Aišku, šiais įpročiais pasižymi ne visi protingi žmonės. Ir ne visi, kurie atitinka šį aprašymą, būtinai yra labai protingi. Principas panašus, kaip kalbant apie 5 itin kvailų žmonių įpročius. Tačiau šie įpročiai yra naudingi asmeniniam tobulėjimui, todėl juos reikėtų išsiugdyti.

1. Jie miegui skiria pakankamai daug laiko

Manoma, kad protingi žmonės nori vien dirbti ir mokytis, todėl pamiršta pamiegoti. Tai nėra tiesa. Miegas yra būtinas sveikoms smegenims, o tobulai sustyguota kasdienė rutina leidžia išlaikyti sveiką psichiką. Imanuelis Kantas ir Bendžaminas Franklinas miegojo bent po 7 valandas per parą. Tuo tarpu Albertas Einšteinas buvo didelis reguliaraus, pastovaus miego režimo gerbėjas. Jis miegodavo net 10 valandų per parą. O štai Zigmundas Froidas miegojo 6 valandas per parą, bet šio laiko niekada netrumpino.

Beje, protingi žmonės dažnai dirba iki vėlumo ir pramiega visą rytą, dėl ko dažnai yra vadinami pelėdomis.

2. Jie ieško savo trūkumų

Atrodo, itin protingi žmonės turėtų pasitikėti savimi, tačiau jie dažnai kelia klausimus apie save, ieškodami silpnųjų savo vietų. 1999 metais Kornelio universitete atliktas tyrimas parodė, kad nekompetetingi žmonės nežino, kad tokie yra. Tuo tarpu itin protingi žmonės žino savo trūkumus ir jų aktyviai ieško. Protingi žmonės yra savikritiški, suvokia savo žinių ir įgūdžių ribas, todėl tam tikrose situacijose išlieka kuklūs.

3. Jie valandų valandas dirba susikaupę

Gebėjimas susikaupti yra įgūdis. Jei esate sveikas, turėtumėte gebėti susikaupti, tačiau prie to reikia priprasti. Itin protingi žmonės praktikuoja šį įgūdį ir gali valandų valandas susikaupę dirbti, ignoruodami visus blaškančius veiksnius. 2013 metais atliktas tyrimas tai pademonstravo praktiškai – žmonės su aukštesniu IQ sunkiau pastebėjo judesius pagrindinio objekto fone. Tai yra, jie visą dėmesį koncentravo į vaizdo įrašo objektą ir nekreipė dėmesio į tai, kas jiems neatrodė svarbu.

4. Meditacija

Einšteinas, Čarlzas Darvinas, Frydrichas Nyčė ir daugybė kitų pasaulinio garso genijų bent kelias valandas per dieną praleisdavo medituodami. Jie to taip nevadino, tačiau jie leisdavo sau paskęsti savo pačių mintyse, vystydami idėjas be jokių išorinių šaltiniu ir dirgiklių. Tai – tarsi vidinis pokalbis su savimi, skatinantis kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Kartais tai – tiesiog svajojimas žiūrint per langą. O kartais, kaip Darvino atveju, pasivaikščiojimas „minčių takeliu“.

5. Jie daug skaito

Tai – nėra didelė staigmena, nes smalsumas yra viena iš pagrindinių itin protingų žmonių būdo savybių. Daug skaito visi aukštą intelektą turintys žmonės. Svarbiausia – jie skaito įvairias knygas, kurios nebūtinai yra susijusios su jų pagrindinių interesų sritimi. Taip jie plečia akiratį ir mokosi. Skaitymas gerina atmintį, moko dėstyti mintis, gerina koncentraciją, tobulina problemų sprendimo įgūdžius.

Išvadą, kad protingiems žmonėms reikia mažiau draugų ir dėl to jie jaučiasi tik laimingesni, yra padarę ir evoliucijos psichologai Satoshi Kanazawa ir Normanas Li, savo tyrimą publikavę „British Journal of Psychology“.

Be abejo, kai kurios šių tyrėjų išvados, specialistų nuomone, turi tam tikrų išlygų ir nėra absoliuti tiesa, bet, kadangi laimės tema yra amžina, psichologai pabandė apibendrinti ir įvardyti pagrindines priežastis, kodėl kartais protingiems žmonėms reikia mažiau draugų.

1. Protingi žmonės nevaržo savo minčių, žodžių ir poelgių, net jeigu tai gali nesutapti su tuo, ką galvoja ar daro „draugai“. Jie turi savo principus ir vertybines nuostatas. Jie nesispraudžia į rėmus ir visada turi, ką pasakyti. Jie mąsto ne taip, kaip visi, bet jiems nesvarbi kitų nuomonė.

