Kilo mintis apie nelaimę
"Trumpų atostogų gimtinėje metu su draugais nuvažiavome į Nidą. Žingsniavome pajūriu Juodkrantės link. Buvome nuėję ne vieną kilometrą, kai mūsų dėmesį patraukė keistas daiktas smėlyje", – pasakojo Donatas.
Apžiūrėję sprindžio dydžio plastikinį daiktą, jaunuoliai pastebėjo, jog jis yra tvirtai užsuktas, o konteinerio sriegis yra apipiltas specialia derva ar vašku.
"Supratome, kad viduje kažkas turėtų būti. Ant balto konteinerio korpuso buvo nupiešti keisti ženklai. Iš jų sprendėme, kad daiktas skirtas kažkokiai žiniai saugoti ir perduoti", – savo svarstymais dalijosi jaunuolis.
Atsukę radinio dangtelį, klaipėdiečiai viduje rado raštelį. Jame anglų kalba buvo užrašyta – Indetification card (tapatybės kortelė).
"Lentelėje buvo užpildytos dvi žymos. Pažymėti dviejų laivų pavadinimai. Įrašyta net tai, kad vienas jų plaukioja su Bahamų vėliava. Be tarptautinio šaukinio numerio, kitoje pusėje buvo pažymėtos dvi datos – 2015 m. birželis ir 2016 m. spalis", – pasakojo Donatas.
Klaipėdiečiai pajūrį lankė kaip tik po lietingo, smarkiu vėju pasižymėjusio laikotarpio.
Tik galvoje kirbėjo klausimas – ką šis raštelis reiškia?
"Supratome, kad raštelis su konteineriu ne šiaip sau atsirado čia. Jis į jūrą pateko iš kažkokio laivo. Tik galvoje kirbėjo klausimas – ką šis raštelis reiškia? Gal tai nelaimės signalo ženklas? Bet kodėl du laivai pažymėti? Tačiau ar skęstančio laivo įgulos nariai spėtų užpildyti lentelę ir įmesti raštelį į jūrą? Būtų įdomu išsiaiškinti, ką mes radome", – dienraščiui "Klaipėda" kalbėjo jaunuolis.
"Podlasie" šiuo metu Maroke
Apžiūrėjus klaipėdiečių radinį, išties buvo matyti dviejų skirtingų laivų duomenys.
Vienas jų – su Norvegijos vėliava plaukiojantis žvejybinis laivas "Edna Synnove", pastatytas 1998 m.
Šiuo metu šis laivas vadinamas "Kingsholm" vardu.
Kitoje grafoje buvo pažymėtas laivas "Podlasie", plaukiojantis su Bahamų vėliava.
2008 m. pastatytas krovininis laivas priklauso vienai didžiausių Lenkijos jūrų transporto kompanijų "Polsteam", kuri turi 54 laivus.
Ščecine įsikūrusios kompanijos laivais kroviniai gabenami po visą pasaulį.
Pats "Podlasie" laivas šiuo metu yra Kasablankos (Marokas) uosto išoriniame reide.
"Kingsholm" šiuo metu yra prie Norvegijos krantų.
Informacija – šifruose
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis, vos išgirdęs kokią skaitytojo mįslę narplioja žurnalistai, iš pradžių suko galvą.
"Nematydamas daikto, kurį rado žmogus, prisigalvoji visokių dalykų. Iš pradžių maniau, kad tai kelių kvadratinių metrų dydžio konteineris. Vėliau galvojau, ar tai bus žinutė butelyje, lyg koks žaidimas. Tačiau, perskaičius raštelyje pažymėtus duomenis, viskas aiškėja", – apžiūrinėdamas radinį kalbėjo E.Ringis.
Paaiškėjo, jog užrašas "Liferaft servising record" nereiškia jokių nerimastingų žinių, tai tik gelbėjimo plausto techninių patikrinimų kortelė.
"Tai yra gelbėjimosi plausto identifikavimo kortelė" – patikslino Uosto priežiūros skyriaus kapitonas konsultantas Evaldas Zacharevičius.
Pasak uostininkų, kortelėje žymimi keli dėmenys – laivo pavadinimas, kuriam priklauso gelbėjimo plaustas, laivo identifikavimo numeris ir šalis, su kurios vėliava plaukioja laivas.
"Pažymėta, kur ir kada atlikta patikra. Parašas byloja asmenį, kuris atsakingas už patikrą. Čia pažymėtas šio įrenginio identifikavimo numeris. Kitoje grafoje pažymėta, ar buvo patikrintas paleidimo mechanizmas. Čia pažymėta – "No" (angl.), vadinasi, pirmajame laive nebuvo paleidimo mechanizmo. Tai speciali gervė, kuria plaustas nuleidžiamas į vandenį. Pirmasis laivas buvo žvejybinis, gal jame tokio įrenginio ir nebuvo?" – svarstė E.Ringis.
2016 m. spalį atlikto patikrinimo metu toje pačioje grafoje jau pažymėta – N/A.
"Tai reiškia "not available". Netaikoma. Vadinasi, kitame laive nebuvo vadinamosios strėlės šiam plaustui paleisti. Veikiausiai jis metamas į vandenį rankomis", – aiškino E.Ringis.
Plaustą pardavė?
Aiškindamiesi, kodėl techninės patikros lapelis buvo įkištas į 18 cm ilgio ir 2,5 cm pločio konteinerį, vyrai atidžiai apžiūrinėjo internete rastų tokių gelbėjimo plaustų nuotraukas.
