Apsiprasti nereikėjo

Pradėjusiai eiti naujas pareigas Astai apsiprasti nereikėjo: būdama skyriaus vedėjo pavaduotoja, vedėjo pareigas ji ėjo nuo praėjusių metų vidurio, prieš tai ilgiau nei metus kuravo seniūnijas, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų klausimus.

Vedėja turi du pavaduotojus: melioracijos klausimus kuruoja Mindaugas Arbačauskas, žemės ūkio – Tomas Kantaravičius, o visą komandą sudaro dešimt darbuotojų.

Skyriaus veiklų spektras – labai platus ir įvairus. Specialistai registruoja žemės ūkius ir techniką, atlieka jos techninę apžiūrą, kuruoja pasėlių deklaravimą, nustato laukinių gyvūnų padarytą žalą pasėliams, sprendžia melioracijos problemas. Skyriaus kompetencijai taip pat priklauso seniūnijų, seniūnaitijų, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų klausimai. „Veiklos sričių – daug, todėl svarbiausia yra bendras komandos darbas ir susitelkimas“, – įsitikinusi Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius vedėja.

Asta Tamonienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Daugėja ūkininkų

Paprašyta apibūdinti žemės ūkį pakaunėje, A. Tamonienė vardijo ir skaičius, ir išskirtinumus. Kauno rajone žemės yra derlingos, žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūraliosios ganyklos, žemės ūkio paskirties laukai) užima pusę, arba apie 74 tūkst. ha, teritorijos.

Čia vyrauja našiausiai dirvožemių grupei prisiskiriamas dirvožemis, 8,2 balo didesnis nei šalies vidurkis (39,79 balo).

Šiuo metu pakaunėje registruota 2 400 ūkininkų. Didžioji jų dalis yra pasirinkę augalininkystę, apie 10 proc. verčiasi gyvulininkyste, taip pat yra miškininkyste ir žuvininkyste užsiimančių ūkių. Dominuoja (apie 85 proc.) smulkūs, iki 5 ha, ūkininkų ūkiai, tačiau Kauno rajone yra nemažai stambių ūkių, dirbančių 2 tūkst. ha žemės, ir didelių žemės ūkio bendrovių.

„Džiaugiamės augančiu registruotų ūkininkų ūkių skaičiumi. Yra nemažai ilgametes tradicijas turinčių ūkių, kuriuose vadovavimą perima jaunoji karta. Džiugu, kad pakaunėje yra 491 jaunasis (iki 40 metų) ūkininkas ir jų skaičius kasmet auga“, – sakė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja.

Tik betarpiškai bendraujant ir dalijantis informacija, žalą galima sumažinti iki minimalios.

Skriaudžia orai ir žvėrys

Paklausta, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šio krašto ūkininkai, A. Tamonienė pabrėžė, kad jos tokios pat, kaip ir šalyje. Pastaraisiais metais žemdirbius skaudžiai skriaudė ir nemažai iššūkių kėlė gamta.

„Ypač nelengvi buvo praėjusieji metai: pavasarį uogynus ir sodus Kauno rajone paveikė stichinės šalnos. Nuo jų nukentėjusių uogynų ir sodų plotas siekė 255 ha“, – sakė pašnekovė.

Ne ką geresnė buvo ir vasara. Ūkininkų derlių paveikė sausra ir kaitra. Pasak A. Tamonienės, rudens darbus sunkino nesibaigiantys lietūs, užmirkę laukai, todėl dalis ūkininkų nespėjo iki nustatyto termino maksimaliai atlaisvinti srutų talpyklų.

„Dar vienas iššūkis yra laukiniai gyvūnai. Kauno rajone gausu ne tik kultūros paveldo, lankomų objektų, bet ir gyvūnų rūšių – auga elninių gyvūnų ir vilkų populiacija. Pastaraisiais metais pastebima stipriai išaugusi tauriųjų elnių populiacija Vidurio Lietuvoje – Kauno, Jonavos, Kėdainių, Raseinių rajonuose. Dėl to ūkininkai susiduria su vis didesnėmis problemomis – fiksuojama didelė žala, padaryta žemės ūkio pasėliams. Medžiojami gyvūnai daugiausia žalos padaro Babtų, Čekiškės ir Vilkijos apylinkių seniūnijose“, – tvirtino vedėja.

