Kaip teigė „Swedbank“ finansinio raštingumo ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, didžioji dauguma jaunimo kelis kartus per mėnesį jaučią finansinį nerimą ir neužtikrintumą. Ji pabrėžė, kad didžiausias nerimas pastebimas tarp 20–21 m. asmenų, taip pat jaunimo, pasižyminčio žemesniu išsilavinimu.

„Net 7 iš 10 jaunų suaugusiųjų bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Gyventi patogiai ir susikurti finansinį saugumą su vidutine savo gaunama mėnesine alga jaučiasi galintis tik maždaug kas antras tyrime apklaustas šios amžiaus grupės gyventojas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė J. Bagdanavičiūtė.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė paminėjo, kad nors vidutinės jaunimo pajamos yra panašios kaip ir 40–59 m. amžiaus asmenų (apie 1180 eurų „į rankas“), jų perkamoji galia ir finansinis stabilumas yra daug mažesni. Banko tyrimas taip pat parodė, kad savo poreikių patenkinimui jauni asmenys norėtų gauti apie 1760 eurų mėnesines pajamas.

„Reikšminga dalis dirbančių jaunų suaugusiųjų gyvena Vilniaus apskrityje, kur pragyvenimas yra brangesnis. Juolab vyresnės amžiaus grupės gyventojai neretai jau turi nuosavą būstą, per ilgesnį laiką daugiau sukauptų santaupų. Tuo metu jaunimui dažniausiai būstą tenka nuomotis, o pačioje karjeros pradžioje imtis mažiau apmokamų ar sezoninių darbų“, – aiškino G. Ilekytė.

Pasak ekonomistės, jaunimo finansiniam nerimui ir didesniems atlyginimo lūkesčiams gali turėti subjektyvus savęs pozicionavimas, polinkis save priskirti vidurinei ar aukštesnei vidurinei klasėms, kas sukuria kitokius lūkesčius. Jų poreikius, anot jos, taip pat nulemia ir tai, kad beveik pusė šios amžiaus grupės asmenų gyvena Vilniuje, kur didesnės būsto ir paslaugų kainos.

Vos 11 proc. jaunimo turi ilgalaikį finansinį rezervą

Tyrimo duomenimis, 19 proc. jaunų žmonių nėra užsitikrinę jokio trumpalaikio finansinio rezervo, 29 proc. turi santaupas, kurios sudaro 1–3 mėn. pajamų dydį, 34 proc. santaupos nesiekia mėnesio pajamų dydžio. Rekomenduojamą 3–6 mėn. pajamų dydžio finansinį rezervą turi vos 11 proc.,

Taip pat matoma didžiulė nelygybė tarp skirtingų amžiaus grupių. „Swedbank“ duomenimis, 18–29 m. amžiaus asmenų vidurinė finansinio turto suma siekia 1861 eurų, tuo metu 46–64 m. amžiaus gyventojai vidutiniškai yra sukaupę daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Visgi, 44 proc. tyrime dalyvavusių jaunuolių planuoja ateityje dalį lėšų skirti kaupimui į antrą ar trečią pensijų pakopas, investuoti. 27 proc. teigia, kad jau kaupia, tam vidutiniškai skiria 57 eurus per mėnesį.

10 proc. jaučia labai didelę grėsmę savo profesijai, 18 proc. – didelę. Vidutine grėsme šiuolaikines technologijas laiko 36 proc., maža – 22 proc. apklaustųjų.

Jaunimas abejoja savo darbo srities perspektyvumu

Tyrimo respondentai įvardijo, kad po 5–10 m. paklausiausios sritys bus: informacinės technologijos (IT), medicina, finansai, švietimas ir inžinerinė pramonė. Taip pat apklaustieji nurodo, kad tarp perspektyviausių įvardytose specialybėse dirba 34 proc., 59 proc. tokiose nedirba, 7 proc. specialybės neturi.

Visgi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad būsimieji specialistai praėjusiais mokslo metais dažniausiai rinkosi socialinių mokslų, verslo ir administravimo studijas, vos 10 proc. rinkosi IT, nors šio sektoriaus paklausumą įvardijo apie trečdalis.

„Jauni suaugusieji turi ne tik abejonių dėl savo profesijos aktualumo ilgesniu laikotarpiu, bet ir nuogąstavimų dėl to, kokią įtaką jai turės technologijų bei dirbtinio intelekto pažanga. 10 proc. jaučia labai didelę grėsmę savo profesijai, 18 proc. – didelę. Vidutine grėsme šiuolaikines technologijas laiko 36 proc., maža – 22 proc. apklaustųjų“, – komentavo J. Bagdanavičiūtė.

Negana to, tik 42 proc. 15–24 m. ir 35 proc. 25–34 m. amžiaus gyventojų mano, kad per artimiausius metus jų finansinė situacija gerės.

Darbe lankstumas ne mažiau svarbus nei atlygis

Tyrimas parodė, jog renkantis darbdavį jaunuoliai beveik vienodą reikšmę teikia konkurencingam atlyginimui (to svarbą paminėjo 63 proc. jaunuolių) ir lanksčiam darbo grafikui (62 proc.).

„Viena vertus, jaunoji karta augo geresnėmis ir nuolat gerėjančiomis sąlygomis, palyginti su savo tėvais, tad kitų vertybių ir privalumų reikšmė natūraliai ėmė didėti. Kita vertus, daug įtakos tam turėjo pandemija, kuomet karantino ribojimai leido įvertinti darbo iš namų ar hibridinio darbo privalumus“, – sakė J. Bagdanavičiūtė.