Tai naujausias iš virtinės susirėmimų JAV universitetų miesteliuose, kuriuos sukėlė protestai prieš Izraelio karą prieš palestiniečių judėjimą „Hamas“.

Policija tokių veiksmų ėmėsi po to, kai kai kurie protestuotojai griebėsi „piktų antisemitinių užgauliojimų, tokių kaip „Žudykite žydus“, ir „peržengė ribą“, sakoma Šiaurės rytų universiteto pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“.

Protestai prieš Izraelio karą su „Hamas“ šį mėnesį prasidėjo Kolumbijos universitete, o vėliau išplito po visos šalies universitetus.

Jie tapo dideliu iššūkiu universitetų administratoriams, kurie bando rasti pusiausvyrą tarp universitetų įsipareigojimų dėl saviraiškos laisvės ir skundų, kad tokie mitingai peržengė ribas ir nukrypo į antisemitizmą ir neapykantos kalbas.

Policija pastarosiomis dienomis universitetų miesteliuose sulaikė nemažai žmonių ir kartais net panaudojo cheminius dirgiklius bei elektrošoką demonstrantams išvaikyti.

Šiaurės rytų universitetas savo pareiškime nurodė, kad universiteto miestelio policija, remiama vietos teisėsaugos pareigūnų, šeštadienį atvyko išvaikyti „nesankcionuotos stovyklos“ universiteto miestelio teritorijoje.

„Į tai, kas prieš dvi dienas prasidėjo kaip studentų demonstracija, įsiskverbė profesionalūs organizatoriai, niekaip nesusiję su Šiaurės rytų universitetu“, – pažymėjo universitetas.

Universitetas pridūrė, kad sulaikyti asmenys, pateikę galiojantį universiteto studento pažymėjimą, buvo paleisti ir jiems bus taikomos drausminės, o ne teisinės priemonės.

„Tie, kurie atsisakė atskleisti, kur studijuoja ar dirba, buvo suimti“, – pridūrė universitetas.

Kai kurios grupės, daugiausiai demokratai, ragino „suskaičiuoti visus balsus“, nes, jų nuomone, rinkimų baigtis bus palanki Joe Bidenui.

Donaldo Trumpo rėmėjai savo ruožtu reikalavo „apsaugoti rinkimus“, jie išsakė paramą prezidento komandos siekiui, kad kai kurių kategorijų biuleteniai, įskaitant išsiųstus paštu, būtų paskelbti negaliojančiais.

Abiejų priešininkų rinkimuose rėmėjai ketvirtadienio rytą susirinko prie balsų skaičiavimo centro Filadelfijoje. D. Trumpo rėmėjų grupė laikė plakatus, skelbiančius: „balsavimas baigiasi rinkimų dieną“, už barikadų J. Bideno rėmėjai šoko pagal muziką. Panašūs mitingai kiek vėliau vyks ir Pensilvanijos sostinėje Harisberge.

D. Trumpą remiantis aktyvistas Scottas Presleris teigė organizuojantis „Sustabdyti vagystę“ mitingą Harisberge, kuriuo siekia užtikrinti, kad būtų suskaičiuoti tik galiojantys biuleteniai.

„Noriu pritraukti visos valstybės dėmesį, kad žmonės imtųsi veiksmų, skambintų savo valstijos įstatymų leidėjams, – interviu telefonu sakė S. Presleris. – Noriu, kad žmonės parodytų jėgą ir pademonstruotų, kad neleisime šių rinkimų pavogti jokiems suklastotiems biuleteniams.“

Tuo metu Vašingtono gatvėse surengtas automobilių ir dviračių paradas, kurį organizavo grupės „Shutdown DC“ (liet. „Uždaryti Kolumbijos apygardą“) aktyvistai. Susirinkusieji protestavo prieš D. Trumpo ir jo rėmėjų „išpuolį prieš demokratinį procesą“, teigiama aktyvistų interneto tinklalapyje.

Dauguma demonstracijų šalies miestuose buvo nedidelės ir taikios – kai kurios jų apsiribojo keliasdešimčia žmonių su plakatais.

Šiuo metu J. Bidenas rinkimuose pirmauja prieš D. Trumpą, tačiau pergalę vis dar gali pasiekti abu politikai.

