„Reikia, kaip ir minėjau, visą ar ne visą, čia galima diskutuoti, kokia ta (parlamentinių lėšų – BNS) suma turi būti, pridėti prie atlyginimo ir baigsis istorija“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Bus mokami mokesčiai nuo tos dalies, nes dabar nuo kanceliarinių išlaidų mokesčiai nėra mokami, tai bus visiškai normalu, civilizuota ir nebus tokių istorijų, kokias mes matome“, – pridūrė jis.

Apie parlamentinių lėšų mokėjimo tvarką jau kurį laiką diskutuojama visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.

Jam pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Dėl to pirmadienį Seimo valdybos ir frakcijų atstovai nutarė pasitarti frakcijose, ką reikėtų tobulinti, kad būtų daugiau skaidrumo naudojant šias lėšas.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.