Protestai prieš „sveikatos pasų“ sistemą, dėl kurios, pasak priešininkų, yra nesąžiningai ribojamos nepasiskiepijusiųjų teisės, vyko šeštą savaitgalį iš eilės.

Televizijos kanalas BFMTV, remdamasis Vidaus reikalų ministerija (VRM), pranešė, kad į gatves išėjo 175,503 tūkst. žmonių, ir tai rodo, kad protestuotojų aktyvumas kiek sumažėjo.

Valdžia skelbė, kad ankstesnį šeštadienį, rugpjūčio 14-ąją, protestuose dalyvavo 214,845 tūkst. žmonių, o rugpjūčio 7-ąją jų, VRM duomenimis, buvo dar daugiau – apie 237 tūkstančius.

Iš viso Prancūzijoje praėjusį šeštadienį buvo surengta 220 protesto akcijų, įskaitant keturias akcijas Paryžiuje, kuriose dalyvavo apie 14,7 tūkst. žmonių.

Prancūzijos žiniasklaidoje rašoma, kad šalies šiaurėje protestai vyko taikiai, o pietuose nebuvo apsieita be neramumų.

Pavyzdžiui, Monpeljė susirėmė kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų grupuočių atstovai. Tulūzoje policijai teko vaikyti minią ašarinėmis dujomis, kai dalis protestuotojų pamėgino patekti į miesto centrą, kur tokie renginiai yra draudžiami.

VRM pranešė, jog per šeštadienio protesto akcijas buvo sulaikyta dvidešimt žmonių ir buvo sužeistas vienas policininkas.

Koronaviruso sveikatos pasai Prancūzijoje buvo įvesti rugpjūčio 9-ąją. Pagal naująsias taisykles, norint mėgautis įprastomis veiklomis, reikės būti paskiepytu, persirgusiu arba turėti neigiamą testą dėl koronaviruso.

Sveikatos paso reikia, norint pavalgyti ar išgerti tiek restorano viduje, tiek lauke. Jis yra privalomas tarpmiestiniam transportui, įskaitant greituosius traukinius ir vidaus skrydžius, tačiau nėra reikalingas metro ir priemiestiniam transportui.

Toks dokumentas taip pat yra reikalingas norint apsilankyti kultūros įstaigose, tokiose kaip kino teatrai, teatrai ir muziejai.

„Sveikatos pasai“ tikrinami ir lankantis didžiuosiuose prekybos centruose.

Tokios sistemos priešininkai tai laiko piliečių teisių pažeidimu ir diskriminavimu, nes oficialiai buvo skelbta, kad vakcinacija yra savanoriška. Tarp protestuotojų yra nemažai visiškai pasiskiepijusių žmonių.

Sociologinių tyrimų agentūros „Ifop“ savaitraščio „Journal du Dimanche“ užsakymu praėjusį savaitgalį atlikta apklausa parodė, jog dauguma prancūzų palaiko sveikatos paso sistemą, o protestuotojams pritaria tik maždaug trečdalis gyventojų.

Prancūzijoje šis savaitgalis yra jau šeštasis, kai šalyje rengiamos „geltonųjų liemenių“ demonstracijos, tačiau šią dieną protestuojančiųjų skaičius buvo išties mažas.

Apie 100 protestuotojų šeštadienį susirinko ant Europos tilto Prancūzijos Strasbūro mieste, trumpam sutrikdydami eismą. Netrukus atvyko saugumo pajėgos.

Tuo tarpu Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, kuris per ankstesnius protestus buvo tapęs smurtinių susirėmimų vieta, šio šeštadienio rytą eismas vyko normaliai ir dirbo didžioji dalis parduotuvių, išskyrus tam tikras prabangias nedideles parduotuves.

Policijos teigimu, visame Paryžiuje atskiromis grupėmis protestavo tik apie 800 „geltonųjų liemenių“.

Naktį Perpinjano mieste pietų Prancūzijoje po susidūrimo su sunkvežimiu, dalyvavusiu proteste penktadienį vakare, žuvo 36 metų amžiaus vairuotojas. Tai jau 10-oji auka nuo protestų pradžios lapkričio 17 d.