Vis labiau pakaunėje siautėja ir vilkai. Anksčiau ne vienus metus žalos atvejų buvo fiksuojama tik Zapyškio seniūnijoje, kurioje miškų masyvas yra labai didelis ir išsidėstęs per kelis rajonus, o 2023-ieji buvo itin nesėkmingi Batniavos, Čekiškės ir Vilkijos apylinkių seniūnijų avių augintojams.

„Pernai dėl vilkų padarytos žalos Kauno rajone kreipėsi aštuoni ūkininkai, buvo papjautos 26 avys, – problemos mastą skaičiais iliustravo A. Tamonienė. – Už vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams ir patirtus nuostolius ūkininkams atlygina Aplinkos ministerija, tačiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos nuolatos bendrauja su ūkininkais ir medžiotojais.“

Situacija: bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas Kauno rajone yra per 73,37 proc. ir jis toliau didėja, nes dėl nepakankamo finansavimo dažniausiai atliekamas tik būtiniausias remontas, o ne rekonstrukcija. / Organizatorių nuotr.

Bendradarbiavimo svarba

Vedėjos nuomone, tik betarpiškai bendraujant ir dalijantis informacija, žalą įmanoma sumažinti iki minimalios. „Laiku ir vietoje būtina taikyti biotechnines priemones. Galima įrengti pašarinių laukelių, šėryklų, skirtų medžiojamiems gyvūnams sulaikyti nuo ėjimo į ūkininkų pasėlius. Daliai priemonių įgyvendinti siūloma pasinaudoti ir savivaldybės finansavimo programomis“, – pabrėžė pašnekovė.

A. Tamonienės žodžiais, bendradarbiavimas svarbus ir kalbant apie itin aktualų ūkininkams melioracijos klausimą. Kauno rajone sausinamas beveik 71 885 ha plotas. Melioracijos statiniai įrengti 1950–1960 m. „Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas, kaip ir visoje Lietuvoje, yra per 73,37 proc. Jis didėja ir toliau, nes dėl nepakankamo finansavimo dažniausiai atliekamas tik būtiniausias remontas, o ne rekonstrukcija.

Siekdama sistemiškai ir nuosekliai spręsti esamą situaciją, savivaldybė pirmoji Lietuvoje parengė Kauno rajono melioracijos statinių atnaujinimo planą, kuriam įgyvendinti reikia daugiau kaip 50 mln. eurų. Pagal finansines galimybes savivaldybė kasmet skiria lėšų avarinių darbų remontui ir įgyvendina ES finansuojamus projektus. Deja, viena savivaldybė išspręsti šio klausimo nepajėgi, todėl kviečia ūkininkus pritraukti europinių investicijų, kuriant asociacijas ir teikiant paraiškas melioracijos sistemų atnaujinimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Siekdama paskatinti ūkininkus bendradarbiauti, savivaldybė įsipareigojusi prisidėti prie bendrai finansuoti reikalingų lėšų dalies“, – sakė vedėja.

Sėkmingiausi: konkurso „Metų ūkis 2023“ II vietos nugalėtoją Rimą Norų (trečias iš kairės) bei Ireną ir Rolandą Šimkus, užėmusius III vietą, sveikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis (antras iš kairės), A. Tamonienė (pirma iš kairės) bei Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius (trečias iš dešinės). / Organizatorių nuotr.

Dirba su bendruomenėmis

Nemažą skyriaus veiklos dalį sudaro darbas su bendruomenėmis. Čia taip pat svarbus bendradarbiavimas. „Kauno rajone yra 71 bendruomeninė organizacija ir daugiau kaip 500 nevyriausybinių organizacijų. Visas šias organizacijas sudaro labai pilietiški, aktyvūs, iniciatyvūs žmonės. Kasdieniame darbe skyriaus specialistai stengiasi kurti ryšį su bendruomenininkais, teikti pagalbą ir visą reikiamą informaciją, susijusią su projektų rašymu, veiklos organizavimu, mokymais ir pan.“, – pasakojo pašnekovė.

Pakaunės bendruomenės taip pat įgyvendina daug tęstinių projektų ir iniciatyvų, padedančių gražinti aplinką, didinti gyventojų užimtumą, gerinti gyvenimo kokybę.

Pernai skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti pedagoginių-psichologinių žinių kursai penkiolikai bendruomeninių organizacijų narių. Baigti mokymai suteikia galimybę bendruomenėms organizuoti vaikų vasaros stovyklas, edukacijas, neformalų darbą su vaikais ir jaunimu.

