LB pranešė, jog įstaiga nebuvo atlikusi visos savo veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo, o klientų rizikos vertinimo procedūros ne visada leido užtikrinti tinkamą rizikos nustatymą. Trūkumų turėjo ir įstaigos klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu.

LB įpareigojo įmonę iki balandžio 30 dienos pašalinti pažeidimus bei trūkumus ir pateikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemos vertinimo išvadas.

Be to, LB įspėjo įstaigą už tai, kad ši teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, pateikdama gerokai mažesnius klientų ir jų vykdomos apyvartos skaičius.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Estijai sugriežtinus šio sektoriaus reguliavimą, daug šios šalies įmonių persikėlė į Lietuvą. Jos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje įsikūrė aštuonios virtualių valiutų piniginių operacijų įmonės, pernai – 188.

„Teikiame įstatymą, griežtinantį dabartinį kripto sektoriaus reguliavimą. (...) Pastaruoju metu, kai Estija sugriežtino šio segmento reikalavimus ir kripto sektoriaus reguliavimą, regione atsirado tam tikras reguliacinis arbitražas ir daugelis kripto sektoriaus įmonių pradėjo kurtis Lietuvoje“, – posėdyje sakė G. Skaistė.

„Vyksta persiorientavimas ir kraustymasis iš Estijos į Lietuvą, matome, kad su papildomomis apimtimis ateina ir papildomos rizikos“, – kalbėjo ministrė.

Kripto sektoriuje mokėjimus galima įvykdyti anonimiškai ir labai greitai, ir tai kelia pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir sankcijų apėjimo rizikas.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad pakeitimai yra savalaikiai ir reikalingi, nes kripto sektorius yra rizikingas.

„Kripto sektoriuje galima įvykdyti mokėjimus anonimiškai ir labai greitai, ir tai kelia pinigų plovimo, teroristų finansavimo, šiandieniniame kontekste ir sankcijų apėjimo rizikas. Lietuva šiuo metu tampa kripto rojumi, turime daug institucijų, kurios užsiima kripto veikla, jų daugėja kiekvieną mėnesį, mūsų duomenimis, jų yra jau ir 400“, – posėdyje sakė S. Krėpšta.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisomis siekiama efektyviau taikyti tam skirtas priemones, sukurti nepalankią erdvę pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei mažinti reputacinę riziką tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei.

Finansų ministerijos teigimu, įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymus dėl kriptoturto rinkų ir Europos tarybos rekomendacijas. Jį toliau svarstys Seimas.

Siūloma, kad tokių paslaugų teikėjai privalėtų nustatyti klientų tapatybę, kai jų sandoriai viršija 700 eurų. Dabar tai taikoma sandoriams virš 1 tūkst.  eurų.

S. Krėpšta teigė, kad klientas turėtų būti identifikuojamas prieš visas finansines operacijas nuo 0 eurų ribos. Pasak jo, tyrimai rodo, kad teroristų finansavimas kripto sektoriuje gali vykti labai mažomis sumomis, sąmoningai apeinant įvairias taisykles.

Taip pat siūloma nuo 2025 metų įteisinti „Travel rule“ taisyklę – įpareigoti virtualiųjų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius gauti, laikyti ir perduoti informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinas operacijas, imtis įšaldymo ir uždrausti įtartinus sandorius.

Lietuvos bankas siūlo ankstinti šios taisyklės įsigaliojimą ir taikyti ją nuo 2024-ųjų.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas atkreipė dėmesį, kad kompromisis siūlymas ją taikyti nuo 2025-ųjų jau yra reikšmingai sugriežtinantis veiklą.

„Siūlyčiau prisiminti logiką, kuria remdamiesi pateikėme šitą kompromisinį variantą – ateina ES lygmens reguliavimas abiem klausimais, jis turėtų įsigalioti nuo 2025 metų. Veikiant vieningoje rinkoje turime įvertinti sprendimus mums kaip jurisdikcijai – konkurencingumui, priimdami sprendimus dėl didesnio griežtinimo ar greitesnio to padarymo, įvertinti to proporcingą ar disproporcinę naudą verslo subjektams“, – sakė M. Liutvinskas.

Be to, siūloma, kad šių paslaugų teikėjų minimalus įstatinis kapitalas būtų padidintas nuo 2,5 tūkst. iki 125 tūkst. eurų, o jų vadovaujantys darbuotojai negalėtų tuo pačiu metu atstovauti daugiau nei vienam teikėjui, išskyrus, kai tie asmenys priklauso vienai įmonių grupei, taip pat numatyti vadovams nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

„Jų poreikis dar labiau išryškėjo siekiant užtikrinti efektyvų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, nauja studijų programa leis verslui samdyti rinkos sąlygomis parengtus darbuotojus teisės ir pinigų plovimo prevencijos srityje.