Trečiadienį kelių demonstracijų metų protestuotojai susirėmė su policijos pareigūnais. Demonstracijas šalyje iš dalies paskatino D. Trumpo komentarai, kuriuose jis skelbė nepagrįstus teiginius apie sukčiavimą ir reikalavo, kad balsų skaičiavimas būtų nutrauktas. Niujorko, Denverio, Mineapolio ir Portlando policija pranešė sulaikiusi kai kuriuos protestuotojus, daugiausia dėl eismo blokavimo ir panašių nesunkių nusižengimų.

Luisvilio policija anksti penktadienį pranešė, kad demonstrantai buvo areštuoti prieš 1 val., dėl įvairių kaltinimų, įskaitant kaltinimus neteisėtu susibūrimu, nesiskirstymu ir riaušėmis.

Pareigūnai teigia, kad protestuotojai išdaužė vieno restorano langus, apgadino miesto autobusų, bandė sukelti gaisrą ir gatvėje paleido signalinę raketą.

Policija taip pat paneigė socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją, esą pareigūnai laukė teisininkų sprendimo, ar gali “šturmuoti“ privatų Bažnyčios objektą, kur buvo susirinkę šimtai protestuotojų, norėjusių išvengti arešto mieste įsigaliojus komendanto valandai.

Protestuotojai išsiskirstė maždaug 23 valandą, po derybų su riaušių policija, kuri taip pat atsitraukė.

B. Taylor, greitosios pagalbos skyriaus darbuotoja, buvo nušauta savo bute kovo mėnesį, kai trys Luisvilio policininkai, dėvėję civilinius drabužius, įsiveržė į jos namus su tyrimą dėl narkotikų atliekančių pareigūnų išduotu kratos orderiu.

Moters mirtis išprovokavo kelias savaites vykusius antirasistinius protestus Luisvilyje, Kentukyje, ir dar labiau pakurstė kampaniją prieš rasizmą ir policijos brutalumą, kuri kilo Jungtinėse Valstijose ir išplito po visą pasaulį.

Teisėja trečiadienį paskelbė tris kaltinimus dėl „neatsakingo pavojaus sukėlimo“, kuriuos didžioji žiuri iškėlė Brettui Hankisonui, vienam iš trijų policijos pareigūnų, dalyvavusių moters gyvybės pareikalavusiame incidente.

Kaltinimai yra susiję su šūviais, kuriuos pareigūnas paleido į kaimyninį namą, bet nei jis, nei abu jo kolegos nebus kaltinami dėl judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“, BLM) simboliu tapusios B. Taylor nužudymo.

Incidentas šeštadienį įvyko Luisvilio miesto centre esančiame parke, kur protestuotojai jau kelias savaites renkasi išreikšti pasipiktinimą dėl policijos pareigūnų savo namuose kovo mėnesį nušautos juodaodės Breonnos Taylor (Brionos Teilor) mirties.

Jos žūtis dar pakurstė kampaniją prieš rasizmą ir policijos brutalumą, kuri kilo Jungtinėse Valstijose ir jau išplito po visą pasaulį.

Luisvilio miesto policijos departamentas pranešė, jog pareigūnai į parką buvo iškviesti maždaug 21 val. vietos laiku.

„Po to buvo telefonu pranešta, jog šerifo departamento darbuotojai parke mėgina gelbėti vyro gyvybę, tačiau jis galiausiai mirė incidento vietoje“, – nurodė departamentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Netrukus po to gatvėje prie miesto teismo pastato buvo pašautas dar vienas asmuo, pranešė policija.

Neaišku, ar abiem atvejais veikė tas pats šaulys, ir policija dar neatskleidė jokios informacijos apie aukas.

Luisvilio meras Gregas Fischeris (Gregas Fišeris) pareiškė esąs „giliai nuliūdęs dėl šio smurto protrūkio“.

B. Taylor žūties sukrėsti Luisvilio gyventojai aktyviai dalyvauja judėjime prieš rasizmą ir policijos brutalumą.

Į 26 metų B. Taylor, greitosios pagalbos medicinos technologę, buvo šauta aštuonis kartus, kai kovo 13 dieną Luisvilio kovos su narkotikais skyriaus detektyvai išlaužė jos namų pagrindines duris. Jos namuose narkotikų nebuvo rasta.

Tačiau paskutiniu lašu tapo George'o Floydo (Džordžo Floido) nužudymas Jungtinėse Valstijose, dėl kurio visoje šalyje kilo masiniai protestai, išplitę ir į kitas šalis.

Šis 46 metų juodaodis žuvo Mineapolyje gegužės 25 dieną, kai vienas baltasis policininkas beveik devynias minutes keliu spaudė jam kaklą.

