-
Žvynelinė yra daugiau nei tik odos liga 2
Gali sukelti negalią
Tai, kad žvynelinė nėra tik odos liga, įrodė pastarojo dešimtmečio medicinos praktika ir moksliniai tyrimai. Taip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro gydytoja reumatologė dr. Inesa Arštikytė.
Anot jos, žvynelinė yra sisteminė liga, žalojanti ne tik odą ar nagus, bet ir kraujagysles, sausgysles, sąnarius, stuburą. Ji taip pat turi įtakos širdies bei kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir depresijos išsivystymui. Medikė pažymi – nors dažniausiai žvynelinė pažeidžia nagus bei odą, daliai pacientų nustatomas psoriazinis artritas.
„Įvairios mokslinės studijos rodo – su šiuo, žvynelinę lydinčiu sąnarių uždegimu, susiduria apie 42 proc. šia liga sergančių pacientų. Psoriazinis artritas įprastai išsivysto sulaukus 30–40 metų amžiaus. Moterims dažniau simetriškai pažeidžiami daugelis smulkių ir stambių sąnarių, o vyrams pasireiškia stuburo pakenkimai. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad psoriazinis artritas – vien suaugusiųjų liga. Juo serga ir vaikai, o šį uždegimą gali sukelti ne vien paveldėjimas, turintis didžiausią įtakos žvynelinės išsivystymui, bet ir išorės veiksniai“, – akcentuoja dr. I. Arštikytė.
Medikė priduria – psoriazinis artritas yra ypač klastingas, mat apie uždegimo pradžią kartais net neįmanoma įtarti. Juolab, sako specialistė, kad net 15 proc. žvynelinės atvejų odos ir sąnarių pokyčiai randasi vienu metu, o 5 proc. atvejų sąnarių – anksčiau už odos pažeidimus.
„Taigi psoriazinis artritas gali pasirodyti kaip visiškai kita problema. Jam būdingi įprasti simptomai – pakilusi kūno temperatūra, bendras silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai ir darbingumo sumažėjimas. Tačiau tuomet uždegimas jau būna pažeidęs sąnarius ar stuburą. Tai ir yra didžioji jo klasta: nėra jokio tiesioginio laboratorinio tyrimo, leidžiančio diagnozuoti psoriazinį artritą – dažniausiai randami padidėję uždegimo laboratoriniai rodikliai, tačiau jie gali būti ir normos ribose. Ligą atpažinti leidžia ir radiologiniai sąnarių bei stuburo tyrimai. Diagnozavus psoriazinį artritą privalu laiku pradėti medikamentinį gydymą. Tik taip galima užkirsti kelią negrįžtamam sąnarių pažeidimui, deformacijoms, sąnarių funkcijos sutrikimui. Vis dėlto maždaug ketvirtadaliui pacientų pasiekti geros ligos kontrolės nepavyksta net ir taikant moderniausius medikamentus. Todėl dalis sergančiųjų gali patirti negrįžtamus stuburo ar sąnarių pažeidimus, kurie sukelia negalią“, – neguodžia dr. I. Arštikytė.
Blogiausias scenarijus – išvengiamas
Visgi negalia, kurią gali patirti sergantieji žvyneline, yra dar neblogiausias scenarijus šiems pacientams. Apie tai kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Eglė Čiburienė. Medikė pažymi – negydoma žvynelinė gali sukelti net mirtį.
„Sergant žvyneline, rizika patirti galvos smegenų insultą padidėja 60 proc. ir net tris kartus dažniau susergama miokardo infarktu. Pabrėžtina, kad mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra 40 proc. didesnis nei žvyneline nesergančių žmonių. Taip nutinka todėl, kad odos pažeidimą žvynelinės pacientams sukeliantis sisteminis uždegimas pažeidžia viso kūno kraujagysles. Labai svarbu ir tai, jog tokios komplikacijos susijusios ne su amžiumi, o ligos sunkumu. Mat kuo žvynelinė sudėtingesnė bei didesnę dalį odos pažeidžia, tuo tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga“, – sako E. Čiburienė.
Todėl gydytoja kardiologė rekomenduoja kiekvienam žvynelinės pacientui įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei nustatyti papildomus pavojų sukeliančius veiksnius. Anot medikės, pacientas turi žinoti, koks jo kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, cholesterolio koncentracija. O nustačius rizikos veiksnius, juos būtina koreguoti.
„Privalu naudoti kraujospūdį mažinančius vaistus, pasitelkti cholesterolio kiekį organizme kontroliuojančią dietą ar medikamentus, gydyti cukrinį diabetą. Reikia paminėti, kad didelę įtaką žvynelinės vystymuisi turi ir alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba. Taigi turime judėti daugiau, gyventi bei valgyti sveikai. Galime tik pasidžiaugti, kad klaipėdiečiams nuo praėjusių metų pavasario, pasikeitus biologinių vaistų skyrimo tvarkai, gali būti paskirta moderniausia šiuo metu biologinė terapija. Nors ji neišgydo žvynelinės, tačiau slopina uždegimą, efektyviai sumažina ligos simptomus, paūmėjimus ir progresavimą bei stipriai pagerina gyvenimo kokybę. Šie biologiniai vaistai taip pat mažina kraujagyslių sienelės pažeidimą bei padeda išvengti gyvybei pavojingų širdies ir kraujagyslių ligos komplikacijų“, – akcentuoja E. Čiburienė.
Būtinas kompleksinis įsitraukimas
Žvynelinės pacientus laiku susirūpinti savimi ir kreiptis pagalbos į specialistus ragina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkė gydytoja psichiatrė prof. dr. Vesta Steiblienė. Specialistė tikina – žvynelinė yra kompleksinė problema, kuri gali žaloti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.