Šeštadienį taip pat planuojamos demonstracijos Lione, Tulūzoje, Orleane ir Bretanėje.

Nuo lapkričio 17 d. šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo protestuose visoje Prancūzijoje, kurie prasidėjo kaip pasipriešinimas kuro akcizų padidinimui, tačiau išsirutuliojo į bendrą nepasitenkinimą prezidentu Emmanueliu Macronu.

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, žemutiniai parlamento rūmai, penktadienį patvirtino skubiai priimtų mokestinių lengvatų paketą, pažadėtą prezidento Emmanuelio Macrono, siekiant užbaigti agresyvius „geltonųjų liemenių“ protestus. 

Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovas į prancūzus kreipsis 21 valandą Lietuvos laiku. Tai bus jo pirmasis viešas pareiškimas per keturias savaites visoje Prancūzijoje besitęsiančius neramumus, šeštadienį vėl prasiveržusius smurtu Paryžiuje ir kituose miestuose.

Per vėliausius protestus Prancūzijoje sulaikyta daugiau kaip 1 700 žmonių. Demonstrantai susirėmė su riaušių policija, sostinėje padeginėjo automobilius, degino barikadas ir daužė langus.

Vyriausybės pareigūnai sakė, kad 40-metis centristinių pažiūrų valstybės vadovas paskelbs „neatidėliotinų ir konkrečių priemonių“, turinčių tapti atsaku į protestuotojų skundus.

Vis politinio spektro atstovai ragino E. Macroną imtis veiksmų. Buvusi jo varžovė iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos Marine Le Pen (Marin Le Pen) kvietė prezidentą „pripažinti visuomenės kančias ir nedelsiant pateikti labai stiprių atsako priemonių“.

„Aišku, kad mes nepakankamai įvertinome žmonių poreikį būti išgirstiems“, – sekmadienį radijui „Europe 1“ sakė vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux (Benžamenas Grivo).

Finansų ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras) savo ruožtu sakė, kad savaites besitęsiantys protestai Prancūzijai virto „ekonomine katastrofa“, sukėlusia sumaištį keliuose ir judriu laikotarpiu prieš Kalėdas atgrasiusia pirkėjus bei turistus.

Protestų dalyviai, vilkintys vairuotojams privalomas turėti šviesą atspindinčias liemenes, lapkričio 17-ąją pradėjo keliose šalies vietose blokuoti kelius, protestuodami prieš planus nuo sausio padidinti degalų akcizą.

Vėliau demonstracijos peraugo į masinį judėjimą prieš buvusį bankininką E. Macroną: jį protestuotojai kaltina atitrūkimu nuo Prancūzijos provincijų paprastų žmonių gyvenimo.

Vykstant šiems neramumams Paryžiuje ne kartą buvo prasiveržęs plėšikavimas ir riaušės, daugiausiai siejamos su ultrakairiaisiais ir ultradešiniaisiais agitatoriais. Įnirtingi protestai taip pat vyko Bordo, Tulūzoje ir kituose miestuose.

Pasak tarnybų, praeitą šeštadienį sostinėje padaryta daug daugiau žalos negu per ankstesnį savaitgalį vykusias demonstracijas. Keliuose Paryžiaus rajonuose buvo išdaužyta daugybė langų ir vitrinų bei sudeginta automobilių.

Į sostinės gatves buvo išėję apie 10 tūkst. protestuotojų ir pasiųsta apie 8 tūkst. policininkų.

Saugumo pajėgos surengė didelę operaciją, kad neramumai būtų kuo mažesni, ir sulaikė daugiau kaip tūkstantį žmonių. Be to, į Paryžiaus gatves pirmąkart buvo pasiųsta šarvuotų automobilių.

Tolesnės nuolaidos?

2017 metų gegužę išrinktas E. Macronas žadėjo įkvėpti naujos gyvybės vangiai Prancūzijos ekonomikai ir anksčiau tvirtino, kad jo ryžto nesusilpnins masiniai protestai, neretai priversdavę jo pirmtakus pakeisti planus.