Įstatymo projektas, kuriuo būtų draudžiamas kaklo spaudimas ir orderiai be įspėjimo, apribota pareigūnų teisinė neliečiamybė, kovojama su rasiniu profiliavimu ir įkurta duomenų apie nederamą policininkų elgesį bazė, buvo priimtas daugiausia pagal partines linijas.

236 balsais, įskaitant tris respublikonų balsus, priėmus projektą salėje pasigirdo plojimai. „Prieš“ balsavo 181 Atstovų Rūmų narys.

Dabar projektas keliauja į Senatą, kur respublikonų lyderiai neketina jo priimti.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nepritaria Atstovų Rūmų priemonei ir antradienį sakė, kad demokratai siekia „susilpninti mūsų policiją“ ir panaikinti pareigūnų teisinę neliečiamybę.

Vietoje to prezidentas remia siauresnį Senato respublikonų pasiūlymą. Tą priemonę antradienį blokavo demokratai, o naujų derybų ženklų kol kas nebuvo.

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sakė, kad Rūmuose priimtas įstatymo projektas pavadintas G. Floydo, kurio žodžiai „Negaliu kvėpuoti“ prieš mirtį nuo Mineapolio policijos veiksmų „pakeitė mūsų šalies istorijos kursą“, vardu.

N. Pelosi ir kiti demokratai Senato priemonę atmetė todėl, kad joje kalbama apie reformą, bet nereikalaujama jokių konkrečių veiksmų.

Vietoje tiesioginio įpareigojimo respublikonų pasiūlyme buvo numatytas reformų skatinimas nesuteikiant federalinių subsidijų tiems policijos departamentams, kurie neatsisakys kaklo spaudimo ir orderių be įspėjimo.

Respublikonai sako, kad jų įstatymo projektas būtų gera pradžia deryboms. Demokratai teigia, kad jis nepakankamas, o N. Pelosi sakė, kad būtų „moralinė nesėkmė sutikti su mažesniu dalyku už transformuojančias permainas“.

„Kiekvieną vakarą būsime vis griežtesni“, – renginio rotušėje metu sakė D. Trumpas.

„Kažkuriuo metu bus sulaukta atpildo, nes turi būti tam tikras atpildas. Šie žmonės yra vandalai, jie yra agitatoriai, jie iš tikrųjų yra tam tikra prasme teroristai“, – sakė prezidentas.

Per pastarąsias savaites protestuotojai visoje šalyje nuvertė ir sunaikino nemažai paminklų, siejamų su rasistine praeitimi. Protestuotojai sukilo po praėjusį mėnesį policijos pareigūno įvykdyto juodaodžio George'o Floydo nužudymo.

Trečiadienį JAV vyriausybės reikalavimu Vašingtone monumentams saugoti buvo dislokuota maždaug 400 Nacionalinės gvardijos kariškių.

Pirmadienio vakarą protestuotojai bandė nuversti buvusio JAV prezidento Andrew Jacksono statulą, esančią prie Baltųjų rūmų.

D. Trumpas pagrasino šiems protestuotojams 10 metų laisvės atėmimo bausme dėl Veteranų atminties išsaugojimo akto pažeidimo. Šiuo įstatymu yra draudžiama naikinti statulas arba paminklus federalinės vyriausybės administruojamoje teritorijoje.

27 metų Rayshardo Brookso (Reišardo Brukso) mirtį vietos koronerio biuras sekmadienį pripažino žmogžudyste. Ankstesnę dieną restoranas „Wendy's“, kur žuvo vyras, buvo padegtas, o šimtai žmonių surengė eitynes, per kurias smerkė nužudymą.

R. Brookso žūtimi pasibaigęs susidūrimas su policija penktadienį išprovokavo pasipiktinimą, sukrėtimą ir nerimą šalyje, apimtoje pilietinių neramumų, prasidėjusių gegužės 25 dieną, kai Minesotos dėl policijos šiurkščių veiksmų žuvo neginkluotas juodaodis George'as Floydas (Džordžas Floidas).

Šeštadienį Atlantos merė Keisha Lance Bottoms (Keiša Lans Botoms) paskelbė, kad miesto policijos viršininkė Erika Shields (Erika Šilds) nusprendė atsistatydinti.

„Nemanau, kad tai buvo pagrįstas mirtinos jėgos panaudojimas“, – pareiškė K. L. Bottoms.