2. Protingi žmonės nešvaisto laiko netikriems santykiams ir tuščioms kalboms, nesidomi kažkuo tik dėl to, kad tuo domisi kiti, todėl daugiau laiko praleidžia vieni. Jų nedomina tai, kas tuo metu madinga: daiktai, drabužiai, muzika ir pan. Jie nebijo praleisti kažko svarbaus ir yra patenkinti tuo, ką daro.

3. Protingi žmonės atpažįsta besidangstančius socialinėmis kaukėmis, todėl atsiriboja nuo laiko nevertų žmonių – tokių, kurie stengiasi suktis tokioje aplinkoje, kur gali rasti jiems naudingų žmonių ar išpopuliarėti.

4. Protingi žmonės mažiau kalba ir daugiau klausosi, nes dažniau tiesiog stebi tai, kas vyksta aplink: nepaliaujamą žinučių srautą socialiniuose tinkluose, nesibaigiantį pataikavimą, išdavystes, nepagarbą. Visa tai juos atstumia, nes jie – brandūs žmonės, o gyvenimas tikrai vertas daug daugiau.

5. Protingi žmonės nedalyvauja „šou“. Jiems geriau pasižiūrėti gerą filmą namuose su artimu žmogumi negu eiti su draugais į klubą. Jie žino, kad nėra prasmės eiti ten, kur nesinori, ir taip išvengia neigiamų emocijų. Protingi žmonės daro tai, kas jiems patinka.

6. Protingi žmonės niekam nebando įrodyti, ko yra verti. Jie laimingi ir būdami vieni, jie nepriklausomi, savarankiški, stiprūs ir negalvoja, kad juos išgelbėti gali kažkas kitas. Kad nusišypsotų, jiems nereikia 300 paspaudimų „patinka“ feisbuke ar instagrame.

7. Protingi žmonės turi tikrų draugų, todėl jiems nereikia ieškoti naujų. Jie žino, kam iš tikrųjų yra svarbūs, todėl labai atsargiai į savo pasaulį įsileidžia naują žmogų – tai gali būti tik tas, kuris taip pat galvoja, kalba ir elgiasi.

8. Protingi žmonės puikiai suvokia, ką sugeba, todėl turi užsibrėžę rimtus tikslus ir nešvaisto laiko smulkmenoms. Kol kažkas planuoja savaitgalį, jie planuoja gyvenimą. Jie savo laiką skiria saviugdai ir tobulėjimui. Jie nesitiki, kad aplinkiniai juos supras – vieną dieną tie aplinkiniai patys viską pamatys.

Deja, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai intelekto koeficientas visiškai nekoreliuoja nei su žmogaus sumanumu, nei su jo darbo rezultatais, rašinį žurnale „Psychology Today“ pradeda Harvardo medicinos mokyklos (JAV) profesorius, medicinos mokslų daktaras Srini Pillay.

Panašiai, pasak jo, ir su aukšta emocinio intelekto skaitine išraiška – nors kartais toks rodiklis visai pravartus, vis dėlto neretai jis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, taip pat akademiniams ir darbo rezultatams. Tad ką, atsižvelgdami į šiuos paradoksalius teiginius, turėtume galvoti apie savo pačių, o taip pat tų, su kuriais kartu mokomės, dirbame ar gyvename, protinius sugebėjimus?

Nepamatuojamoji „qualia“

Tam tikrus žmogaus gebėjimus iš tiesų nesunku pamatuoti, pavyzdžiui, įvertinti, kaip jam sekasi matematika arba kiek jis gali pasiekti vienoje ar kitoje sporto rungtyje. Tačiau kai kurių gebėjimų skaičiais įvardyti neįmanoma, nors jų poveikis – labai didelis. Tai – qualia: asmeninė sąmoninga patirtis, kurios neišeina paaiškinti kitiems. Žmogus jaučia, bet negali savo jutimo pagrįsti. Būtent todėl vieno dizainerio sukurtas raudonas kaklaraištis bus ne toks kaip kiti raudoni kaklaraiščiai. Raudonos spalvos raudonumą visi vertiname skirtingai.

Išvada? Nereikėtų manyti, kad tai, ką matome mes, visada mato ir kiti. Kiekvienas iš mūsų turi individualių savybių, kurios gali būti lemtingos. Pavyzdžiui, rašo S. Pillay, įsivaizduokite, kad sumanėte pradėti prekiauti marškinėliais. Tikriausiai iškart atsirastų patariančių jums to nedaryti – nes juk marškinėlių prekyboje ir taip netrūksta! Tačiau gali būti, kad jūsų marškinėliai bus unikalūs, kitokie negu visų kitų. Kas tai lemia? Jūsų qualia.