Sertifikato programos studijos Mykolo Romerio universitete prasidės rudenį, ji bus bus skirta tiek jau studijuojantiems, tiek naujiems studentams, kurie specializuosis ar gilins žinias šioje srityje.

Prieš metus Lietuvoje įkurtas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras padeda finansų rinkos dalyviams tinkamai nustatyti ir valdyti rizikas, atlieka tyrimus, vertinimus ir analizes, rengia gaires, rekomendacijas, metodikas ir teisėkūros iniciatyvas tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą.

Bankas savo procedūrose turės apibrėžti, kokiu periodiškumu įvairiuose visos grupės struktūriniuose padaliniuose vertins išteklių poreikį ir tobulins informacinių technologijų sprendimus.

„Luminor“ bankas taip pat įpareigotas pagerinti renkamų duomenų kokybę bei mokėjimų stebėsenos sistemą ir, skirdamas reikiamus išteklius, užtikrinti, kad deramas klientų tikrinimas būtų aukštos kokybės ir atliktas laiku.

Praėjusiais metais Estijos, Latvijos ir Lietuvos priežiūros institucijos (Finantsinspektsioon, Finansų ir kapitalo rinkų komisija ir Lietuvos bankas), koordinuodamos veiksmus per Estijos priežiūros tarnybos įsteigtą kolegiją, vienu metu atliko inspektavimus visų trijų šalių „Luminor“ banko padaliniuose. Buvo tikrinama, ar banko pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemos ir vidaus taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus.

Vienas iš bendrų Baltijos šalių finansų priežiūros tarnybų strateginių tikslų – užtikrinti, kad bankai ir kiti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai turėtų tinkamas vidaus kontrolės sistemas. Siekdamos šio tikslo, tarnybos nuolat stebi finansų sektoriaus rizikas ir prireikus taiko priežiūros priemones.

„Luminor“ banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė pabrėžia, kad bankas siekia užkirsti kelią pinigų plovimui ir finansiniams nusikaltimams, todėl nuolat peržiūri ir tobulina savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu praktiką.

„Mūsų veikla yra orientuota į Baltijos šalių gyventojus ir klientus, turinčius tvirtus asmeninius arba verslo ryšius su šiomis šalimis, mūsų rizikos apetitas yra žemas.

Esame dėkingi priežiūros institucijoms už išsamų patikrinimą, nes tokie auditai „Luminor“ suteikia vertingų įžvalgų, kaip toliau tobulinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procesus.

Mes sutinkame su per įprastą patikrinimą priimtomis išvadomis dėl reikalingų banko vidinių procesų tobulinimų. Galime patvirtinti, kad jau daug jų įgyvendinome, o likusius įsipareigojome užbaigti pagal priežiūros institucijoms pateiktus planus“, – rašoma „Luminor“ banko komentare.

Bankas pažymi, jog „Luminor“ svarbu ir tai, kad priežiūros institucijos šio patikrinimo metu patvirtino, jog bankas išlaiko konservatyvų verslo modelį ir nedidelį rizikos laipsnį.

Šiame sektoriuje dirbantys specialistai taip pat neturi užtektinai žinių ir priemonių atpažinti galimus pinigų plovimo atvejus, teigia tyrimą atlikusi su korupcija kovojanti organizacija.

Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, Lietuvoje nėra tinkamai prižiūrimas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, įsigyjant nekilnojamąjį turtą o tikrasis tokių atsiskaitymų mastas nėra žinomas. Teigiama, kad atsakingos institucijos nepakankamai bendrauja tarpusavyje ir turi gerinti turimų duomenų prieinamumą ir kokybę. 

Pažymima, kad Lietuvoje iki šiol neveikia galutinių naudos gavėjų registras, kuris leistų priežiūros institucijoms, pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT), kitiems rinkos dalyviams – notarams, teisininkams, vystytojams, buhalteriams, brokeriams – lengviau atpažinti galimus pinigų plovimo atvejus. 

TILS kalbintų ekspertų teigimu, nekilnojamojo turto sektoriuje dirbančių profesijų atstovai dažnai nevykdo savo prievolės pranešti apie galimą pinigų plovimą. Jiems trūksta žinių ir gebėjimų nustatyti pinigų kilmę, atlikti klientų veiklos, teisinį patikrinimą ir atpažinti kitas su pinigų plovimu susijusias rizikas. 