R. Brooksą nušovęs policininkas, identifikuotas kaip Garretas Rolfe'as (Gareta Rolfas), jau yra atleistas.

Fultono apygardos prokuroras Paulas Howardas (Polas Hovardas) pranešė, kad jo biuras nuspręs, ar pareikšti G. Rolfe'ui baudžiamųjų kaltinimų iki šios savaitės vidurio, pranešė leidinys „Atlanta Journal-Constitution“.

Demokratas Jamesas Clyburnas (Džeimsas Klaibernas), afroamerikietis Kongreso narys iš Pietų Karolinos, pareiškė esąs įniršęs dėl šios žmogžudystės.

„Mirtina jėga šiuo atveju nebuvo būtina. Nežinau, kas negerai kultūroje, kad šis vyriškis buvo priverstas tai padaryti. Tai be abejo įvyko dėl kultūros – be abejo, dėl sistemos“, – sakė jis televizijai CNN.

J. Clyburnas yra vienas iš įstatymų leidėjų, svarstančių, kaip pertvarkyti teismų sistemą, kritikų laikomą nepalankia neturtingiesiems bei mažumų atstovams ir sunkiai pasiduodančią reformoms.

Kai kurie kairieji aktyvistai reikalauja „atimti finansavimą iš policijos“, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskubėjo pasinaudoti šiuo šūkiu kaip ginklu prieš savo būsimą varžovą prezidento rinkimuose Joe Bideną (Džo Baideną).

J. Bidenas savo ruožtu mėgina atitolinti savo partiją nuo policiją be lėšų norinčio palikti judėjimo ir vietoje to pasisako už didesnį finansavimą kitiems tvarką bendruomenėse palaikantiems asmenims.

Somalyje gimusi amerikiečių kongresmenė iš Minesotos Ilhan Omar pavadino jo pasiūlymą „juokingu“ ir paragino išformuoti sunkumų patiriančias policijos pajėgas tokiuose miestuose kaip Mineapolis, kur ji pati užaugo, ir pertvarkyti jas nuo nulio.

„Niekas neatims finansavimo iš policijos, – patikino J. Clyburnas, Atstovų Rūmuose laikomas trečiuoju pagal įtaką demokratu.

„Faktas, kad policija turi atlikti tam tikrą vaidmenį, – pabrėžė politikas. – Turime pasirūpinti, kad jų vaidmuo atitiktų dabartinius laikus.“

„Tai, kas vyksta, yra tam tikrų giliai įsišaknijusių vidaus krizių ženklas“, – pareiškė jis interviu televizijai „Rossija 1“, paprašytas pakomentuoti pastarųjų dienų įvykius Jungtinėse Valstijose.

Neramumus jis susiejo su koronaviruso pandemija.

„Tai rodo, jog yra problemų. Su kova su koronavirusu susiję dalykai išryškino bendras problemas“, – pareiškė jis.

Rusijos televizijos kanalas kol kas paskelbė tik šio interviu, kurį pavadino pirmuoju V. Putino interviu nuo pandemijos pradžios, ištrauką. Visas interviu bus transliuotas sekmadienio vakare.

V. Putinas taip pat palygino su koronaviruso pandemija susijusią padėtį JAV ir Rusijoje ir pareiškė, jog „mes, su Dievo valia, situaciją dėl koronaviruso sprendžiame nuosekliai ir su minimaliais nuostoliais, tačiau Jungtinėse Valstijose yra kitaip“.

Rusijoje sekmadienį buvo patvirtinti 8 835 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o jų bendras skaičius padidėjo iki 528 964 ir šis rodiklis yra trečias pagal dydį pasaulyje.

Tačiau JAV patvirtintas užsikrėtimo atvejų skaičius yra didžiausias pasaulyje – apie 2,07 milijono.

V. Putinas pareiškė manąs, jog tokią su pandemija susijusią padėtį Jungtinėse Valstijose lėmė stiprios vadovybės nebuvimas.

Jo teigimu, „išplėsta Rusijos vyriausybė – ministrų kabinetas ir regionų vadovai – dirba kaip viena komanda. Abejoju, jog pas mus kas nors vyriausybėje arba regionuose pasakytų: nedarysime to, ką sako vyriausybė arba sako prezidentas.“

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose, pasak V. Putino, yra priešingai: „Štai prezidentas sako: reikia padaryti taip ir taip, o gubernatoriai jam sako, kur jis turi eiti.“

„Manau, problema yra ta, jog grupių interesai, partijos interesai yra aukščiau visos visuomenės interesų, žmonių interesų“, – pridūrė Rusijos prezidentas.

