Kitoks požiūris
Anot Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (VDA KF) vykstančio projekto vadovo Remigijaus Sederevičiaus, tai dar ne visos šiųmetinio renginio įdomybės. Didelis dėmesys skiriamas naujosioms technologijoms – projekte naudojami net trys 3D keramikos spausdintuvai. Lietuvoje tokia technologija kauliniam porcelianui spausdinti dar nebuvo taikyta.
"Šiais metais laikomės požiūrio: technologinių ir intelektinių naujovių pritaikymas, nepamirštant porceliano tradicijų. Europoje anksčiau klestėjusi porceliano gamyba išgyvena smarkų smukimą, tad projektu bandome atgaivinti šias tradicijas ir puoselėti užmarštin begrimztančius gamybinius subtilumus. Kartu taikome šiuolaikinį požiūrį į meną ir technologijas", – idėjas atskleidė R.Sederevičius.
Pasak jo, atrasti naujas porceliano vystymosi kryptis padeda ne tik naujosios technologijos, bet ir skirtingos simpoziumo dalyvių patirtys.
Vienas iš tokių menininkų – Helsinkio Alto universiteto doktorantas Bartas Vandeputas. Šis menininkas savo kūriniuose sieja meną ir ekologiją, gvildena neurobiologijos, sąmoningumo, tapatybės filosofijos temas.
"B.Vandeputo domėjimosi sritis nėra keramika, tad labai įdomu stebėti pirmuosius šio menininko prisilietimus prie porceliano, plėsti savo paties suvokimą apie šios medžiagos galimybes", – pasakojo R.Sederevičius.
Pirmieji kartai
Kitas simpoziumo dalyvis, Estijos dailės akademijos lektorius Lauris Kiluskas, keramikos srityje specializuojasi jau 20 metų. Prieš trejus metus pradėta praktikuoti 3D spausdinimo technika jį pakerėjo suteikiamomis galimybėmis. Vis dėlto tiksliai kompiuteriu suprojektuotą darbo modelį ne visada pavyksta tobulai atspausdinti. "Daug dirbu su moliu. Ši medžiaga – itin sudėtinga kontroliuoti. Kai išimi molį iš spausdintuvo, jis būna visiškai minkštas, tad, norint sukurti aukštesnį kūrinį, tenka nemažai pavargti", – proceso subtilybes atskleidė jis.
Kaune L.Kiluskas išbandė naujus 3D spausdintuvus dirbdamas su kauliniu porcelianu. Tai įdomi galimybė, bet ir nemažas iššūkis, kadangi Estija neturi kaulinio porceliano tradicijų, tad ir šios šalies kūrėjų įgūdžiai riboti. "Estijoje kaulinis porcelianas kartais naudojamas, tačiau tai nėra populiari medžiaga. Apsidžiaugiau gavęs kvietimą dalyvauti simpoziume, kadangi tai – išskirtinė proga prisijaukinti šią nepažintą medžiagą", – sakė jis.
Svečiai iš JAV, menininkai Anthony Stellaccio ir Brianas Benferis, Kaune taip pat pirmą kartą dirbo su kauliniu porcelianu. "Viskonsino valstijoje įsikūręs didžiulis porceliano fabrikas "Kohler". Jie gamina vonios kriaukles, tualetus ir panašius namų apyvokos objektus. Jauni su porcelianu dirbantys menininkai turi galimybę laimėti konkursą ir keliauti į rezidenciją šiame fabrike. Vis dėlto JAV neturime tokių porceliano tradicijų kaip Kaune, kur yra visa atskira akademijos katedra, skirta šiai medžiagai, – dviejų valstybių meno laukus lygino A.Stellaccio. – Kaulinis porcelianas išvis yra labai europietiška medžiaga. Negaliu prisiminti nė vieno amerikiečio, kuris su ja dirbtų."
Kaulinis porcelianas išvis yra labai europietiška medžiaga. Negaliu prisiminti nė vieno amerikiečio, kuris su ja dirbtų.
Kadangi menininkai kaulinį porcelianą į rankas ėmė pirmą kartą, jiems prireikė ir VDA keramikos meistrų pagalbos. "Mano kūrinys – bendras kaulinio porceliano simpoziumo komandos darbas. Jeigu ne meistrų patarimai, dalis mano kūrinio tikriausiai nebūtų atlaikiusi deginimo proceso. Be galo įdomu dirbti su šia man visiškai nauja medžiaga ir ją prisijaukinti", – atviravo A.Stellaccio.
