Taikoma 40 metų

Per septynerius metus, kai šios paslaugos Lietuvoje kompensuojamos, dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų į gydytojus kreipėsi daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tam prireikė 17,5 mln. eurų PSDF lėšų.

Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta–šešta pora. Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praeitais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų.

Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja beveik 3 tūkst. žmonių. Dažniausiai šios paslaugos teiktos 33–37 m. amžiaus moterims ir vyrams, tačiau jomis taip pat pasinaudojo didelė dalis 28–32 m. moterų ir 38–42 m. vyrų.

Statistika: praėjusiais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. / freepik.com nuotr.

Kam ir kas apmokama?

Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Kai kuriais atvejais reikia preimplantacinės genetinės diagnostikos. Tai gydytojų konsiliumo, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas, sprendimu atliekama diagnostika, kuria siekiama įvertinti riziką perduoti didelę negalią sukeliančią ligą su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis.

Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos moteriai ir vyrui. Jos metu partneriams atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.

3 tūkst. – beveik tiek žmonių kasmet Lietuvoje pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis.

Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai, ir lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.

Įstaigą renkasi patys

Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą.

Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Tačiau būtina, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, nes tik tokiu atveju išlaidos bus apmokėtos iš PSDF.

Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis šiais metais sutartis yra sudariusios Santaros klinikos, Kauno klinikos ir šešios privačios klinikos.

Daugiau informacijos apie pagalbinį apvaisinimą – ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/pagalbinis-apvaisinimas.

Pasak įstaigos Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės, viršplaninių pajamų gauta apie 100 mln. eurų arba 4 proc. daugiau nei numatyta plane.    

„Šių metų biudžetas yra vykdomas, gauname viršplaninių pajamų. Iš viso beveik 4 proc. Virš 100 mln. eurų yra viršplaninių pajamų“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė ji, pristatydama kitų metų PSDF biudžetą.

Pasak S. Adamkevičiūtės, šiuo perviršiu kitais metais bus papildytas rezervas. 

„Kitų metų PSDF biudžete nėra numatyta papildyti rezervą, tačiau jis atsikurs šiemet gaunamomis viršplaninėmis pajamomis. Jos kitais metais taps rezervo lėšomis“, – teigė Ligonių kasų atstovė.  

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys komitete tvirtino, kad PSDF rezervas yra didelis, apie 500 mln. eurų, bet jis toks bus ne ilgai, nes „teks remti labai daug dalykų“.

„Šiemet jau panaudota dalis rezervo, iki metų pabaigos numatyta dar keletas skyrimų“, – teigė ministras.

Anksti nustatyti šią ligą, diagnozuoti ikivėžines ligas gali padėti prostatos vėžio prevencinė programa. Tyrimai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės teigimu, šios ligos prevencijos tyrimas visiškai nesudėtingas – pacientui paimama kraujo ir jame nustatomas prostatos specifinio antigeno kiekis.

„Profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientai ankstyvoje šios ligos stadijoje ilgai nejaučia jokių simptomų. Pavyzdžiui, ilgus metus prostatoje gali progresuoti vėžys, nes šie navikai auga labai lėtai, nesukelia jokių problemų. Simptomai atsiranda tik vėlyvosiose ligos stadijose, tačiau ligos galima išvengti. Todėl svarbu reguliariai atlikti prevencinėje programoje numatytą kraujo tyrimą“, –  teigia D. Berūkštienė.

Pagal šią prevencinę programą, nemokamai išsitirti gali vyrai nuo 50 iki 75 metų, o jei šia liga sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 metų. Vyrai, esantys rizikos grupėje, pasitikrinti gali kas dvejus metus. 2015 m. dėl prostatos vėžio pasitikrino daugiau nei 115 tūkst. vyrų, t. y. 6 proc. daugiau nei 2014 metais.

„Nors kasmet minėtoje programoje dalyvauja vis daugiau vyrų, pasitikrinti galėtų ir daugiau. Dalis vyrų, matyt, drovisi, todėl įvairius negalavimus kenčia. Kiti – nevertina šios vėžio prevencijos, tretiems – trūksta informacijos“, –  sako D. Berūkštienė.

D. Berūkštienės teigimu, vyrai gali nemokamai išsitirti ir pagal kitas šiuo metu vykdomas prevencines programas.

„Kiekvienas Lietuvos vyras turėtų suprasti, kad tik profilaktiškai tikrindamasis gali išvengti ligos. VLK užsakymu visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad žmonės, vengiantys prevenciškai ir nemokamai išsitirti, teigia, jog jie bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse. Tikrai nereikia to bijoti, norime padrąsinti vyrus labiau rūpintis savo sveikata“, – sako D. Berūkštienė.

Vyrai turi galimybę pasinaudoti ir dar viena programa, galinčia užskirsti kelią vėžiui. Tai prevencinė programa dėl storosios žarnos vėžio, skirta žmonėms nuo 50 iki 75 metų, kurie gali išsitirti kartą per du metus. Tuo tikslu atliekamas slapto kraujavimo testas, kuris leidžia įtarti storosios žarnos vėžį.

Išsitirti taip pat galima pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Joje vieną kartą per metus gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų.

Dauguma širdies ir kraujagyslių bei vėžinių susirgimų sukelia mirtį ar negalią tik todėl, kad jos diagnozuojamos ir pradedamos gydyti per vėlai. Prevencija suteikia progą išvengti ligų. Tad norint laiku aptikti sutrikimus, reikia reguliariai tirtis, net nejaučiant jokių sveikatos problemų. Tuo tikslu būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.

Rūpimus klausimus visi gyventojai gali pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888