-
Internetu įsigytų prekių grąžinimas: kokios klaidos daromos dažniausiai?
Teisė grąžinti kokybišką prekę
Pirkdamas internetu ar kitomis ryšio priemonėmis vartotojas negali prekės tinkamai apžiūrėti, todėl vartotojui suteikiama teisė per 14 dienų nuo prekės gavimo ją grąžinti. Grąžinama prekė turi būti nenaudota ir nepraradusi prekinės išvaizdos, t. y. apžiūrėta tik tiek, kiek tai galima padaryti fizinėje parduotuvėje. Kartu svarbu pateikti prekės įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Pageidaudamas pasinaudoti minėta teise vartotojas privalo aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti pardavėją.
Įdomu tai, kad siekdami pasinaudoti 14 dienų grąžinimo teise kartais vartotojai nurodo, jog prekė yra nekokybiška, netinkamai veikia ar neatitinka aprašymo. Nenustatęs prekės trūkumų pardavėjas turi teisę atmesti Jūsų prašymą, todėl raginame atsakingai vertinti prekės grąžinimo motyvus ir nenurodyti nebūtų trūkumų.
Pažymėtina, kad 14 dienų grąžinimo teisė nėra absoliuti, todėl patikrinkite, ar konkreti prekė nepatenka į Civilinio kodekso 6.22810 straipsnyje numatytas išimtis. Negrąžinamos greitai gendančios prekės (pvz., greitai gendantys maisto produktai), pagal individualų užsakymą pagamintos prekės (pvz., pagal Jūsų išmatavimus pasiūtos užuolaidos), dėl higienos priežasčių negrąžinamos prekės, išpakuota kosmetika, leidiniai, taip pat supakuoti vaizdo ar garso įrašai arba supakuota programinė įranga, kurie buvo išpakuoti po pristatymo ir pan.
Teisė kreiptis dėl nekokybiškos prekės
Jeigu jūsų netenkina prekės kokybė, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, jūs turite teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šių reikalavimų:
1) pašalinti prekės trūkumus;
2) pakeisti nekokybišką prekę;
3) sumažinti prekės kainą;
4) sugrąžinti sumokėtą kainą (negalioja mažareikšmiams trūkumams).
Šiuo atveju kreipdamiesi į pardavėją privalote aiškiai nurodyti, dėl kokių prekės trūkumų kreipiatės ir kokį reikalavimą keliate. Kartu su prašymu pardavėjui svarbu pridėti prekės pirkimą patvirtinantį dokumentą. Pasinaudoti minėta teise vartotojas gali per dvejų metų laikotarpį (garantija pagal įstatymą), jei pardavėjas nenustatė ilgesnio garantinio termino.
Jei kreipėtės į pardavėją raštu, tačiau ginčo išspręsti nepavyko, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka jūs turite teisę kreiptis į VVTAT.
Jei prekę įsigijote iš užsienio
Vis dažniau Lietuvos vartotojai apsiperka užsienio šalyse registruotose internetinėse parduotuvėse. Tokiais atvejais žinotina, jog aukščiau apibūdintos teisės yra saugomos Europos Sąjungos (ES) teisės. Tai reiškia, jog pirkdami iš internetinės parduotuvės, registruotos vienoje iš ES šalių (taip pat Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Norvegijoje) dėl savo pirkinio galėsite jaustis kur kas saugiau, nei pirkdami iš kitų šalių.
Jeigu siekdami pasinaudoti šiomis teisėmis susiduriate su pardavėjo nenoru bendradarbiauti ar kitomis problemomis, nemokamos pagalbos galite kreiptis į Europos vartotojų centrą (EVC). EVC Lietuvoje teikia nemokamas konsultacijas vartotojams ir, bendradarbiaudamas su kitų ES šalių Europos vartotojų centrais, padeda taikiu būdu spręsti problemas, kylančias perkant iš kitose ES šalyse, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Norvegijoje registruotų pardavėjų arba paslaugų teikėjų.
EVC skatina vartotojus sekti centro svetainėje teikiamus saugaus apsipirkimo patarimus. Taip pat kviečiame išbandyti savo žinias naujame saugaus apsipirkimo internete žaidime.
-
Prekių grąžinimas: ką svarbu žinoti? 1
Ką reikia žinoti apie prekių grąžinimą, kokias prekes pardavėjas turi teisę atsisakyti priimti ir kodėl svarbu būti budriems įsigyjant daiktus, norint išvengi papildomų nemalonumų, komentuoja Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris ir advokatas.
Pardavėjai priima ne visas grąžinamas prekes
Įsigijęs dėl tam tikrų priežasčių vartotojui netinkančią prekę, įprastai jis turi teisę pakeisti prekę, ją grąžinti ir atgauti pinigus per 14 dienų terminą, nebent pardavėjas nurodo ilgesnį. Šis terminas taikomas tiek įsigijus prekę prekybos vietoje, tiek ir ne prekybos vietoje ar internetu. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad daiktai, kuriuos norima grąžinti ar pakeisti, turėtų būti nenaudoti, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės, taip pat nepraradę prekinės išvaizdos. Be to, su prašymu grąžinti ar pakeisti prekę vartotojas turėtų pateikti ir įrodymą, patvirtinantį, kad prekės įsigytos būtent iš šio pardavėjo. Tokiu įrodymu paprastai laikytinas kasos aparato kvitas, pirkimo–pardavimo kvitas arba kitas prekės pirkimą–pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas – PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kita.