Esate smalsus? Puiku!

Išsiskiriate smalsumu? Net jei esate smalsus, tikriausiai nemanote, kad tai kaip nors susiję su jūsų protiniais gebėjimais. Dauguma žmonių šių dalykų nesieja, tačiau iš tiesų smalsumas – vienas svarbiausių žmogaus protinio pajėgumo elementų. Būdami smalsūs, apdovanojame savo smegenis žiniomis. Maža to, smalsumas lavina atmintį ir daro įtaką mūsų gebėjimui priimti sprendimus. Vieną kelią galbūt pasirinksime vietoj kito vien dėl to, kad juo mus nuves smalsumas.

Paprastai smalsumui neteikiame didelės reikšmės, tačiau be reikalo – jis gali duoti puikių rezultatų. Antai Etiopijos kaimo vietovėse prieš kelis metus buvo vykdomas projektas „Po nešiojamąjį kompiuterį – kiekvienam vaikui“. Čia gyvenantys vaikai niekada gyvenime nebuvo susidūrę su technologijomis. Pirmą kartą paėmę į rankas planšetę, įjungimo mygtuko veikimo principą jie perprato per kelias minutes. Po penkių dienų kiekvienas iš jų jau naudojosi 47 programėlėmis, o po dviejų savaičių dainavo ABC daineles. Po penkių mėnesių jiems pavyko „nulaužti“ operacinę sistemą.

Išvada? Turėdami reikiamą kvalifikaciją, galite pasiekti labai daug. Dažniausiai. Tačiau esminis dalykas – natūralus smalsumas. Smalsumas stimuliuoja atmintį ir padeda smegenims ieškoti sąsajų. Užuot saistęsi kvalifikaciniais pasiekimais, paklauskite savęs kas man išties yra įdomu? ir nesustokite. Taip, kvalifikacija gali atverti duris, tačiau kartu ji gali priversti jus užtrenkti duris į save patį.

Neprivalote būti sistemiškas

S. Pillay teigia atsispyręs minčiai naujausią savo knygą rašyti griežtai sistemiškai. Jis sako norėjęs skaitytojams parodyti, kad sistemiškumas, nors ir padeda geriau suprasti turinį, vis dėlto yra subjektyvus: autoriaus galvoje susiformavusi sistema nebūtinai koreliuoja su skaitytojo sistema.

Šioje vietoje autorius siūlo prisiminti Nobelio premijos laureatą Kary Banksą Mullisą – žmogų, padėjusį geriau suprasti polimerazės grandininę reakciją ir išmokiusį pasaulį sintetinti DNR. K. B. Mullisas – įgudęs tyrėjas ir, kaip pats yra sakęs, niekada nepailsta krapštytis laboratorijoje. Visgi jo atradimas mažai tesusijęs su ilgomis laboratorijoje praleistomis valandomis: premiją atnešusi mintis jam kilo važiuojant automobiliu iš Berklio į Mendosiną. Kolegų teigimu, jis retai kada konsultuodavosi su ekspertais, ne itin domėjosi kitų nuomone ir netgi buvo ganėtinai neorganizuotas. Ir vis dėlto – jis padarė atradimą.

Pixabay nuotr.

Išvada? Jei jūsų gyvenime trūksta sistemiškumo, jei esate pernelyg išsiblaškęs ir neorganizuotas, – nusiraminkite. Gali būti, kad būtent tai suteikia jūsų gyvenimui gyvasties – ir leidžia daryti tikruosius atradimus. Įvairūs metodai, pastabos, vertinimai ir kontroliuojami eksperimentai jus veda teisingu keliu, bet kartu jie tarsi įkalina jūsų protą. Nebijodami būti nesistemiški, jūs galite sau leisti nuklysti ten, kur norite. Užuot mėginę įsiklausyti į tai, ką kiti galvoja apie jus, paklauskite savęs ką aš iš tiesų norėčiau daryti? Būsite nustebintas, kaip nuolatinis pataikavimas sistemai jus atitolino nuo tikrai jus dominančių dalykų ir nuo paties savęs. Suprantama, nereikėtų į procesą įsijausti tiek, kad nukentėtų kiti.