Ekspertų nuomone, nors bausmės už pinigų plovimą yra pakankamos, jų taikymas praktikoje kelia abejonių: jos nėra pakankamai atgrasančios, nusikaltimus padarę asmenys dažnai nesulaukia įstatymuose numatytų sankcijų. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis priežiūros institucijos, tokios kaip FNTT, atpažįsta didžiausias rizikas NT sektoriuje, kaip iškeliami pinigų plovimo prevencijos prioritetai bei matuojama pažanga.

„Pinigų plovimas yra neatsiejama pokalbio apie stambesnę korupciją ir iš mūsų visų pasisavinamų pinigų dalis. Labai norėčiau, kad ir nekilnojamojo turto sektoriuje veikiantis verslas ir verslo asociacijos skirtų daugiau dėmesio bei prisiimtų daugiau atsakomybės užkertant kelią pinigų plovimui Lietuvoje“, – pranešime cituojamas TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Organizacija siūlo atverti galutinių naudos gavėjų registrą, kuris atskleistų faktinius įmonių savininkus ir leistų užtikrinti veiksmingesnę pinigų plovimo prevenciją, tai padaryti atvirų duomenų formatu.

TILS taip pat siūlo nustatyti aiškius pinigų plovimo prevencijos nekilnojamojo turto sektoriuje sėkmės rodiklius, kurie yra pamatuojami, konkretūs ir realiai įgyvendinami, bei periodiškai atlikti vertinimą, siekiant pamatuoti pinigų plovimo prevencijos veiksmų pažangą.

Siūloma skatinti tikslingą ir nuolatinį dalijimąsi duomenimis tarp už pinigų plovimo prevenciją nekilnojamo turto sektoriuje atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių, siekiant geriau suprasti pinigų plovimo mastą, susijusias rizikas ir geriau jas suvaldyti.

Nekilnojamo turto sektoriuje veikiančioms įmonėms bei asociacijoms siūloma prisiimti daugiau atsakomybės pinigų plovimo prevencijos srityje, stiprinant savo darbuotojų ir narių žinias bei gebėjimus atpažinti su pinigų plovimu susijusias rizikas. Raginama užtikrinti tinkamus su pinigų plovimu dirbančių institucijų pajėgumus, kurie leistų vykdyti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją sektoriuje.

Rengiant studiją TILS šių metų balandžio–spalio mėn. atliko 15 pusiau struktūruotų giluminių kokybinių interviu su stebėsenos ir priežiūros institucijų atstovais, žurnalistais, taip pat profesijų atstovais, įpareigotais vykdyti pinigų plovimo prevenciją NT sektoriuje.

TILS taip pat pateikė septynias užklausas duomenims gauti bei surengė viešąją konsultaciją, tyrimo įžvalgoms aptarti.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, Švedijos finansų inspekcija dėl šių SEB veiklos Baltijos šalyse pažeidimų skyrė 1 mlrd. Švedijos kronų (95,36 mln. eurų) baudą, o Estijos finansų inspekcija pranešė SEB skyrusi 1 mln. eurų baudą.

„SEB pinigų plovimo padaliniuose Baltijos šalyse rizikos buvo vertinamos nepakankamai. Nustatyta ir valdymo bei kontrolės trūkumų“, – teigiama Švedijos tarnybos pranešime.

Bauda SEB Švedijoje – antra pagal dydį iš kada nors šios šalies bankų prievaizdės skirtų baudų, pažymi „Reuters“.

Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija – pernai gruodį skyrė SEB 1,8 mln. eurų baudų: 672,7 tūkst. eurų už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus ir 1,121 mln. eurų už tarptautinių sankcijų pažeidimus.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas pranešė įpareigojęs SEB banką inspektavimo metu nustatytus trūkumus pašalinti iki spalio pabaigos, kurie dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikų valdymo pripažinti nedideliais.

Švedijos ir Baltijos šalių bankų prievaizdai tirti SEB padalinių veiklą ėmėsi po pernai lapkritį Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT paskelbto žurnalistinio tyrimo, sukėlusio įtarimų dėl SEB pinigų plovimo prevencijos normų laikymosi.

Tyrimą atliko SVT laida „Uppdrag gransking“ kartu su Latvijos tiriamosios žurnalistikos centru „Re:Baltica“, Estijos leidiniu „Postimees“ ir Lietuvos VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centras“.