Kauno rajono savivaldybė administruoja aštuonias finansavimo programas bendruomenėms, 2023 m. prisidėjo prie 110 projektų įgyvendinimo. Siekdamas palengvinti naštą bendruomenėms, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius įgyvendina vieną minėtų priemonių, per kurią finansuojami projektai, skiriama lėšų reprezentacinėms, kanceliarinėms prekėms įsigyti, renginiams, edukacijoms organizuoti. Pernai tam panaudota 80 tūkst. eurų.

„Skyrius taip pat administruoja Lietuvoje jau puikiai žinomą Dalyvaujamojo biudžeto priemonę, kurios tikslas – įtraukti rajono gyventojus į viešųjų erdvių sutvarkymą ir atnaujinimą. Jau ketvirtus metus įgyvendinamai priemonei šiemet savivaldybė numačiusi 0,5 mln. eurų – tai didžiausia skiriama suma šiai priemonei Lietuvoje. Šiuo metu gyventojai teikia idėjų, jų laukiame iki kovo 8 d.“, – aktyviai dalyvauti kvietė A. Tamonienė.

Dalyvauti jame yra užsiregistravę daugiau nei 100 dalyvių iš Lietuvos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Planuojama, kad hakatonas iš viso gali pritraukti per 70 tūkst. dalyvių.

Balandžio 24–26 dienomis įvairiuose Europos šalyse inovatoriai, startuoliai, pilietinių iniciatyvų vykdytojai ir kūrybiški piliečiai, susibūrę į komandas, kurs novatoriškas idėjas, siūlys sprendimus, kurie gali padėti suvaldyti krizę ar sumažinti jos neigiamą įtaką.

Hakatonas #EUvsVirus vyks nuotoliniu būdu. Dalyvauti gali ir komandos, ir pavieniai asmenys.

Visi užsiregistravę dalyviai galės bendradarbiauti ir 48 valandas kurti praktinius sprendimus penkiose pagrindinėse srityse: sveikata ir gyvenimas, verslo tęstinumas, socialinė ir politinė sanglauda, nuotolinis darbas ir švietimas, skaitmeniniai finansai. Šios sritys dar padalytos į 37 iššūkius. Siūlyti galima ir jau pradėtas įgyvendinti idėjas ar projektus.

Tarp įdomiausių iššūkių, kuriems bus ieškoma sprendimų, yra medicininiai tyrimai, medicinos priemonių gamyba, ligų prevencija ir bendravimas realiuoju laiku, nuotolinis darbas, elektroninio mokymosi metodai ir priemonės, geresnių galimybių mokiniams ir studentams užtikrinimas, naujų verslo modelių kūrimas, skubus gamybos perorientavimas, efektyvesnis komandinis darbas, melagingų naujienų prevencija, priemonės finansinės paramos teikimui, menas ir pramogos nuotoliniu būdu ir kt.

Geriausi siūlymai bus skelbiami hakatono svetainėje, kad visa Europa galėtų jais pasinaudoti. 

Neringos savivaldybė yra pati mažiausia Lietuvoje pagal gyventojų skaičių, joje nuolat gyvena trys tūkstančiai žmonių, todėl meras visiems yra puikiai pažįstamas. „Jis užaugo visų mūsų akyse“, – taip apie savivaldybės vadovą atsilieps ne vienas LRT žurnalisto Edvardo Kubiliaus kalbintas Neringos gyventojas.

Nors meras ir vietinis, ir visi jį pažįsta, tačiau ir jam rojaus kampeliu vadinamos Neringos gyventojai turės pastabų ir priekaištų. Neringiškiai žurnalistui pasakos apie nuolat perpildytus, po langais dvokiančius kurorto konteinerius, prastos būklės Parnidžio kopos laiptus.

„Jei gyventojai, kurie yra mano darbdaviai, nori ir prašo, mūsų pareiga – išspręsti šį klausimą taip, kad dauguma būtų patenkinti“, – taip nusiteikęs į darbus kibs neatpažįstamai perrengtas Neringos vadovas.

Kaip ilgai seksis D. Jasaičiui likti neatpažintam bendraujant su vietos gyventojais ir kaip pavyks jam spręsti gyventojų įvardintas problemas, paaiškės šį trečiadienį 21.30 val. laidoje „Nepažintas meras“.

LRT televizijos realybės dokumentikos laida „Nepažintas meras“ leidžia žiūrovams artimiau susipažinti su šalies savivaldybių vadovais, o jiems – pažvelgti į savo miestą ar rajoną paprasto gyventojo akimis. Projekte pasiryžę dalyvauti merai, perrengti ir neatpažįstamai nugrimuoti, gerą pusdienį praleidžia kaip paprasti savivaldybės gyventojai spręsdami įvairias kasdienes problemas ir aiškindamiesi, ar tikrai jiems pavaldžių institucijų durys atviros visiems.

Laidos vedėjo, žurnalisto Edvardo Kubiliaus kalbinti rajono gyventojai neslėps – problemų tikrai yra. Kudirkos Naumiesčio gyventojai skundėsi duobėtu šaligatviu prie kapinių, Lukšių – neapšviesta pagrindine perėja, o Šakių gyventojai netikėtai užsiminė apie vieną nepatogumą – pasirodo, norint pereiti gatvę, sulaukti žalio šviesoforo signalo užtrunka ilgiau, nei apeiti pačią sankryžą.

Meras neslėps, kad ruošdamasis laidai jautė įtampą. „Norėjosi, kad mano žmonės pasirodytų neprasti. Esame visokie. Manau, kad mūsų žmonės yra geri, galbūt ne visada mokame parodyti savo emocijas ir palaikymą, bet išmoksim“, – po laidos sakys E. Pilypaitis.

Kaip Šakių rajono merui seksis spręsti problemas ir ką į neatpažįstamai išvaizdą pakeitusio mero pagalbos prašymą atsakys jam pavaldžių institucijų darbuotojai, žiūrėkite šį trečiadienį 21.30 val. laidoje „Nepažintas meras“.

„Nepažintas meras“ yra naujas LRT televizijos projektas, leidžiantis žiūrovams artimiau susipažinti su šalies savivaldybių vadovais, o jiems – pažvelgti į savo miestą ar rajoną paprasto gyventojo akimis. Projekte pasiryžę dalyvauti merai, perrengti ir neatpažįstamai nugrimuoti, gerą pusdienį praleidžia kaip paprasti savivaldybės gyventojai spręsdami įvairias kasdienes problemas ir aiškindamiesi, ar tikrai jiems pavaldžių institucijų durys atviros visiems.

Politikai susitiko Singapūre rengiamo regiono aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.

„Jie kalbėjosi įvairiais klausimais, pokalbis buvo konstruktyvus. Jie sutarė toliau bandyti spręsti problemas tarp mūsų šalių“, – sakė JAV valstybės departamento atstovė spaudai Heather Nauert.

Turkijos ir JAV santykius temdo nesutarimai dėl Turkijoje kalinamo JAV pastoriaus. JAV reikalauja paleisti pastorių Andrew Brunsoną, bet Turkija su tuo nesutinka.

Ketvirtadienį JAV dėl tebesitęsiančio pastoriaus kalinimo įvedė sankcijas Turkijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrams. Ankara pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

Dvasininkui buvo pareikšti kaltinimai terorizmu, ir jis Turkijos kalėjime praleido beveik dvejus metus. Anksčiau šį mėnesį jam skirta įkalinimo bausmė pakeista namų areštu.

Anot jos, du eurai yra ta suma, kurią skyrę lietuviai jaučiasi prisidedantys prie problemų sprendimo.

Populiarėja su labdara siejamos prekės

Labdaros organizacijos nuolat ieško naujų būdų, kurie pritrauktų paramą jų remiamiems objektams ir projektams. Tarp labdaros organizacijų vyrauja didelė konkurencija, todėl atsiranda netiesioginių finansinės paramos būdų. Anot K. Adomavičiūtės, vis populiaresniu paramos labdarai būdu tampa su labdara siejama prekė.

,,Su labdara siejama prekė – tokia, kurios kainos dalis skiriama tam tikram labdaros objektui paremti. Į labdarą žiūrint istoriškai, viskas prasidėjo nuo savanorystės, noro prisidėti ir pagelbėti silpnesniems ne finansine išraiška, o savo darbais, pagalba ir skiriamu laiku“, – sako K. Adomavičiūtė.

Kita pagalbos forma, pasak jos, yra finansinė, kai tiesiogiai paremiamas labdaros objektas ar organizacija: „Kaip ir versle, taip ir tarp labdaros organizacijų šiandien turime pakankamai didelę konkurenciją. Jos konkuruoja tarpusavyje, siekdamos pritraukti pinigus ir paremti labdaros objektą. Socialinės įtraukos reikalaujančių sričių yra gana daug.“

Kaip teigia K. Adomavičiūtė, šiandien turime įvairiausių labdaros renginių ir labdaros organizacijų kuriamų produktų, kurie parduodami už tam tikrą sumą. „Nemažai debatų sulaukia su labdara siejamos rinkodaros kampanijos, kuriose susijungia verslas ir labdaringa organizacija. Tiek viena, tiek kita siekia jai reikalingų tikslų, bet pagrindinis tikslas – paremti labdaros objektą“, – aiškina specialistė.

