Krikščionims skirtą ekumeninę maldą jis sakė liuteronų maldos namuose – Rygos katedroje.

Maždaug 1,2 tūkst. čia susirinkusių žmonių pontifikas tvirtino, jog ši šventovė jį priėmė, kad „Šventoji dvasia galėtų tęsti bendrystės saitų tarp mūsų audimą ir padaryti mus vienybės audėjais mūsų miestuose, kad mūsų skirtumai netaptų nesutarimais“.

„Tegu Šventoji Dvasia suteikia mums dialogo, supratimo ir tarpusavio pripažinimo ir brolybės ginklus“, – kalbėjo Katalikų bažnyčios vadovas.

Pasak jo, Latvija yra skirtingų krikščionių bažnyčių pripažinimo, bendradarbiavimo ir draugystės pavyzdys, joms pavyko „sukurti vienybę, išsaugant unikalią ir turtingą kiekvienos jų tapatybę“.

Vatikano duomenimis, stačiatikiai sudaro 11 proc. Latvijos gyventojų, 21 proc. šios šalies žmonių yra katalikai, o 25 proc. – liuteronai.

Popiežiaus maldos Rygos katedroje klausė šių trijų denominacijų (atšakų) bažnyčių Latvijoje vadovai, BNS sakė Latvijos katalikų bažnyčios atstovė spaudai Ingrida Lisenkova.

Čia atvyko ir mažesnių krikščionybės atšakų, tokių kaip anglikonų ar metodistų, atstovai.

Liuteronų bažnyčios Latvijoje vadovas Janis Vanagas sakė, kad jo šalies krikščionis suvienijo sovietų okupacija.

„Šiandien įvairios krikščionių denominacijos Latvijoje stengiasi pateikti savo patikimą liudijimą. Ir tai ne tik pastangos, bet taip pat didžiulis džiaugsmas“, – teigė dvasininkas.

J. Vanagas dėkojo Latviją aplankiusiam popiežiui ir teigė, kad jis „suteiks naują įkvėpimą ekumeninei draugystei ir paskatins krikščionis Latvijoje būti arčiau Kristaus, taigi ir arčiau vienas kito“.

Daugiausiai klausimų dabar kyla dėl katalikų ir stačiatikių santykių. Pranciškus siekia rodyti artumą ortodoksų bažnyčiai, užpernai jis buvo susitikęs su jos dvasiniu lyderiu patriarchu Kirilu.

Tai buvo pirmasis katalikų ir ortodoksų bažnyčių lyderių susitikimas po didžiojo krikščionybės skilimo beveik prieš tūkstantmetį.

Ragina netapti krikščionybės „turistais“

Šventasis Tėvas taip pat paragino latvius neprarasti tikėjimo besikeičiant pasauliui ir netapti tik krikščionybės „turistais“, o išlikti jos „gyventojais“.

„Galime paimti tai, kas mums suteikia tapatybę ir paverčia ją praeities skulptūra, turizmo atrakcija, muziejaus kūriniu, primenančiais ankstesnių amžių pasiekimus, didžiulės istorinės vertės objektą, bet nebegalinčiais jaudinti tų širdžių, kurios su jais susiduria“, – sakė Pranciškus.

„Tas pats gali nutikti ir su tikėjimu. Mes galime nustoti jaustis krikščionimis gyventojais ir tapti tik turistais. Netgi galime sakyti, kad visa krikščioniškoji tradicija gali susidurti su tokia rizika – rizika tapti muziejaus eksponatu, uždarytu mūsų bažnyčių sienose ir nebesuteikiančiu mums gaidos, galinčios išjudinti širdis ir įkvėpti tų, kurie ją girdi“, – teigė jis.

Popiežius tvirtino, kad misija išsaugoti tikėjimą reikalauja krikščionių vienybės.

„Ši misija iš mūsų reikalauja nustoti gręžiotis į praeities žaizdas ar užsiimti į save nukreiptais metodais tam, kad susikauptume ties Aukščiausiojo malda. Mūsų misija yra užtikrinti, kad evangelijos muzika toliau būtų girdima viešose aikštėse“, – kalbėjo pontifikas.

„Vienybė, kuriai mus kviečia Viešpats, yra misionieriškoji. Ji sukviečia mus iki širdies gelmių pasinerti į mūsų žmones ir kultūras, į postmodernią visuomenę, kurioje mes gyvename, kur formuojami nauji naratyvai ir paradigmos, ir tokiu būdu nešti Dievo žodį į mūsų miestų širdis“, – sakė popiežius.

Vėliau antradienį jis vyks aukoti šv. Mišių Agluonoje.