V. Putinas: JAV iš koronaviruso padėties kapstosi prasčiau

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė manąs, kad Jungtinės Valstijos sunkiai kapstosi iš koronaviruso situacijos, nes ten už tautos interesus yra svarbesni grupiniai, partiniai interesai, o Rusijoje padėtis yra geresnė.

„Mes kalbame apie tai, kad esant tam tikroms išlaidoms, problemoms, esant nuostoliams, mes visgi gana ritmingai, taip sakant, dirbame ir ryžtingai išeiname iš šios situacijos su koronavirusu su minimaliais praradimais, ačiū Dievui, kad ir taip toliau būtų. O Valstijose taip nėra“, – laidai „Maskva. Kremlius. Putinas“ duoto interviu metu sakė V. Putinas.

Šios laidos fragmentu instagrame pasidalino jos autorius Pavelas Zarubinas.

Rusijos prezidentas mano, kad tai „susiję su valdymo sistema“. Jo teigimu, išplėstos sudėties vyriausybė Rusijoje – ministrų kabinetas ir regionų vadovai – dirba „kaip viena komanda“.

„Abejoju, kad kažkas pas mus kažkur vyriausybėje arba regionuose pasakytų: nedarysime to, ką sako vyriausybė ar sako prezidentas“, – pareiškė V. Putinas.

O Jungtinėse Valstijose, yra kitaip, sakė jis. „Štai, prezidentas sako: reikia daryti taip ir taip, o kai kur gubernatoriai sako: eik tu žinai kur, – pareiškė V. Putinas. – Ir man atrodo, kad problema yra todėl, kad grupiniai partiniai interesai šiuo atveju yra aukščiau visos visuomenės ir tautos interesų.“

Kaip pareiškė Rusijos prezidentas, „demokratija – tai yra tautos valdžia, tačiau jeigu tauta renka tą aukščiausią valdžią, tai tos aukščiausios valdžios institucijos įgyja tautos pasitikėjimą ir turi teisę organizuoti darbą taip, kad garantuotų didžiosios šalies gyventojų daugumos interesus“.

46 metų afroamerikiečio G. Floydo mirtis dėl šiurkščių policininkų veiksmų jį areštuojant daugelyje valstybių išprovokavo protestus prieš rasizmą ir policijos brutalumą. 

Baptistų pastorius A. Sharptonas sakė, kad D. Trumpo bandymai sustabdyti demonstracijas, užuot mėginus nutraukti jas išprovokavusį policijos brutalumą, siunčia žinią, kad „jei dirbate teisėsaugos institucijose, įstatymai jums negalioja“.    

A. Sharptonas nekart pavartojo frazę „nedorybė aukščiausiuose sluoksniuose“, apibūdindamas kai kuriuos prezidento veiksmus po G. Floydo nužudymo, įskaitant guminių kulkų ir kitų specialiųjų priemonių panaudojimą išvaikant takius protestuotojus prie Baltųjų rūmų.    

Politikai, pilietinių teisių aktyvistai ir garsenybės prisidėjo prie velionio artimųjų, kad pasidalytų savo prisiminimais apie vyrą, vadintą „švelniu milžinu“. Vėliau aukso spalvos karstas arklių traukiamu katafalku bus nuvežtas į G. Floydo amžino poilsio vietą šalia jo motinos kapo.

„Galime verkti, galime gedėti – būsime paguosti ir rasime viltį“, – sakė bažnyčios pastorė Mia Wright (Mija Rait).

Nors tai buvo liūdna proga, bažnyčioje pietų Hjustone skambėjo džiugi muzika, o laidotuvių svečiai dalijosi prisiminimais apie malonų ir talentingą vyrą, kurio žiauri mirtis išprovokavo pasaulinio masto judėjimą.

„George'as Floydas pakeitė pasaulį. Ir mes ketiname pranešti pasauliui, kad jis padarė įtaką“, – susirinkusiesiems sakė vietinis JAV kongresmenas Alas Greenas (Elas Grinas).

„Mes esame atsakingi už kiekvieną iš jų, kad užtikrintume, kad šiandien neišsivaikščiosime po to, kai šventėme jo gyvenimą,.. kad užtikrintume ateities kartas, kad tai nepasikartos“, – pridūrė jis.

G. Floydas žuvo gegužės 25 dieną, baltajam policininkui beveik devynias minutes keliu spaudžiant ant žemės paguldyto areštuojamo juodaodžio kaklą. G. Floydo aimana „Aš negaliu kvėpuoti“ virto protestuotojų šūkiu.