"Kodėl šis daiktas atsirado Lietuvos pajūryje, aišku, mes negalėsime atsakyti. Galime tik spėlioti. Tačiau pagal techninius parametrus plausto identifikavimo kortelės dėklas turi būti tvirtinamas prie plausto. Matyti, kad šio konteinerio vienas galas yra nulaužtas. Šioje vietoje turėjo būti kilpa, kuria jis tvirtinamas prie plausto", – tikino E.Ringis.
Pats tokios technologijos plaustas yra supakuojamas į plastiko lopšį. Įmestas į vandenį, plaustas pats prisipučia.
"Mano galva, tokios kolektyvinio gelbėjimo priemonės, kai jos pasensta, dažniausiai nurašomos. Bet šiuo atveju, panašu, kad plaustas buvo parduotas kitam laivui", – svarstė E.Ringis.
Pats plaustas laive tvirtinamas specialiomis jungtimis.
"Jis negali būti nepajudinamai pritvirtinamas. Kitaip jis nelaimės atveju neišsiskleistų. Plaustas tvirtinamas specialia jungtimi. Kam to reikia? Jei laivas nuskendo, o įgula nespėjo jo išmesti į vandenį, plauste esantis hidrostatinis įrenginys pats išskleis plausto lopšį, jei jis ims skęsti kartu su laivu. Plaustas tvirtinamas 20-ies metrų lynu. Laivui skęstant, o plaustui kylant į paviršių, lynas nutrūks ties silpniausia grandimi, ir taip plaustas prisipūs oro", – pasakojo E.Ringis.
Tikrino rusų uoste
Pasižvalgęs po duomenų bazes, E.Zacharevičius aptiko įrašus, jog lenkų laivas Vakarų Europoje lankėsi ne kartą.
"Techninė apžiūra plaustui pastarąjį kartą atlikta 2016 m. spalį. Taip rašoma šioje kortelėje. Daugiau įrašų nėra. Tad klausimas, ar jie patį plaustą pametė, ar tik identifikavimo kortelę? 2016 m. rudenį laivas buvo prie Norvegijos krantų, lankėsi keliuose Europos uostuose", – teigė E.Zacharevičius.
Pasak jo, pastarąjį kartą "Podlasie" laivo gelbėjimo įrangos techninė apžiūra buvo vykdyta Rusijos Federacijos Vysocko uoste, esančiame Suomijos įlankoje.
Tai byloja kompiuterinės laivų patikros bazės.
Ko sausakrūvis plaukė į vos 1,2 tūkst. gyventojų turintį nuošalų uostą – mįslė. Iš suomiško Uuras į Vysocką perkrikštytas uostas garsėja tik anglių ir naftos kroviniais bei buvusia karine pasieniečių laivyno baze.
"Tai buvo šių metų spalio 6 d. Rašoma, kad buvo viena pastaba dėl locmano trapo. Dėl plaustų jokių pastabų nepareikšta. Tikėkime, kad viskas vietoje. Laivus tikrina kas pusę metų", – konstatavo E.Zacharevičius.
Spalį šis laivas plaukiojo ties Rusijos krantais. Rugsėjį jis krovinį gabeno į Viduržemio jūrą, plaukiojo ties Šiaurės ir Vakarų Europa.
Liepą laivas plaukė į Pietų Ameriką, birželį vėl atsidūrė Viduržemio jūroje.
"Tačiau tai nereiškia, kad šios kortelės jis negalėjo pamesti prieš metus", – šypsojosi E.Zacharevičius.
Apie radinius praneša
Tikslių žinių, ar laivas plaukiojo ties Lietuvos krantais, nėra, tačiau tikėtina, kad jis buvo užsukęs į Lenkijos uostus.
"Jei laivas pameta gelbėjimo plaustą, kitas tame rajone plaukiojantis laivas, radęs jį, apie tai turi informuoti uosto tarnybas. Pirmiausia reikia patikrinti, ar plauste yra žmonių. O tuomet aiškintis, iš kokio laivo tas plaustas", – tikino E.Ringis.
Tikėtina, kad tokią informaciją jūrininkai sužinotų būtent iš klaipėdiečio rasto plastikinio konteinerio, kuriame yra identifikavimo kortelė.
"Nelaimės atveju įgula apie tai pirmiausia praneštų ryšio priemonėmis. Ypač mažiems laivams, kurie vadinami jautria grupe, privalu turėti tam tikras ryšio priemones. Nelaimės signalas siunčiamas automatiškai. Net jei krante esanti stotis negaus šio signalo, jį gaus netoliese esantis laivas", – pasakojo E.Ringis.
Ar privalu rastą plaustą paimti į laivą?
Bet koks į jūrą patekęs daiktas vis tiek bus išmestas į krantą.
"Jei jis išsiskleidęs, jo nėra kaip supakuoti. Tai gali būti neįmanoma. Bet, kita vertus, bet koks į jūrą patekęs daiktas vis tiek bus išmestas į krantą", – svarstė uostininkai.
Vis dėlto jie pripažino suprantantys klaipėdiečių nerimą, radus tokią žinutę.
"Gerai, kad žmonės praneša. Natūralu, kad jiems kilo tam tikrų minčių. Apie visus radinius jūroje uosto tarnyboms vertėtų žinoti. Laivas, aptikęs tikrą plaukiojantį jūrinį konteinerį, taip pat informacinės sistemos kanalais informuoja artimiausių uostų tarnybas ir pačius laivus. Juk konteineris gali kelti pavojų laivybai. Kitą kartą pranešama ir apie pratybas, apie šaudymus", – pasakojo E.Ringis.
