėti kelią ir jo kilometrų žymą. Kartais užmiestyje įvykiai vyksta prie kitų objektų, kelių susikirtimų, tiltų, kelio ženklų, tad galima nurodyti šiuos objektus kaip orientyrus, nustatant įvykio vietą. Taip pat svarbu tiksliai užfiksuoti įvykio datą ir laiką.
Specialistai pastebi, kad vairuotojai neretai praleidžia elektroninės deklaracijos viduryje esančią dalį „Aplinkybės“. Vis dėlto ji yra itin svarbi nustatant eismo nelaimės kaltininką.
Ties žvaigždute pažymėtais langeliais svarbu išbraukti, kas netinka. Kiti šios dalies punktai pildomi įprastai – užbraukiant langelius ties tomis aplinkybėmis, kurios tinka.
Žymėkitės apgadinimus
Labai svarbu pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, t. y. pažymėti, kiek aplinkybių yra nurodyta, kad ginčo atveju kita pusė piktavališkai ar netyčia nepažymėtų naujų aplinkybių.
Taip pat patariama atidžiai ir aiškiai nubraižyti įvykio schemą. Tai bus tryliktoji elektroninės deklaracijos dalis. Schemoje privalu nurodyti kryptį, kaip eismo nelaimės metu vyko judėjimas, tiksliai nubrėžiant automobilių padėtis kelio atžvilgiu ir pažymint eismo juostas. Tai gali turėti lemiamos įtakos tais atvejais, kai susidūrimo vieta yra reikšminga nustatant eismo įvykio kaltininką. Pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose, kelių susikirtimuose arba kai eismo įvykis atsitinka vienam iš vairuotojų persirikiuojant arba kertant horizontalų kelio ženklinimą.
Tos pačios skilties langeliuose reikėtų nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent minimaliai, kad vėliau deklaracijoje neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti.
Derėtų atidžiai įvertinti deklaracijos dalį, kurioje pasirašote. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas yra kaltas dėl eismo nelaimės, keturioliktojoje elektroninės deklaracijos dalyje „Patvirtinu, kad esu atsakingas už padarytą žalą“ pasirašyti turėtų tik kaltininkas.
Didžiausia šioje vietoje daroma klaida – abiejų eismo įvykio dalyvių parašai, manant, kad tai yra abiejų dalyvių parašams skirta vieta. Draudimo bendrovei tokiu atveju tenka aiškintis, kuris deklaraciją pildęs asmuo pripažino savo kaltę. Jei abu eismo dalyviai pasirašo kaip atsakingi už padarytą žalą, tuomet gali būti pripažinta ir vertinama abipusė kaltė.
Painiava: kaltininko skiltyje pasirašyti turėtų tik avariją sukėlęs asmuo, o pabaigoje jau abiejų dalyvių parašai užtvirtina, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos. P. Ramanausko / BNS nuotr.
Kaltininkui – kopija
Abiejų pusių parašams yra skirta penkioliktoji deklaracijos dalis „Vairuotojų parašai“. Šie parašai patvirtina, kad abu deklaraciją pildę asmenys sutinka su pateikta informacija. Pasirašyti turi abu vairuotojai, nepriklausomai nuo kaltės dėl eismo įvykio.
Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti dokumento originalą, o įvykio kaltininkas – kopiją.
Jei incidente dalyvavo daugiau negu dvi transporto priemonės, pildomos kelioms deklaracijos. Kiekvienoje dalyje tas pats kaltininkas užpildo savo dalį ir nubraižoma to paties įvykio schema su visais eismo įvykio dalyviais. Taip pat galima naudoti baltą popieriaus lapą, kuriame visi eismo įvykio dalyviai turi surašyti automobilių ir vairuotojų duomenis, aprašyti aplinkybes, įvykio laiką ir tikslią vietą.
Jei nukentėjo kelio statinys, o sugadinto turto savininko ar jo atstovo nėra galimybės surasti, apie tai reikia informuoti specialiąsias tarnybas telefonu 112. Kelio statiniu gali būti šviesoforas, kelio atitvaras, kiemo įrenginiai, vartai. Tarnyba operatyviai suras šio kelio statinio savininką, su kuriuo deklaracija ir bus užpildyta. Vairuotojai klysta manydami, kad sugadinus šviesoforą, niekas to nepastebės, pavyks išvengti atsakomybės ir kaltininkas nebus surastas. Todėl svarbu pačiam kaltininkui pasirūpinti tinkamu eismo įvykio įforminimu.
Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti dokumento originalą, o įvykio kaltininkas – jo kopiją. Mat nukentėjęs asmuo visada kreipiasi dėl žalos atlyginimo, o kaltininkas kai kuriais atvejais apie įvykį net nepraneša. Tokiu atveju draudimo bendrovei geriau pateikti originalų, t. y. raiškesnį, pasirašytą dokumentą.
