-
Palangoje – ir nekasdienės pramogos
Vargu ar kas paneigs, kad vasaros pramogų sostine tituluojama Palanga atvykėlius pirmiausia vilioja jūra ir paplūdimio teikiamais malonumais. Todėl neretai puikus poilsis čia asocijuojasi su vasariška šiluma bei giedru dangumi. Tačiau išties kurorte gausu patrauklių vietų, kurios neleis nuobodžiauti bet kokiu oru.
Sukaupė įspūdingą kolekciją
Pramogautojų pamėgtai J.Basanavičiaus gatvei, tarp ramesnio poilsio gerbėjų populiariam Birutės parkui bei naujomis spalvomis sušvitusiam Gintaro muziejui pristatymo nereikia.
Tačiau didžiausias šalies kurortas gali nustebinti ir kitomis atrakcijomis – ne tokiomis žinomomis, tačiau tikrai vertomis dėmesio. Viena jų – Taikos gatvėje įsikūręs Šunų muziejus.
Privati žinomo palangiškio menininko Vytauto Kuso bei jo žmonos Vidos per 25 metus sukaupta šunų figūrėlių bei kitokių eksponatų su keturkojų atvaizdais kolekcija traukia ne tik vaikų, bet ir vyresnių muziejaus lankytojų žvilgsnius.
Čia demonstruojama apie 3,5 tūkst. eksponatų šunų tema iš 40 pasaulio šalių. Dar maždaug 1 tūkst. eksponatų savo eilės laukia muziejaus fonduose.
Ekspozicija išsiskiria didele įvairove ir unikalumu – šunų skulptūrėlės pagamintos daugiau nei 25 rūšių medžiagų.
Be to, lankantis Šunų muziejuje, galima susipažinti ir su V.Kuso kūryba – apžiūrėti įvairių paukščių kiaušinių raižinių kolekciją bei originalius menininko tapybos darbus.
"Muziejaus lankytojams noriu padovanoti puikią nuotaiką, todėl kviečiu visus jau apžiūrėjusius šunų figūrėlių kolekciją užeiti į kitą patalpą ir išvysti čia tai, ko dar nėra regėję. Kas tai yra? Telieka paslaptis, tačiau su lankytojais iš anksto juokais susitariame – jei to, ką netrukus parodysiu, jie iki šiol nebuvo matę, turės pavaišinti mane ledais. Nustebinu absoliučią daugumą, ir maždaug kas penktas iš jų, išėjęs iš muziejaus, netrukus grįžta nešinas ledais", – juokėsi V.Kusas.
Menininkas noriai lankytojus priima ne tik muziejaus darbo metu. Oficialus darbo laikas – kasdien nuo 16 iki 18 val., tačiau atskirai susitarusieji su menininku gali muziejų aplankyti ir kitu jiems patogiu metu.
Vilioja vabzdžių karalystė
Jauki prieblanda apgaubia lankytojus, įžengusius į vienintelį Lietuvoje specializuotą nariuotakojų zoologijos sodą – insektariumą, įsikūrusį Malūno gatvėje.
Čia kasdien nuo 12 iki 18 val. galima išvysti per 70 terariumų su egzotiškais gyviais: tarakonais, skėriais, skorpionais, gyvalazdėmis, šimtakojais, įvairiais vabzdžiais.
Profesionalūs specialistai lankytojams siūlo ir nemokamas ekskursijas – pasakoja apie kiekvieną eksponuojamą gyvūną, jo mitybos įpročius.
Pavyzdžiui, daugelis lankytojų nustemba sužinoję, kad skorpiono pavojingumą galima nustatyti pagal jo žnyplių dydį – kuo šios mažesnės, tuo skorpionas pavojingesnis.
"Mūsų insektariumas – vienintelė vieta Baltijos šalyse, kur vienoje vietoje galima išvysti tiek daug vorų paukštėdų rūšių – jų eksponuojame per 30", – sakė insektariumo darbuotoja gidė Vilija Mačiulskytė.
