J. P. Sartre'o 1965-ųjų viešnagė Nidoje bus įamžinta bronzine skulptūra prie Parnidžio kopos, o Pirmojo pasaulinio karo belaisvių atminimui bus pastatytas simbolinis suoliukas.

Šiuos projektus šią savaitę aptarė Neringos meras Darius Jasaitis ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaud (Filipas Žanto).

„Meras man pranešė, jog savivaldybė yra bebaigianti priimti sprendimą dėl J. P. Sartre skulptūros, skirtos jo viešnagei Nidoje 1965 metais atminti, pastatymo prie Parnidžio kopos“, – BNS sakė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje P. Jeantaud.

Pasak diplomato, taip pat svarstoma, kaip su savivaldybe būtų galima plėtoti su J. P. Sartre'o kūryba ir jo filosofine mintimi susijusį bendradarbiavimą.

D. Jasaitis sakė, kad skulptūra bus bronzinė, apipurkšta smėliu, kad įsilietų į kraštovaizdį, nebus jokio postamento, batai bus smėlyje. Kol kas skulptūros atidengimo data nežinoma.

„Tai bus žymiosios A. Sutkaus nuotraukos kopija. Sartras bus tikrai panašus į Sartrą“, – teigė meras.

Pasak Neringos vadovo, prancūzų belaisvių atminimas bus įamžintas suoliuku su atminimo užrašu ir vaizdu į kopas. Jį planuojama atidengti rugsėjo mėnesį.

„Prancūzai sako, kad suoliukas prancūziškas, man jis visiškai neringietiškas. Nebus jokios invazijos į gamtą“, – sakė Neringos meras.

Ištirti belaisvių stovyklą birželį į Lietuvą ketina atvykti Prancūzijos mokslininkai. Jos buvimo vieta kol kas žinoma tik apytiksliai.

Neringos meras Darius Jasaitis sakė, kad Prancūzija finansuos ne tik mokslinius tyrimus, bet ir monumento, skirto tautiečiams Nidoje įamžinti, statybas.

„Toks nuoseklus, kryptingas ir rezultatyvus Prancūzijos ambasados Lietuvoje darbas maloniai nustebino. Diplomatai Mirties slėnyje lankėsi dar 2016-aisiais, po šio vizito duotus pažadus ištesėjo su kaupu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė meras.

Manoma, jog Mirties slėnis susijęs su 1870-1871 metais vykusiu Prūsijos ir Prancūzijos karu. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad būtent per šį karą vokiečiai netoli Nidos įrengė prancūzų karo belaisvių stovyklą.

Mūsų mieste Kruizinių laivų terminale penktadienį išsirikiavo 19 karinių laivų iš Belgijos, Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos ir Vokietijos. Jų įgulos dalyvaus Lietuvos Karinių jūrų pajėgų rengiamoje operacijoje, kuri bus vykdoma gegužės 16-27 dienomis. Šį savaitgalį Klaipėdoje vyks operacijos kranto etapo renginiai: pradžios konferencija, koordinaciniai pasitarimai, virvės traukimo ir irklavimo varžybos tarp pratybose dalyvaujančių šalių atstovų komandų.

Penktadienį operacijoje dalyvaujančių užsienio šalių laivų ir laivų junginių vadai bei išminavimo operacijos vadovas susitiko su Klaipėdos miesto merą pavaduojančia vicemere Judita Simonavičiūte.

Priešpiet svečiai pagerbė Prancūzijos karo belaisvius, žuvusius kasant Vilhelmo kanalą.

Šeštadienį ir sekmadienį 12-16 valandomis klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę aplankyti septynis laivus Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminale bei devynis laivus Centriniame Klaipėdos terminale, į kuriuos patekti galima iš naujosios bendrovės „Smiltynės perkėla“ pusės.

Šeštadienį 11.30 val. Kruizinių ir karo laivų terminalo aikštėje leisis sraigtasparnis, o vidurdienį šioje aikštėje vyks iškilminga Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija.

Sekmadienį Karlskronos aikštėje operacijos dalyviai rungsis virvės traukimo bei irklavimo drakonų valtimis varžybose Danės upėje arčiau Pilies tilto.

Tarptautinės nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijos tikslas – išvalyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybėms priklausantį Baltijos jūros dugną nuo I ir II Pasaulinių karų bei pokario laikotarpiu likusių jūrinių minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų. Taip siekiama sumažinti riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai.