Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai ketvirtadienį pranešė atmetę „Alvoros“ skundą.

Įmonė prašė panaikinti pernai rugpjūtį ir rugsėjį vyriausybinės komisijos ir Vyriausybės priimtus sprendimus, kad IAE ketinama pasirašyti sutartis su „Alvora“ dėl atliekyno bei jo infrastruktūros projektavimo ir statybos neatitinka šalies nacionalinio saugumo interesų, taip pat prašė bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose, iš komisijos ir Vyriausybės išreikalauti visus dokumentus, lėmusius tokį sprendimą.

„Alvora“ taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

156 mln. eurų (su PVM) vertės IAE užsakymą statyti mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyną balandį gavo viena didžiausių šalyje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST). Jį numatoma pastatyti per 4,5 metų.

Nebeveikiančios IAE atliekyno rangovo nepavyko rasti ketverius metus – vieną kartą konkursas buvo nutrauktas įpareigojus Viešųjų pirkimų tarnybai dėl pakeistų sąlygų, vėliau – dėl per brangių dalyvių pasiūlymų.

 

Lietuvos apeliacinis teismas sausį paliko sustabdytą „Alvoros“ ir IAE ginčo dėl atliekyno statybų nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta byla Regionų administraciniame teisme.

Šioje byloje „Alvora“ prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti IAE sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos pasiūlymas statyti atliekyną, bei iš naujo vertinti pasiūlymus.

Nebeveikiančios IAE atliekyno rangovo nepavyko rasti ketverius metus – vieną kartą konkursas buvo nutrauktas įpareigojus Viešųjų pirkimų tarnybai dėl pakeistų sąlygų, vėliau – dėl per brangių dalyvių pasiūlymų. IAE pastarąjį konkursą skelbė ketvirtą kartą.

IAE teigimu, atliekyne galės būti laikoma iki 100 tūkst. kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų, kurios ten bus dedamos iki 2038 metų, po to dar bent 100 metų jis bus saugomas, tiriama aplinkos tarša, o vėliau dar 200 metų bus ribojamas teritorijos naudojimas. Atliekynas bus įrengtas Visagino savivaldybės Stabatiškės aikštelėje.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai antradienį atmetė „Alvoros“ skundą, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Pasak jos, „Alvora“ prašė teismo panaikinti vyriausybinės komisijos 2023 metų rugpjūčio 24 dienos posėdžio protokolo dalį, kuria pripažinta, kad „Amber Grid“ numatoma pasirašyti dujų perdavimo sistemos objektų priežiūros, remonto ir avarinio remonto sutartis su „Alvora“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Byla buvo nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, todėl daugiau informacijos teismas neteikia. 

„Amber Grid“ BNS pranešė, kad rugpjūtį komisijai, o rugsėjį – ir Vyriausybei neleidus pasirašyti sutarties su „Alvora“ pernai lapkritį ji pasirašyta su antros vietos laimėtoja bendrove „MT Group“. Pagal trejų metų trukmės 1,9 mln. eurų vertės sutartį įmonė remontuos dujotiekius, juos prižiūrės, greitai reaguos į kritinius defektus ar įvykus incidentams.

Vyriausybės Spaudos tarnyba BNS pranešė, kas Ministrų kabineto sprendimas dėl sutarties su „Alvora“ buvo priimtas pernai rugsėjo 13 dieną – jis patvirtino komisijos išvadą, kad būsima sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sudaromą sąrašą „Amber Grid“ prašymu „Alvora“ įtraukta iki 2027 metų kovo 14 dienos dėl esminio GIPL statybos rangos sutarties pažeidimo.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. „Alvora“ BNS kol kas nekomentavo, ar skųs sprendimą.

„Alvora” dėl sprendimo skundimo apsispręs per teisės aktuose numatytą apskundimo terminą“, – rašoma įmonės komentare BNS.

Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovė „Alvora“ šią savaitę įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą trejiems metams, todėl negalės dalyvauti kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose.

Į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sudaromą sąrašą „Amber Grid“ prašymu „Alvora“ įtraukta iki 2027 metų kovo 14 dienos dėl esminio GIPL statybos rangos sutarties pažeidimo, tačiau, anot VPT, įmonė gali dalyvauti kituose pirkimuose, jei įrodo, kad yra pašalinusi ankstesnius trūkumus.

Portalas „15min“ rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Pasak portalo, „Amber Grid“ sausį pateikė pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

Kaip pranešė bendrovė, atsižvelgus į jo rezultatus bus priimami sprendimai dėl veiklos bei investicijų, bet to, duomenys pasitarnaus ir sprendžiant sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink įmonę problemą.

„Atlikę poveikio visuomenės sveikatai vertinimą galėsime ne tik organizuoti verslą taip, kad jo poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, bet ir priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų į poveikio aplinkai mažinimą“, – pranešime teigė Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.

Regionų administracinis teismas sausio pabaigoje atmetė Vilniaus paukštyno prašymą panaikinti agentūros raštus, kuriais ji paukštyną informavo apie du reikšmingus taršos pažeidimus, o per 12 mėnesių padarius ir trečią, bendrovė galėtų netekti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.

Bendrovės komunikacijos vadovė Sandra Vičienė vėliau patikslino, kad šis vertinimas yra atskira procedūra, kurios įmonė  imasi savo iniciatyva. Vertinimas, kuris apims visus padalinius ir visą veiklą, anot jos, yra ilgalaikio bendrovės veiksmų plano dalis, jam ruoštis pradėta jau pernai.

„Kalbant konkrečiai apie gautus raštus iš Aplinkos apsaugos agentūros – gavę informaciją apie pažeidimus, iškart ėmėmės priemonių siekdami užtikrinti atitikimą TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimo normoms. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra atskira procedūra, kurios imamės savo iniciatyva“, – komentare BNS teigė S. Vičienė.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą paukštynas planuoja baigti trečiąjį ketvirtį.

Be to, bendrovė praėjusių metų pabaigoje pradėjo taršos šaltinių inventorizavimą – matuojama įvairių į aplinką išmetamų medžiagų koncentracija visuose padaliniuose.

„Tokiu būdu bus suvaldytas medžiagų išmetimas, galintis sukelti nemalonius kvapus“, – rašoma pranešime.

Vilniaus paukštynas šių metų pradžioje taip pat investavo į mobilią kvapų stebėjimo sistemą, kuri pasirinktoje vietoje realiu laiku 24 valandas per parą stebės ir analizuos pagrindinių cheminių junginių sklaidą ir jų sukeliamą kvapą.