Atidžiau vertėtų pirkti tabaką ar jo gaminius, parfumeriją, kosmetiką, knygas, apatinius drabužius, laikrodžius, muzikos instrumentus ir kt., nes šios prekės priskiriamos prie išimčių, kurias pardavėjas gali atsisakyti priimti atgal ar keisti. Dėvėti drabužiai ar kitos naudotos prekės gali būti grąžinamos (ar keičiamos) tik esant pardavėjo sutikimui. Dėl prekių grąžinimo išlaidų nevertėtų nerimauti, pardavėjas turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. Tačiau jei pirkėjas pasirinktų kitą negu verslininko pasiūlytą prekės grąžinimo būdą, dėl kurio susidarė neproporcingos ar didesnės išlaidos, pardavėjas (verslininkas) neprivalo padengti tokių prekės grąžinimo išlaidų. Perkant internetu ar ne prekybos vietoje, grąžinimo kainą turės sumokėti pats pirkėjas, jei apie tokias sąlygas pardavėjas informavo prieš sudarant sutartį.
Prekės su trūkumais – kitos taisyklės
Kitokios taisyklės taikomos, jeigu prekės nekokybiškos ar turi kitų defektų. Pirkėjas gali pareikšti reikalavimus pardavėjui per sutartyje numatytą garantijos terminą, o jei toks terminas nenumatytas arba trumpesnis nei dveji metai – per dvejus metus nuo prekės perdavimo momento. Tokiu atveju pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; atitinkamai sumažinti kainą; vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
Nors pirkėjas turi teisę pasirinkti bet kurį būdą, vis dėlto egzistuoja proporcingumo principas, kuriuo vadovaujantis pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Sprendžiant tai, ar daikto trūkumas yra mažareikšmis, turi būti vertinama, ar gali būti trūkumas pašalintas. Jei taip, kokiomis darbo ir laiko sąnaudomis, kokią įtaką tai turi būsimai daikto būklei ir kokią įtaką šalinimas daro vartotojo teisei toliau naudotis tinkamos kokybės daiktu. Taigi jei sugedo telefono baterija, skalbimo mašinos detalė ar laikrodžio mechanizmas ir atlikus patikrinimą nustatoma, kad šie defektai be didelių laiko bei lėšų resursų gali būti panaikinti, laikytina, kad trūkumai yra mažareikšmiai ir nėra pagrindo nutraukti sutarties.
Svarbu būti atidiems
Kalbant apie daiktų trūkumus įsigijus naudotą prekę, taikomos kiek kitokios taisyklės – naudoto daikto kokybei negalima kelti tapačių reikalavimų kaip ir analogiškam naujam daiktui. Taip pat nors pardavėjas turi pareigą atskleisti informaciją apie visus daikto trūkumus, pirkėjui taip pat yra nustatyta pareiga būti pakankamai atidžiam bei rūpestingam. Nors nėra nustatyta pareiga patikrinti prekę, tai padaryti rekomenduojama, nes vėliau gali būti pripažįstama, kad pirkėjas nesilaikė minėtų pareigų ir dėl to negali reikalauti nutraukti sutartį ar taikyti kitas teisių gynimo priemones.
Praėjusiais metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizavo naudoto automobilio pardavėjo atsakomybę už gedimus, kurie išaiškėjo po pardavimo. Teismas išaiškino, kad pardavėjas, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi atskleisti visus naudotos prekės trūkumus. Šioje byloje teismas pripažino, kad vartotojas buvo pakankamai apdairus patikrindamas automobilį, o atsižvelgiant į tai, kad gedimai išaiškėjo praėjus labai trumpam terminui, pripažino, kad jie egzistavo prekės perdavimo metu ir tai buvo pagrindas nutraukti sutartį bei grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus.
Jei kyla ginčas dėl prekių grąžinimo, šalys turi teisę pasirinkti ginčo sprendimo būdą – kreiptis į teismą arba rinktis alternatyvų ginčų sprendimo būdą ir kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVAT). Statistika rodo, kad žmonės linkę išvengti teismo ir klausimus sprendžia VVAT – iš viso per 2018 metus čia buvo inicijuoti 4559 ginčai, iš kurių net 2160 nepasiekę teismo baigėsi taika. Taip pat praėjusiais metais 767 skundai buvo atmesti, 951 išspręsti, o 535 ginčų nagrinėjimas nutrauktas.
Praėjusiais metais vartotojai dažniausiai skundėsi dėl drabužių bei avalynės, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių, buitinių namų ūkio prietaisų bei interjero reikmenų kokybės, pardavėjų nevykdomų garantinių įsipareigojimų, vartotojų nesutikimo su pardavėjo atsakymais dėl buitinių prietaisų kokybės vertinimo. Taip pat ginčų kilo dėl transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kokybės, šių paslaugų metu patirtos žalos ar nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių, cheminio valymo paslaugų kokybės, baldininkų paslaugų ir kitų.