Egzotikos mėgėjai čia gali ne tik apžiūrėti gyvūnus, bet nemažą dalį jų – ir paliesti. Tad nesibodintys vabalų lankytojai čia turi retą galimybę, pavyzdžiui, paglostyti tarakoną.
Žinoma, "pačiupinėti" čia siūloma tik nepavojingus gyvūnus.
Antai daugelis egzotiškų vorų turi alergizuojančius plaukelius, tad lankytojams siūloma į rankas paimti išdžiovintas šių išnaras.
"Skorpionų čiupinėti tikrai nesiūlome", – šmaikštavo V.Mačiulskytė.
Beje, norintieji insektariume gali įsigyti patinkantį augintinį bei jo priežiūrai būtiną įrangą.
Pasaulio įžymybės – iš arti
Pačiame Palangos centre, Vytauto gatvėje, smalsuolius vilioja Vaškinių figūrų paroda.
Čia galima išvysti neįtikėtinai realistiškų figūrų, vaizduojančių istorinius ir legendinius personažus, politikus, mitų bei animacinių filmų herojus.
Neabejotinai ekspozicijos "vinimi" galima laikyti kompoziciją, sukurtą pagal Leonardo da Vinci freską "Paskutinė vakarienė".
Mitus ir antikos istorijas pristato Platono ir Hipokrato figūros, kūrybinę ekspozicijos dalį – atnaujintos Michelangelo, Salvadoro Dali figūros.
Istorijos mėgėjams bus smalsu sužinoti, kaip atrodė Johnas F.Kennedy ir ne mažiau garsi jo žmona Jacqueline, taip pat – Marilyn Monroe, Adolfas Hitleris.
Mažiesiems svečiams parengta speciali kompozicija, kur jie gali išvysti tokius savo pamėgtus herojus kaip Šrekas ir Fiona, Asilas ir Mamutukas, Mažylis ir Karlsonas, Žmogus voras, Moteris katė, Asteriksas ir Obeliksas bei kiti.
Vaškinių figūrų paroda lankytojų populiarumu nesiskundžia, tarp lankytojų – nemaža dalis svečių iš užsienio.
Paroda atvira kasdien nuo 10 iki 22 val.
A.Valinskas iš smėlio
J.Basanavičiaus gatvės praeivių žvilgsnis užkliūva už nuorodos į smėlio skulptūrų parodą, įsikūrusią buvusios kavinės "Dorė" erdvėse.
Į smilčių pasaulį pasinerti kviečia žinomo menininko, tarptautinių smėlio ir ledo skulptūrų festivalio JAV, Europoje, Kinijoje, Rusijoje nugalėtojo Andriaus Petkaus kūryba – čia galima pasijusti tarsi Holivude.
Skulptūrų įvairovė nepalieka abejingų – parodoje eksponuojama 13 iš smėlio sukurtų žymiausių Holivudo filmų kompozicijų bei motyvų, personažų.
Supermeną, "Žvaigždžių karų" erdvėlaivį, "Žiedų valdovo" ar "Karibų piratų" herojus neabejotinai atpažins ne tik vyresni, bet ir mažieji parodo lankytojai.
Unikalių smėlio skulptūrų kūrėjas ir praėjusių metų šios meno rūšies pasaulio čempionas A.Petkus pramogautojus nustebins ir Lietuvoje žinomų žmonių galerija – garsiosios L.da Vinci freskos "Paskutinė vakarienė" motyvais menininkas iš smėlio nulipdė prie 5 m ilgio stalo susėdusių Lietuvos pramogų verslo žvaigždžių, žinomų stilistų, popatlikėjų skulptūras.
Čia galima išvysti ir bene žymiausią Lietuvos krepšininką Arvydą Sabonį, dainininkus Stasį Povilaitį, Marijoną Mikutavičių, Andrių Mamontovą, pramogų pasaulio atstovą Arūną Valinską ir kitas šalies žvaigždes.
Smėlio skulptūrų paroda veikia kasdien nuo 12 iki 22 val.