Norą padėti lemia ir mada

Pasak socialinių mokslų daktarės, pelno organizacija, parduodanti su labdara susijusias prekes, per rinkodaros kampanijas sustiprina savo įvaizdį, paskatina teigiamą vartotojo požiūrį į šį prekės ženklą ir skatina ketinimą pirkti.

K. Adomavičiūtės teigimu, pasitikėjimas pelno organizacijomis Lietuvoje didėja: „Taip, šiandien būti socialiai atsakingam tampa ir mados reikalu. Dažnai tai darome ne tik iš tikro noro padėti, bet ir atkreipti į save dėmesį, pritraukti klientus ir kita.“

Anot specialistės, vyrauja tam tikri stereotipai, kad verslo organizacijos nori tik pasipelnyti. „Egzistuoja toks požiūris. Tačiau juk esame Europos Sąjungoje ir šiandien turime begalę užsienio kapitalo organizacijų, kurios susikūrė ne posovietinėse šalyse ir viskas eina į gerąją pusę, vartotojai tai mato.

K. Adamovičiūtė tvirtina, kad paramos skyrimas labdarai priklauso ir nuo mūsų moralinės tapatybės. „Įdomu pažiūrėti į emocinę pusę. Viena vertus, tai labdara, bet kita vertus – orientuota į rinkodarą, verslą ir vartojimą, kur emocijos vaidina svarbų vaidmenį. Racionalus vartojimas dabar eina į šalį, pagrindinį vaidmenį vaidina emocijos“, – sako pašnekovė.

Kaip aiškina socialinių mokslų daktarė, pavyko nustatyti, kad, sukėlus žmonėms tam tikras emocijas, galima paskatinti jų elgseną ir pasirinkimus – arba tiesiogiai skirti pinigų, arba įsitraukti į labdaringą veiklą: „Įsitraukti į veiklą ir pirkti produktus skatina ne tik trumpalaikės emocijos, bet ir žmogaus noras būti moraliu ar kita.“

Nenutolti nuo labdaros objekto

Viena labiausiai analizuotų emocijų, pasak K. Adomavičiūtės, yra kaltės jausmas. „Skatinami kaltės jausmo, siekiame padėti kitiems. Tačiau yra ir gražusis jausmas – empatija, kai tiesiog įsijaučiame į kito žmogaus vaidmenį ir norime jam pagelbėti“, – teigia pašnekovė.

Pasak mokslų daktarės, su labdara susiję daiktai turi būti labiau orientuoti į maisto produktus ar bent jau buitines, kasdienio naudojimo prekes: „Kita vertus, tai gali būti ir tam tikras suvenyras, ką turime rinkoje, pavyzdžiui, apyrankės. Tai rodo dar didesnį vartotojo norą įsitraukti.“

K. Adomavičiūtė tikina, kad produktus reikėtų sieti su labdaros objektu, kad nebūtų didelio atotrūkio. „Jei surinktus pinigus numatoma skirti vaikams, prekės turėtų būti orientuotos į vaikus. Vartotojai tuomet labiau pasitiki pačia kampanija. Gali būti reklamuojami ir parduodami kiti produktai, bet aiškiau, kai produktas ir labdaros objektas sutampa“, – aiškina specialistė.

Lietuviui, anot pašnekovės, du eurai yra ta suma, kurią jis gali skirti ir jausti, kad prisideda prie problemos sprendimo: „Yra tokia sąvoka – saviveiksmingumas. Tai reiškia, kad žmogus, atlikdamas tam tikrą veiksmą, vertina, ar tas veiksmas prisidės prie problemos sprendimo. Dviejų eurų suma vertinama kaip galinti prisidėti prie pagalbos, pavyzdžiui, vaikams.“

K. Adomavičiūtė siūlo atkreipti dėmesį į labdaros objekto pasirinkimą ir nebijoti paremti labdaros objektų, kurie Lietuvoje nėra itin populiarūs. „Rekomenduočiau pakankamai dėmesio sutelkti į reklaminę žinutę vartotojui, nes tai pirminis įspūdis, su kuriuo jis susiduria. Kitas svarbus dalykas – labdaros objekto pasirinkimas. Nereikia bijoti remti objektų, kurie nėra populiarūs. Jiems trūksta finansavimo, reikia skatinti jų augimą“, – tvirtina pašnekovė.