Kodėl neatveriama „Laivitė“?
Buvusi „Laivitės“ teritorija pagal uosto laivybos kanalą šiuo metu, ko gero, yra viena chaotiškiausių vietų visoje Klaipėdoje.
Kažkada panašiai buvo ir vos tik atvėrus buvusią Klaipėdos laivų remonto įmonės teritoriją su piliavietės kompleksu. Dabar ši erdvė jau išvalyta, daugmaž aptvarkyta, nemažai kas naujai pastatyta, bet dar daug ką reikia padaryti. O buvusioje „Laivitės“ teritorijoje dar tebėra iš sovietmečio likęs gamybos chaosas. Net neįtikėtina, kad joje beveik nieko nebuvo daryta, nors nuo 2006 m. uostas lyg ir atidavė teritoriją miestui. Kol kas negalima sakyti, kad ta teritorija perduota miestui, nes krantinės dar priklauso valstybei ir valdomos Uosto direkcijos. Tai uždeda teritorijai ir savotišką antspaudą – ji lyg ir miesto, bet ir ne miesto, nes privalo laikytis uostams keliamų saugos reikalavimų.
Teritorija išliko uždara. Miestiečiams iš dalies atveriama tik per šventes. Artimiausiu metu tai planuojama padaryti vasarį per Šviesų festivalį.
Klaipėdos miestas turėjo daryti viską, kad prieš 14 metų iš uosto gautoje „Laivitės“ teritorijoje įrodytų, kaip galima sėkmingai tvarkytis atvėrus žmonėms priėjimą prie vandens.
„Mes norėtume atverti teritoriją visuomenei kuo greičiau. Ruošiame ir tikimės, kad šiemet bus patvirtintas tos teritorijos detalusis planas. Tada miestas perimtų 24 ir 25 krantines ir dalį teritorijos su tomis krantinėmis galėtume atverti žmonėms“, – teigė bendrovės „Stemma Management“ direktorius Nerijus Tilindis.
Su kruizais – šviesesnė ateitis
Praėjusią savaitę buvusios „Laivitės“ teritorijos vystymo perspektyvos pristatytos Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai, kurios narys yra ir šių eilučių autorius.
Dėl 14 metų įšaldytos teritorijos vystymo „Stemma Management“ kaltės nėra. Ji neseniai perėmė tą teritoriją ir dėlioja jos atkūrimo planus etapais, kurie apimtų laikotarpį nuo 2021 iki 2030 m.
Šiandien dar nėra aišku, kaip vystysis ta teritorija. Esminis klausimas, ar bus statomas jau šiuo metu Klaipėdai ypač reikalingas naujas kruizinių laivų terminalas. Jis būtų impulsas vystyti teritoriją, pritraukti investicijų, suformuoti žmonių srautus.
Paradoksas: visos krantinės buvusioje „Laivitėje“ priklauso uostui, todėl čia liko ypatingas režimas, kuris neleidžia. (Vidmanto Matučio nuotr.)
Jei nebūtų statomas kruizinių laivų terminalas, dalis buvusios „Laivitės“ teritorijos taip ir liktų komercine, panaši kaip dabar.
Nestatant kruizinių laivų terminalo, galbūt būtų galvojama apie amfiteatrą prie vandens, gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties pastatus. Apie naują kruizinių laivų terminalą ne kartą kalbėta. Jis pažymėtas dabar jau patvirtintame Klaipėdos uosto bendrajame plane. Atrodytų, kad nėra kur dėtis – kruizinių laivų terminalas šioje vietoje bus pastatytas. Tačiau N.Tilindis teigė, jog yra nuogąstavimų. Priimta nuostata, kad investicijos turi būti dedamos į uosto objektus, kurių atsipirkimas yra ne mažesnis kaip 7 proc. per metus. Ar naujas kruizinis terminalas derėtų su šia nuostata, mat tiesioginė nauda uostui iš tokio terminalo yra nedidelė? Iš kruizinės laivybos didesnę naudą gauna miestas, turizmo verslas.