Vis dėlto prezidentas praeitą savaitę paskelbė, kad itin ginčijamas kuro mokesčių padidinimas atšaukiamas. Atrodo, kad protestuotojai artimiausiu metu gali sulaukti ir tolesnių nuolaidų.

Iki šiol E. Macronas nesutiko atsitraukti dėl kitos priemonės, itin nepopuliarios tarp „geltonųjų liemenių“: savo sprendimo atšaukti mokestį šalies turtingiausiųjų gyventojų aktyvams.

Darbo ministrė Muriel Penicaud (Miuriel Peniko) sekmadienį taip pat atmetė galimybę padidinti minimalų užmokestį, nors to reikalauja daugelis protestuotojų, sakančių, kad sunkiai suduria galą su galu.

„Žinome, kad tai naikina darbo vietas, – pabrėžė ministrė. – Jeigu automatiškai padidinsime visus atlyginimus, daugelis įmonių tiesiog bankrutuos arba padidins (produktų ir paslaugų) kainas, ir niekas nemokės už jų paslaugas.“

Apskaičiuota, kad praeitą savaitgalį protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 136 tūkst. žmonių, ir šie neramumai dar neatrodo rimstantys.

Didžioji dauguma protestuotojų yra Prancūzijos kaimų ir miestelių gyventojai, bet jų siekiai labai įvairūs – pradedant mažesniais mokesčiai, baigiant E. Macrono atstatydinimu. Dėl šios priežasties vyriausybei derėtis su visu šiuo judėjimu yra labai keblu.

Neatmetama galimybė, kad prie šio streiko gali prisijungti ir kitos profesinės darbuotojų sąjungos, kurios gali blokuoti prieigas į oro uostą, tad siuntų pristatymas oro paštu sutriks. 

Protestai pasklido į kaimynines šalis

Prancūziją supurtę protestai dėl brangstančio kuro bei žemo gyvenimo lygio pasklido į kaimynines šalis, trikdydami vilkikų eismą Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje ir nuvesdami iki areštų Belgijoje.

Vienoje Belgijos degalų saugykloje, esančioje netoli Prancūzijos sienos, trečiadienį naktį buvo suimti dešimtys žmonių. Tuo metu Ispanija pasmerkė prie savo šiaurinės kaimynės sienos susiformavusias spūstis.

Šimtai tūkstančių žmonių, vilkėjusių šviesą atspindinčias geltonas liemenes, šeštadienį pradėjo blokuoti kelius ir energetikos infrastruktūros objektus visoje Prancūzijoje, protestuodami prieš kylančias kuro kainas ir žemą gyvenimo lygį.

Dėl kelių blokavimo ir trumpo sienos uždarymo antradienį susidarė maždaug 11 km ilgio spūstys pagrindinėje Pirėnų kalnų magistralėje jungiančioje Prancūziją ir Ispaniją, ketvirtadienį pranešė ispanų Užsienio reikalų ministerija.

Protestuotojų judėjimas „trukdė laisvai prekių apyvartai tarp (ES) valstybių narių“, pareiškime nurodė ministerija, pabrėždama, kad nuostolių suma siekia maždaug 2 mln. eurų.

„Ypač nukentėjo vaisių ir daržovių sektorius dėl šių prekių savybės greitai gesti“, – priduriama pareiškime.

Ispanijos vyriausybė pareiškė prancūzų valdžiai oficialų protestą ir kreipėsi į Europos Komisiją.

Nors nuo savaitgalio protestų Prancūzijoje smarkiai sumažėjo, ketvirtadienį, artėjant šeštadienį Paryžiuje numatytai dar vienai demonstracijų bangai, vis dar pasitaikydavo pavienių akcijų.

Ketvirtadienį Prancūzijos šiaurėje apie 30 protestuotojų trikdė eismą netoli Lamanšo tunelio esančiame greitkelyje A16, kuriuo iš Britanijos kasdien atvyksta tūkstančiai vilkikų.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pažadėjo griežtai sureaguoti į smurtą Reunjono saloje, kurią sukrėtė riaušės, prasidėjusios kartu su šeštadienio protestais.