Pažintis su Lietuva
B.Benferio nuomone, ilga porcelianinių indų gamybos istorija apriboja šios medžiagos suvokimo galimybes. "Žmonės net nesusimąsto, kad iš porceliano galima sukurti ir kitokių kūrinių, o ne tik lėkštes ir puodelius, – anot jo, stagnaciją lemia ir sudėtinga gamybos technika. – Įgudę meistrai dažniausiai toliau įnirtingai laikosi porceliano tradicijų, o jauni menininkai įgūdžių semiasi būtent iš jų."
Keramikos ir instaliacijos srityse dirbančio B.Benferio meninei veiklai stiprią įtaką padarė Fluxus, Dada ir Happenings meno judėjimai, tad tai atsispindės ir jo kurtuose kaulinio porceliano dirbiniuose. "Studijuodamas meno akademijoje išmokau atmesti istoriją ir tradicijas bei pradėti galvoti už dėžutės ribų. Tai ypač svarbu norint sukurti kažką naujo, o ne tik kartoti tai, kas jau sukurta" ,– įsitikinęs jis.
Nors ir naujokai porceliano srityje, abu amerikiečiai menininkai gerai susipažinę su keramikos sfera Lietuvoje. A.Stellaccio kelerius metus dirbo Lietuvos dailės muziejuje, taip pat parašė knygą apie lietuvių liaudies keramikos ypatumus.
"Mane sudomino tai, kad Lietuvos keramika ornamentų atžvilgiu labai originali. Nors keramikos tradicijos į šią šalį atėjo iš Vakarų, lietuviškų dirbinių ornamentai išliko pagoniški – tokių niekur daugiau neteko matyti, netgi Latvijoje. Lietuva ilgus metus buvo izoliuota nuo kitų šalių, tai atsiskleidžia ir ornamentacijoje: medžiai, vanduo, saulelės – šie motyvai randami visur", – apie netikėtus atradimus pasakojo menininkas.
B.Benferis Baltijos šalimis ir jų keramika susidomėjo prieš beveik 20 metų, apsilankęs Latvijoje. Lietuvių ir latvių keramikos meną jis nagrinėjo ir savo mokslinėse publikacijose. "Mažas Baltijos regionas turi unikalią keramikos istoriją. Gaila, kad globalaus pasaulio kontekste ji lieka nežinoma", – apgailestavo menininkas.
Kaunas yra vienas iš nedaugelio Europos miestų, turintis ir puoselėjantis kaulinio porceliano tradicijas. "Nuo 1970-ųjų čia veikia porceliano fabrikas, kuris, nors ir mažesniais tempais, aktyvus iki šių dienų, – pabrėžė R.Sederevičius. – Kauniečiai vertina porcelianą, supranta jo išskirtinumą ir vertę. Tuo miestas, kartu ir visa šalis, išsiskiria kitų valstybių kontekste. Tikiu, kad pasitelkus naują požiūrį ir inovacijas, kaulinis porcelianas gali sužibėti dar neatrastomis spalvomis."
Vardai ir veidai
Simpoziumo dalyvių kūriniai bus pristatyti projekto parodoje "Porceliano tapatybė" Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje, taip pat papildys Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus kolekciją.
Simpoziume dalyvauja: Brianas Benferis, menininkas, dirbantis keramikos ir instaliacijos srityse (JAV); Nathanas Betschartas, dailės profesorius, San Diego Mesa koledžas (JAV); Saulius Dirsė, Lietuva, Aida Dirsė (Lietuva); Elize Hiiop (Estija); Una Mjurka, menininkė, Kalifornijos valstijos universiteto profesorė, Fresno; (Latvija / JAV); Lauris Kiluskas, Estijos dailės akademijos lektorius, specializuojasi keramikos 3D spausdinimo srityje (Estija); Anthony Stellaccio, menininkas, tarptautinės meno organizacijos "Artaxis" koordinatorius (JAV); Bartas Vandeputas, Alto universtiteto, Helsinkyje doktorantas, menininkas, siejantis meną ir ekologiją. Jo meninių tyrimų kryptis – kognityvinė ekologija, sąmoningumo tyrimai, neurobiologija, energija ir žinios bei tapatybės filosofija (Belgija / Suomija).
Kas? Paroda "Porceliano tapatybė".
Kada? Liepos 13 d. Veiks iki rugpjūčio 13 d.
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