Abejonių kyla todėl, kad Klaipėdoje tarp miesto ir uosto tarsi yra susiformavęs antagonizmas. Klaipėdoje yra manančių, kad ne miestas, kuris per 14 metų taip iki galo ir neperėmė buvusios „Laivitės“ teritorijos, o uostas, neperduodamas krantinių, daro kliūtis, todėl teritorija ir toliau merdėja.
Taip, neva, parodoma, kad miestas nepajėgia susitvarkyti su naujomis gautomis teritorijomis ir nėra ko jam kalbėti apie kažkokias Žiemos uosto ar kitų objektų konversijas ateityje. Tiesos tame yra – miestas turėjo daryti viską, kad prieš 14 metų iš uosto gautoje „Laivitės“ teritorijoje įrodytų, kaip galima sėkmingai tvarkytis atvėrus žmonėms priėjimą prie vandens.
Yra gražių jūrinių vizijų
Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai pasisakė už tai, kad prie buvusios „Laivitės“ teritorijos būtų statomas kruizinių laivų terminalas.
Pastačius jį būtų pailgintas pirsas, kuris dalį buvusios „Laivitės“ įlankos. Į ją nebeįsisuktų traukūnas – būtų galima įrengti prieplaukas jachtoms ir pramoginiams laivams.
Metai: po 2006 m., kai uostas lyg ir perdavė „Laivitės“ teritoriją miestui, joje nedaug kas keitėsi. (Vidmanto Matučio nuotr.)
Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos vadovo Algirdo Valentino teigimu, uostamiestyje ypač trūksta vietų laikyti jachtoms ir pramoginiams motoriniams laivams. Pramoginių laivų prieplaukoje būtų įrengta ir Klaipėdoje planuojamo formuoti vandens autobusų maršruto stotelė.
Pastatytas kruizinių laivų terminalas suformuotų taką nuo Pilies tilto. Anot N.Tilindžio, prie šio perėjimo atsirastų 5–6 erdvės su jūriniais mažosios architektūros ir kultūros akcentais. Kultūrinių erdvių atsirastų ir prie gyvenamųjų namų, kurių išdėstymas prasidėtų nuo Dangės upės pusės.
Prie kruizinio terminalo būtų automobilių stovėjimo aikštelės, kur automobilius paliktų į Smiltynę besikeliantys žmonės. Šis ir kiti sumanymai stiprintų sąsają su senąja Smiltynės perkėla. Visa erdvė bei Dangės upę taptų pėsčiųjų zonomis. Jos reikšmė dar sustiprėtų, jei prie Šiaurinio rago per Dangę būtų įrengtas pėsčiųjų tiltelis, jungiantis upės krantus. Tiltelio junginys kol kas kelia ir klausimų – ar pakeliamas, pasukamas, išleidžiamas tiltelis „draugautų“ su Dangės upėje ateityje planuojamu intensyvinti mažųjų laivelių srautu? Tilteliui, anot N.Tilindžio, pritaria dauguma Klaipėdos miesto architektų. Jis suformuotų pėsčiųjų srautą ratu palei abi Dangės upės puses iki Biržos tilto, o ateityje ir iki Bastionų tilto, jei toks būtų pastatytas.
Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariams reikšmingomis „Stemma Management“ iniciatyvomis atrodo buvusios „Laivitės“ teritorijos vystymas akcentuojant ryšį su jūrine tematika ir kultūra. Tikėtina, kad gyvenamosios erdvės gatvėms gali būti suteikti žymių jūrinių asmenybių pavadinimai. Buvusioje „Laivitės“ teritorijoje planuojami ir visuomeninės paskirties pastatai, kur galėtų įsikurti ir Lietuvos jūrų muziejaus filialas, ir įvairių renginių erdvės, ir nauji pastatai su uosto apžvalgos aikštelėmis ant stogų.