Apibendrindamas S. Pillay teigia, kad IQ ir EQ svarbūs tiek, kiek jie atspindi konkrečias intelekto sritis. Tačiau apie viską jie nepasako nieko. Tiksliau būtų sakyti, kad protinius žmogaus pajėgumus rodo ne IQ ir EQ, o tai, kiek unikalios patirties tas žmogus yra sukaupęs, kiek jis smalsus ir kiek nebijo nusižengti taisyklėms. Visi trys minėti elementai gali arba padėti, arba tapti galvos skausmu, todėl verčiau pasistengti padaryti juos savo pagalbininkais. Nereikia pernelyg daug dėmesio kreipti į tuos, kurie bandys priversti jus elgtis taip, kaip esą priklauso. Galite iš jų mokytis, tačiau neturite leisti jiems jūsų valdyti, net jei jie tvirtins žinantys, kas daro žmones protingus. Atradę save, galėsite iš naujo sau pasakyti, kas yra protingas žmogus.

O kartais į užduotą klausimą atsakome nepagalvoję ir pašnekovui pasirodome kvailokai, nors iš karto suprantame, kad ne tai norėjome pasakyti. Kodėl taip yra? Vienas Toronto universiteto profesorius šį fenomeną aktyviai tyrinėja ir naudoja porą klausimų jo iliustravimui.

Psichologijos profesorius Keithas E. Stanovichas teigia, kad protingi žmonės dažnai priima neracionalius sprendimus. Kad ir kaip gerai būtų išvystę savo loginį mąstymą, jie dažnai neapgalvoja paprasčiausių veiksmų juos paprasčiausiai nuvertindami. Mokslininkas šiam fenomenui, kurį pavadino „disracionalija“ („dysrationalia“), paskyrė knygą „What Intelligence Tests Miss: The Psychology of Rational Thought“. Šiam keistam fenomenui tirti ir iliustruoti jis iš kito mokslininko pasiskolino klausimą, o kitą paėmė iš labai dažnai naudojamų psichologinių testų.

Protingi žmonės dažnai priima neracionalius sprendimus. Kad ir kaip gerai būtų išvystę savo loginį mąstymą, jie dažnai neapgalvoja paprasčiausių veiksmų.

Į šiuos klausimus galite pabandyti atsakyti ir jūs. Taisyklės yra tokios – perskaitykite klausimą ir pasistenkite ilgai negalvoję pasirinkti vieną iš galimų atsakymo variantų.  Teisingi atsakymai su paaiškinimais pateikiami antrame straipsnio puslapyje.

1. Jonas žiūri į Oną, o Ona žiūri į Jurgį. Jonas yra vedęs, o štai Jurgis – ne. Ar susituokęs žmogus žiūri į nesusituokusį?

a. Taip

b. Ne

c. Nustatyti neįmanoma

Antrasis klausimas, galima sakyti, yra matematinė to paties klausimo versija.

2. Beisbolo kamuoliukas ir lazda kartu kainuoja 1,1 dolerių. Lazda kainuoja vienu doleriu brangiau nei kamuoliukas. Kiek kainuoja kamuoliukas?

a. 10 centų

b. 5 centus

c. Nustatyti neįmanoma

Kadangi tai nėra tikra matematinė užduotis, o tik psichologinis testas, ilgai sprendimo neieškokite. Atsakymai su paaiškinimais pateikiami antrame puslapyje.

1.Teisingas atsakymas yra „a. Taip“, kitaip tariant, susituokęs žmogus žiūri į nesusituokusį. Keithas E. Stanovichas teigia, kad net 80 proc. žmonių į šį klausimą atsako neteisingai, nors jis ir labai lengvas.

Aišku, kad sprendimas yra susijęs su Ona, kuri stovi viduryje. Jonas (vedęs) žiūri į Oną, o Ona žiūri į Jurgį, kuris yra nevedęs. Taigi, galimybės yra vos dvi - Ona yra arba susituokusi, arba ne. Jei Ona yra ištekėjusi, tuomet ji žiūri į nesusituokusį Jurgį ir sąlyga yra teisinga. Jei Ona nėra ištekėjusi, Jonas žiūri į nesusituokusią Oną. Bet kuriuo atveju sąlyga „susituokęs žmogus žiūri į nesusituokusį“ yra teisinga.

2.Teisingas atsakymas „b. 5 centus“. Tai labai paprasta matematinė lygtis, kurią nesunkiai galima perkąsti mintyse, ypač kai matomi galimi atsakymų variantai.

Jei kamuoliukas kainuotų 10 centų, lazda kainuotų 1,1 dolerių, todėl suma būtų net 1,2. Kai kamuoliukas kainuoja tik 5 centus, lazda kainuoja 1,05 dolerius ir gaunama sąlygoje nurodyta suma – 1,1 doleris.

Šie klausimai netikrina IQ. Kaip minėta, net labai protingi žmonės priima neracionalius sprendimus. Tai tiesiog labai įdomus fenomenas. Teigiama, kad apie jį žino ir juo naudojasi gudrūs prekybininkai. Visgi, ramiai apsvarstę klausimus, į juos atsakytų daugelis.