SEB grupė dar prieš šio tyrimo rezultatų paskelbimą pripažino, jog per jos padalinį Estijoje 2005-2018 metais įvykdytų abejotiniems klientams priskiriamų operacijų vertė siekia 25,8 mlrd. eurų, o didžioji dalis šios sumos tenka laikotarpiui iki 2010 metų. Kita vertus, SEB tada teigė neaptikęs įrodymų, kad galėjo būti „naudojamas pinigų plovimui sisteminiu būdu“.

Kaip įstatymo pakeitimo projekte nurodo siūlymo iniciatorė, priėmus pakeitimą, asmenims, ketinantiems verstis virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veikla, bus nustatytos pagrindinės veiklos sąlygos ir pinigų plovimo prevencijos prievolės.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti reikalavimus pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) užsiimančioms įmonėms atlikti virtualiosios valiutos pirkėjų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymą, kai su jais sudaromų sandorių suma yra lygi arba viršija 3 tūkst. eurų.

„Numatyta 3 tūkst. eurų sumos riba, kai vykdant pirminį virtualiosios valiutos siūlymą turi būti nustatoma virtualiosios valiutos pirkėjų ir naudos gavėjų tapatybė, yra kompromisinis variantas tarp rinkos dalyvių ir priežiūros institucijų siūlymų dėl rizikų valdymo“, – teigiama įstatymo pakeitimo projekte.

„Siūloma suma siekiama palaikyti inovacijas, ypač decentralizuotas sistemas, kurios veikia kaip alternatyvus ūkio subjektų finansavimo šaltinis ir skirtos kuo labiau skatinti socialinių grupių dalyvavimą virtualiųjų valiutų rinkose, siekiant plėsti ICO dalyvių sąrašą“, – teigia V. Ačienė.

Kaip teigiama įstatymo pakeitimo projekte, atliekant pirminius virtualiosios valiutos siūlymus (ICO), kuriais siekiama pritraukti investicijų naujam produktui ar paslaugai kurti, įmonei vystyti ar jos veiklai plėsti, kurių daugumą organizuoja Lietuvos piliečiai, nuo 2017-ųjų iki 2018-ųjų trečiojo ketvirčio, skirtingų šaltinių duomenimis, surinkta 340-420 mln. eurų. Kita vertus, pastebima, kad virtualiųjų valiutų rinkos kapitalizacija per 2018-ųjų pirmą-trečią ketvirčius sumažėjo apie tris kartus.

Įstatymų projektais praplečiamas subjektų, vykdančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, sąrašas.

Priemones ketinama taikyti asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant, kai tai atlieka meno galerijos ir aukcionų namai), taip pat apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jei sandorio vertė lygi arba viršija 10 tūkst. eurų.

Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad ministerijos pagal valdymo sritis ne rečiau kaip kas 4 metus teiks informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti.

„Inspektavimo metu nustatyta teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Dėl to Lietuvos banko valdyba įspėjo „Swedbank“ ir įpareigojo visus inspektavimo metu nustatytus pažeidimus ir trūkumus pašalinti iki 2018 metų gegužės 1 dienos“, - teigiama centrinio banko pranešime.

Pasak Lietuvos banko, kitose srityse pažeidimų ar veiklos trūkumų nenustatyta.

„Swedbank“ teigia jau ėmęsis veiksmų, kad pašalintų nustatytus trūkumus. Bankas tikina, kad dalis pažeidimų jau ištaisyti.

„Pateiktas inspektavimo išvadas vertiname labai rimtai. Norime pabrėžti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritis mums yra prioritetinė, todėl dedame visas pastangas siekdami užtikrinti reikalavimų atitikimą šioje srityje. Esame pasiruošę nuolat gerinti šios srities funkcijų atlikimą mūsų banke“, - sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

Įspėjimas yra žemiausio lygio sankcija, kurią galėjo skirti Lietuvos bankas.

Lietuvos banko atstovai tvirtina, kad asociacija klaidingai interpretuoja įstatymo projekto nuostatas ir klaidina visuomenę. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija tvirtina, jog pataisos leis skirti didesnes baudas už finansinius nusikaltimus, vykdant pinigų plovimą ar teroristų finansavimą.