Jo mirtis dar labiau pabrėžė pašlijusius ryšius tarp JAV spalvotųjų bendruomenių ir policijos, o dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves Amerikos miestuose ir kitose šalyse.

Turi įvykti daug pokyčių. Su visais turi būti elgiamasi vienodai.

Bažnyčia „The Fountain of Praise“ tapo paskutine scena per virtinę ceremonijų, pagerbiant G. Floydą prieš jo laidotuves.

Pirmadienį šešias valandas trukęs atsisveikinimas su velioniu vienoje Hjustono bažnyčių sutraukė daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.

Į bažnyčią susirinko apie 500 žmonių; visi jie dėvėjo kaukes dėl koronaviruso pandemijos. Be kita ko, laidotuvėse dalyvavo aktoriai Channingas Tatumas (Čeningas Teitumas) ir Jamie Foxxas (Džeimis Foksas) bei bokso čempionas Floydas Mayweatheris (Floidas Meiveteris), kuris, kaip pranešama apmokėjo visas išlaidas.

„Daugiau nei vien akimirka“

„Dar reikia daug nuveikti, tačiau norime, kad šeima žinotų, jog ji nėra viena“, – sakė A. Gore'as.

„Tai daugiau nei vien akimirka tam tikru metu, tai – judėjimas, paveikiantis visus mūsų laikus“, – pridūrė jis.

Velionio pagerbti atėjusi Shiara DeLoach (Šiara DeLouč) sakė, kad „visi, turintys vaikų ir širdį“, pajuto skausmą, kurį sukėlė G. Floydo mirtis.

„Turi įvykti daug pokyčių. Su visais turi būti elgiamasi vienodai. Tai labai emocinga ir širdį verianti (akimirka)“, – sakė ji.

Kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas (Džo Baidenas), įrašęs vaizdo žinutę G. Floydo laidotuvėms, pareiškė, kad „dabar“ atėjo metas baigti rasinę neteisybę.

„Dabar atėjo laikas rasiniam teisingumui“, – sakė demokratas, kuris lapkričio rinkimuose mes iššūkį prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), ir pridūrė, kad „milijonai“ protestuotojų pastarosiomis savaitėmis išėjo į gatves su panašia žinia.

„Mes neturime nusisukti, – sakė J. Bidenas. – Negalime palikti šios akimirkos manydami, kad galime dar kartą nusigręžti nuo rasizmo, kuris glumina mūsų pačių sielą.“

Negalime palikti šios akimirkos manydami, kad galime dar kartą nusigręžti nuo rasizmo, kuris glumina mūsų pačių sielą.

Sekmadienį vakare buvo pranešta, kad Mineapolio valdžia ketina išformuoti ir pertvarkyti vietos policijos departamentą. Šiame mieste gegužės 25 dieną įvyko incidentas, per kurį mirė G. Floydas, areštuotas įtarus jį bandymu parduotuvėje atsiskaityti padirbtu banknotu. 

44 metų Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas), baltaodis policininkas, beveik devynias minutes keliu spaudęs ant žemės paguldyto ir antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šis liovėsi kvėpuoti, pirmadienį pirmą kartą stojo prieš teismą.

Šiurpią G. Floydo mirtį mobiliuoju telefonu nufilmavo praeivis.

19 metų policijoje dirbusiam D. Chauvinui gresia iki 40 metų kalėjimo, jeigu bus pripažintas kaltu dėl antrojo ir trečiojo laipsnio nužudymo, taip pat dėl nužudymo iš neatsargumo.

Minesotos valstijos kalėjime laikomas D. Chauvinas Henesio apylinkės teismo posėdyje dalyvavo vaizdo ryšiu. Per procedūrinį posėdį jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės arba atmesti kaltinimus.

Teisėjas paskelbė, kad kaltinamasis gali būti paleistas už 1 mln. dolerių užstatą su kai kuriomis sąlygomis arba už 1,25 mln. dolerių (1,11 mln. eurų) užstatą – be jokių išankstinių sąlygų.

Pagal teisėjo nustatytas paleidimo sąlygas D. Chauvinas turi atiduoti savo šaunamuosius ginklus, negali dirbti jokiose teisėsaugos arba apsaugos struktūrose ir negali mėginti užmegzti kokių nors kontaktų su G. Floydo šeima.

Trys kiti policininkai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, praėjusią savaitę buvo apkaltinti bendrininkavimu nužudant. 

Visi keturi policininkai buvo atleisti iš tarnybos.