850 tūkst. gyventojų prie pietryčių Afrikos krantų esantį Reunjoną užklupo didžiausia smurto banga per beveik 30 metų.

„Tai, kas šeštadienį nutiko Reunjone, yra labai rimta. Išskyrėme išteklių ir imsimės tolesnių veiksmų“, – vėlai trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė E. Macronas, pridurdamas, kad bus dislokuotos sukarintos policijos pajėgos.

„Busime nepalenkiami, nes negalime susitaikyti su tuo, ką matėme“, – pažymėjo jis.

Policija paskelbė, kad trečiadienio naktį susirėmimų Reunjone sumažėjo palyginti su padėtimi anksčiau šią savaitę ir informavo, kad per tą laiką buvo suimti dar 16 žmonių. Iš viso nuo šeštadienio buvo areštuoti 123 žmonės.

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas – taip pramintas dėl protestuotojų vilkimų signalinių drabužių – yra didelis iššūkis E. Macronui, 2017-ųjų gegužę į valdžią atėjusiam 40 metų centristui, žadėjusiam pažaboti aukštą nedarbo lygį ir mažinti mokesčius.

Prancūzų ūkininkai su savo avių bandomis ketvirtadienį susibūrė prie Eifelio bokšto, reikšdami nepasitenkinimą dėl įsisiautėjusių vilkų, kuriuos anot jų, „per daug gina“ šalies vyriausybė.

Kol po ūkanotu dangumi susirinkę ūkininkai reikalavo sukurti efektyvų planą, kaip apsaugoti jų bandas nuo vilkų, Prancūzijos sostinės simboliu tapusio bokšto papėdėje bliovė arba tingiai ganėsi maždaug 300 avių.

„Šiandien – ūkininkai, rytoj – bedarbiai“, – skelbė vienas plaktas. Dar vienas vilko kostiumu apsirengęs ūkininkas nešiojosi avį.

Ūkininkai nebuvo vieninteliai demonstrantai – šalia būriavosi gyvūnų teisių globėjai, reikalaujantys saugoti vilkus.

Nepopuliarus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) tikriausiai tikėjosi, kad antradienis bus viena iš nedaugelio dienų, kai jis galės užmiršti politinius ir ekonominius rūpesčius, dalyvaudamas memorialo žuvusiems Pirmojo pasaulinio karo kariams atidarymo ceremonijoje.

Tačiau šalies vadovas nebuvo paliktas ramybėje: virš Loreto Švč. Mergelės Marijos karių kapinių, kur atidaromas memorialas, praskrido turistinis lėktuvas, tempdamas juodą transparantą su didelėmis baltomis raidėmis užrašyta interneto nuoroda „www.Hollande-Demission.fr“. „Demission“ prancūzų kalba reiškia atsistatydinimą.

Vienas sraigtasparnis privertė virš memorialo skridusį lėktuvą palikti oro erdvę šiauriniame Pa de Kalė rajone.

Organizacijos „Hollande'o atsistatydinimas“ vadovas Davidas van Hemelryckas (Davidas van Hemelrikas), aktyviai dalyvavęs protestuose prieš gėjų santuokas, netrukus po šio incidento prisiėmė atsakomybę, paskelbęs žinutę savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Į keblią padėtį patekusio Prancūzijos lyderio populiarumas yra smukęs iki istorinės žemumos, šalyje toliau didėjant nedarbui ir sustojus ekonomikos augimui.

Kita vertus, akcija su ore tempiamu transparantu greitai sulaukė „Twitter“ vartotojų pasmerkimo, nes ji buvo surengta minint Paliaubų dieną, žyminčią oficialią 1914–1918 metų konflikto, nusinešusio milijonų karių ir civilių gyvybių, pabaigą.

F.Hollande'as 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku turėtų atvykti į naująjį memorialą, kuriame įamžinti beveik 600 tūkst. kritusių karių iš maždaug 40 šalių vardai, įrašyti didžiulės elipsės pavidalu išdėstytose bronza padengtose plieno plokštėse.