-
Palangoje – ir intriguojanti istorija, ir siautulingos pramogos
Lietuvoje tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto nesilankė Palangoje – didžiausiame ir populiariausiame šalies kurorte. Ir nors daugeliui Palanga asocijuojasi su jūra ir paplūdimiais, joje gausu lankytinų objektų, menančių gilią kurorto istoriją, nukeliančių net į pagonybės laikus. Į ekskursiją po kurortą kviečia Palangos turizmo informacijos centras.
Birutės parkas
Vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Parkas įkurtas Birutės miško teritorijoje, todėl ilgą laiką vietiniai gyventojai jį vadina Birutės parku. Jis užima apie 101,3 ha plotą, iš jų medynai – 60 ha, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Palangos Birutės parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų, įrengta laistymo sistema, veikia dekoratyvinis apšvietimas. Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895-1898 metais Šventojo Birutės miško teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897-ieji metai. Parko plano projekto autorius – garsus prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė, kuris kartu su sūnumi Renė Eduardu Andrė kelias vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko įkūrimo darbams. Šio parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę nulėmė ne vien E.F.Andrė talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis ir istorinis unikalumas bei panaudotų parko kūrybinių komponentų gausa ir įtaigumas. Ant vieno iš nedaugelio parko teritorijoje esančių pakilumų, 1897 m. grafai Tiškevičiai pasistatė neorenesansinio stiliaus rūmus. Centrinėje parko dalyje, didžiojo parterio (priešais Tiškevičių rūmus) pradžioje stovi „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Ji grafo F.Tiškevičiaus užsakymu buvo atvežta į Palangą iš Paryžiaus, tačiau 1948 m. miestas skulptūros neteko – ji sovietinės valdžios nurodymu buvo sunaikinta. Lietuvos atgimimo metais palangiškiai kreipėsi į skulptorių Stasį Žirgulį, kuris atkūrė šią skulptūrą pagal išlikusias nuotraukas ir kai kurias per daugelį metų išsaugotas detales. Atstatyta skulptūra buvo pastatyta senojoje vietoje ir pašventinta 1993 m. birželio 14 d.
Gintaro muziejus
Jis įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvusiuose grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose parko centre. 15-oje salių galima susipažinti su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Vargu, ar kuris kitas muziejus pasaulyje turi tokią turtingą gintaro inkliuzų, unikumų kolekciją. Muziejuje galima pamatyti apie 4,5 tūkst. eksponatų.
Birutės kalnas
Kalnas, arba kopa, yra šiaurinėje Gintaro muziejaus parko dalyje. Tai reliktinė kopa, kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa, jau nuo XVII a. pažymėta visuose stambesniuose žemėlapiuose. Birutės kalno pavadinimas siejamas su romantiška legenda apie šventą ugnį kūrenusią vaidilutę Birutę, kunigaikščio Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną. Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos ir paleoastronominės observatorijos, kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV – XV a., liekanas. 1869 m. pastatyta koplyčia pagal architekto K.Majerio projektą. 1976 m. šioje koplyčioje buvo įrengti vitražai (autorius L.Pocius).
Jūros tiltas
XIX a. pabaigoje poilsiautojai, norėdami atvykti į Palangą patirdavo ganėtinai daug vargo. Atvykę į Liepoją ar Klaipėdą, į Palangą turėdavo keliauti arkliais. Tada grafai Tiškevičiai ir sumanė statyti prieplauką laivams. 1884 – 1888 metais buvo statoma prieplauka, prekybinis – keleivinis laivas „Phoenix“ iš Liepojos veždavo poilsiautojus, prekes, maistą. Tačiau po audrų prieplauka buvo užnešama smėliu ir po kelerių metų laivybai netiko. Nuo 1892 metais tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį. 1998 metais pastatytas naujas tiltas, kurio ilgis – 470 m.
J.Basanavičiaus gatvė
Tai centrinė miesto gatvė. Anksčiau ji buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1923 m. vasarą Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu. Kiekvienas poilsiautojas ne kartą praeina šia gatve, nes čia daug kavinių, įvairių pramogų, tai pagrindinė gatvė vedanti jūros tilto link.
Kurhauzas
Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J.Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgiama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu. Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinės Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją Kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas.