„Bėda ta, kad Lietuva savo įstatymo projektu bando europinės direktyvos nuostatas perkelti labai griežtu būdu. Perteklinis reguliavimas vartotojus suvaro į kampą ir nepalieka kitų būdų, kaip jungtis naudojantis elektronine bankininkyste. Norėdami, kad atsirastų alternatyva bankams ir bankų dominavimas būtų praskiestas, mes sukuriame situacija, kad tik elektroninės bankininkystės priemonėmis galima bus save identifikuoti“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Pasak jo, didžiausia pataisų problema yra tai, jog klientai savęs nebegalės identifikuoti nuotoliniu būdu, padarydami mažos vertės pavedimą, kai norės naudotis užsienyje veikiančių finansinų įmonių paslaugomis.

„Paprastai tariant, save identifikuoti yra daug priemonių. Įstatymas suvaržys tas priemones. Jeigu jūs norėsite tapti naujos finansinės įstaigos klientu, po šito įstatymo savęs identifikavimo galimybės (vienkartiniu pavedimu - BNS) nebeliks ir tai ribos galimybes prisijungti prie tų finansų įstaigų“, - tvirtino K.Kupšys.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Operacinės rizikos skyriaus vyriausiosios specialistės Kotrynos Filipavičiūtės teigimu, asociacijos vadovas klaidingai interpretuoja siūlomos pakeitimus.

„Priešingai nei teigia asociacija, naujasis įstatymas suteiktų kur kas platesnių nuotolinio identifikavimo galimybių nei numatyta dabartiniame įstatyme. Papildomai, įstatymo projekte įtvirtintos galimybės tapatybę nustatyti supaprastintu būdu: pavyzdžiui, pervedant nedidelės sumas per elektroninių pinigų įstaigas, o taip pat – gyvybės draudimo, pensijų kaupimo ir kitais atvejais, jei neviršijamos tam tikros įstatymu numatytos vertės“, – BNS sakė K.Filipavičiūtė.

Pasak jos, asociacija klaidina visuomenę, nes galimybės identifikuoti save atliekant pavedimą iš banko niekada nebuvo.

„Tokia priemonė - pavedimas - niekada nebuvo laikomas pakankamu tapatybės nustatymui atlikti ir buvo tik viena iš papildomų priemonių. Pabrėžiu, papildomų. Jei rinkos dalyviai taikydavo tik šį tapatybės nustatymo būdą, jie buvo baudžiami už Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymo reikalavimų nesilaikymą, o kelių greitųjų kreditų bendrovių atveju teismai net yra paskelbę apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriuose konstatavo, kad šios bendrovės identifikuodamos tik tokiu būdu – pažeidžia įstatymus“, – tvirtino K.Filipavičiūtė.

Siūlomi įstatymo pakeitimai palieka galimybę save identifikuoti fiziškai nuvažiavus pas paslaugų teikėją - tiesioginis būdas, taip pat nuotoliniu būdu - pasinaudojant mobiliuoju parašu ir nuotolinės vaizdo konferencijos metu parodant save bei tapatybę įrodantį dokumentą.

K.Kupšys tvirtino, kad visi liekantys nuotoliniai būdai yra sudėtingi paprastiems klientams. Be to, jis pridūrė, kad įstatyme numatyta, jog komerciniai bankai savo nuožiūra galės teikti arba neteikti kitoms finansų įstaigoms duomenis apie savo klientus, o tai varžys finansų rinką.

„Tai yra netiesa. Vėl klaidingai interpretuojamos įstatymo projekto nuostatos. Naujasis įstatymas šioje srityje nieko nekeistų ir trečiosios šalys toliau sutartiniais pagrindiniais galės teikti tapatybės nustatymo duomenis prašančiajai šaliai“, - BNS pabrėžė K.Filipavičiūtė.

Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija pirmadienį išplatintame pranešime spaudai tvirtino, jog įstatymo pataisos už jame numatytus nusižengimus leis skirti didesnes baudas ir įpareigos juridinius asmenis saugoti informaciją apie tikruosius naudos gavėjus.

„Iki šiol už finansinius nusikaltimus, pinigų plovimą taikytos baudos siekė vos 6 tūkst. eurų, nors padaroma žala valstybei buvo dešimtis, o kartais ir tūkstančius kartų didesnė. Jei įstatymas įsigaliotų, baudos būtų adekvačios padaromai žalai. Taip pat atsirastų aiški prievolė juridiniams asmenims atskleisti tikruosius savininkus ir naudos gavėjus“, - pranešime tvirtino vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Vidaus reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) parengtos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo pataisos parengtos, siekiant perkelti 2015 metais priimta Europos Sąjungos (ES) direktyvą. Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki šių metų birželio 26-osios.