Vaikų parkas
2012 metais birželio 16 d. Palangoje vartus atkėlė prie pat jūros bei pušyno, Naglio al. ir Šermukšnių g. sankirtoje įsikūręs Vaikų parkas. Mažieji palangiškiai ir kurorto svečiai gali mėgautis ne tik žaidimas, bei įspūdingo aukščio laipynėmis, taip pat pasinerti į įdomią koncertų, linksmybių ir įvairiausių atrakcionų fiestą. Kad vaikams žaisti būtų saugu, visa teritorija aptverta, čia įrengtos stebėjimo kameros, parkas apšviestas. Apželdinant parinkta ir speciali žolė, jaukumą sukuria ir įrengti gėlynai. Parko teritorijoje veikia nemokamas bevielis internetas.
Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia
1897 metais pagal švedų architekto Strandman projektą buvo pradėta statyti nauja neogotikinio stiliaus bažnyčia. Statybos darbus visapusiškai finansavo grafas Feliksas Tiškevičius. Statybos darbai baigti 1907 metais. Bažnyčioje yra sakykla ir trys meniški altoriai, kuriuos puošia bareljefai iš marmuro, atvežto iš Prancūzijos. Centriniame altoriuje yra Čenstakavos Dievo Motinos Marijos paveikslo atvaizdas. Kiti du mediniai altoriai, esantys šoninėse navose, yra perkelti iš ankstesniosios medinės bažnyčios. Rugpjūčio 15 d., minint Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų, vyksta didieji metiniai tituliniai atlaidai.
Šventoji
Šventoji – kurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, 12 km į šiaurę nuo Palangos centro. Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante, jai įtekant į Baltijos jūra. Tai sena žvejų gyvenvietė, kurioje archeologiniai radiniai datuojami 3000 m. pr. m. e. Laikui bėgant žvejų gyvenvietė peraugo į uostą, kuris žinomas nuo XIII amžiaus. Šventosios uostas intensyviai veikė XVI-XVII amžiuje sudarydamas rimtą konkurenciją Klaipėdos, Liepojos, Ventspilio, Rygos uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją Šventojoje įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. XVII amžiuje Šventajai buvo suteikta teisė savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą. 1701 metais švedų laivynas sunaikino Šventosios uostą, užversdamas jį akmenimis ir smėliu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Šventoji kaip Kuršo gubernijos dalis priklausė Latvijai. Lietuvai ji buvo perduota 1921 m. tarptautinės arbitražinės komisijos, vadovaujamos lordo Dž.Simpsono, sprendimu, kadangi daugumą gyventojų sudarė lietuviai. Labiausiai Šventoji išgarsėjo ir išsiplėtė po Antrojo pasaulinio karo. 1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos ir tapo Palangos kurorto dalimi.
Žemaičių alka
Tai senosios žemaičių šventvietės su paleoastronomine observatorija modelis. XV amžiuje ši pagoniška šventvietė buvo įkurta Palangoje ant Birutės kalno. 1998 metais žemaičių kultūros puoselėtojų ir tautodailininkų iniciatyva atkurta Šventosios šiaurės vakarinėje dalyje, ant kopos, šalia jūros. Pagal saulės laidą ir stulpų šešėlių išsidėstymą, kaip senovėje, nustatomos pagoniškų švenčių datos: Rasos, Gandro diena, Užgavėnės, Kalėdos. Senovės lietuviai rinkdavosi į alkas melstis ir aukoti dievams. Menininkų išdrožti mediniai stulpai simbolizuoja baltų dievus: Perkūną, Aušrinę, Žemyną, Austėją, Ondenį, Patrimpą, Patulą, Velnią, Ladą. Saulei leidžiantis pagal šias skulptūras galima apskaičiuoti kalendorines šventes. Kasmet ant Žemaičių alko švenčiamos deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22 d.), Jorės (balandžio 23 d.) šventė. Pastaroji vadinama Palangos pagonių švenčių švente. Jorės šventė patraukia ne tik draugijos narių, bet ir turistų dėmesį ritualais ir apeigomis, kurių metu yra aukojamos gintaro dulkės.