„Daugelis esame pastebėję – mūsų oda atspindi patiriamus jausmus. Priklausomai nuo nerimo, baimių, pykčio ar kitų emocinių išraiškų, ji gali parausti, pabalti, pašiurpti ar suprakaituoti. Jei patiriame pernelyg daug streso ir neigiamų emocijų, organizme, tikėtina, susidarys laisvaisiais radikalais vadinamos medžiagos. Jos aktyvuoja smegenis saugančią mikrogliją ir tai tampa viena iš smegenų sisteminio uždegiminio proceso priežasčių, veikiančių neuromediatorių sistemas bei sukeliančių depresinius ir nerimo sutrikimus. Panašūs uždegiminiai pokyčiai vyksta visame organizme, o tai gali būti veiksnys, skatinantis žvynelinės išsivystymą ar ligos paūmėjimą. Žinoma, visi esame labai skirtingi, turime nevienodą atsparumą stresui. Mus įvairiai veikia ir tokie patys potyriai bei rūpesčiai. Taigi vieno atsakymo, kokie stresiniai veiksniai turės įtakos ligai, paprasčiausiai nėra. Tačiau abipusis ryšys tarp žvynelinės ir mūsų emocinės sveikatos neabejotinai egzistuoja. Ligą gali provokuoti nerimas bei depresija, tačiau ir pati žvynelinė turi įtakos šiems psichikos sutrikimams“, – pasakoja gydytoja psichiatrė.
Prie šių emocinių išbandymų, anot V. Steiblienės, prisideda ir žvynelinės pacientus lydinti stigmatizacija, kuomet pacientai patiria neigiamas aplinkinių reakcijas. Kai odos bėrimai matyti ant veido, rankų, žmonės dažnai bijo prisiliesti prie sergančiųjų ar net užsikrėsti. O tai tik dar labiau mažina žvynelinės pacientų motyvaciją ir norą kreiptis pagalbos emocinių sutrikimų gydymui.
„Nors žvynelinė nėra užkrečiama, toks aplinkinių požiūris tikrai nesuteikia emocinės ramybės ir stabilumo šia liga sergantiems pacientams. Jie ima justi socialinę baimę, atskirtį, vengia lankytis sporto salėse, baseinuose, net matuotis drabužius. Tai veda prie dar didesnių problemų – nerimo ir depresinių susirgimų valdymui dalis žmonių ima vartoti alkoholį, psichoaktyvias medžiagas. Taip įsisuka tarsi užburtas ratas. Šių medžiagų vartojimas kelia dar didesnį nerimą, o drauge liga progresuoja, gyvenimo kokybė pastebimai blogėja“, – pastebi prof. dr. V. Steiblienė.
Tačiau žvynelinės gydymas jau pažengęs ir emocinės sveikatos srityje. Psichiatrams lengviau suprasti bei įvertinti sergančiųjų būklę leidžia ir Lietuvos gyventojams adaptuoti paciento savivertės klausimynai. Juos pildydami žmonės atsako į tikslinius klausimus bei vertina savo fizinius simptomus ir pojūčius, gyvenimo komfortą, aktyvumą, laisvalaikio, sporto, studijų veiklos kokybę, asmeninius santykius su draugais ar partneriu. Anot prof. dr. V. Steiblienės, šių klausimynų naudojimas sergantiesiems žvyneline yra labai naudingas, nes padeda atpažinti ne tik emocinius sutrikimus, bet ir mintis apie savižudybę.
Todėl kalbintos specialistės vieningai sutaria – ši liga yra kompleksinė, taigi jai būtina taikyti tokį patį gydymą. Kovoti su žvyneline šiandien pacientams padeda įvairių sričių medikai, žmonėms jau taikomos inovatyviausios terapijos. Tačiau labai daug priklauso ir nuo pačių sergančiųjų – jų noro rūpintis savimi, savo fizine bei emocine sveikata ir oda.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje www.iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.
EM-129601
-
Su žvyneline susiduria vis daugiau klaipėdiečių: kaip ligos išbandymus iškeisti į gyvenimo komfortą? 2
Medikai pridūrė, jog žvynelinė dažnai yra paveldima, o laiku nesikreipus į specialistus, galima patirti tiek fizinius, tiek ir emocinius išbandymus: psoriazės pacientus kamuoja depresija, nerimas, kartais – mintys apie savižudybę. Vis dėlto, šia liga sergančiųjų gyvenimas jau turi laibai šviesių prošvaisčių. Todėl medikai pasakojo, kokios šiandien yra žvynelinės gydymo perspektyvos.
Ignoruoti – pavojinga
Žvynelinės išsivystymo priežasčių yra daugybė, ji vargina ir labai įvairaus amžiaus pacientus. Taip teigianti Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė gydytoja Jolanta Česienė pridūrė – nuo šios ligos kenčia ir uostamiesčio regiono gyventojai. O šių pacientų, anot medikės, išties gausu ir tai nėra žmonių vien iš kaimiškų vietovių ar tik iš didmiesčių problema.
Asociatyvi. Getty Images nuotr.
„Verta pažymėti, kad žvynelinė nesirenka ne tik geografijos ar socialinio statuso. Liga serga ir skirtingo amžiaus pacientai – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji. Svarbu ir tai, kad žvynelinė nėra užkrečiama, nors mažai apie ją žinantiems gali pasirodyti kitaip. Ši liga yra siejama su paveldimumu ir dažnai nutinka taip, kad psoriazės požymiai pirma pastebimi vaikams, o tik tada – tėvams. Netinkamai gydoma arba vengiant kreiptis profesionalios pagalbos, žvynelinė progresuoja. Tokiam ligos vystymuisi nemenkos įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Tačiau nederėtų susidaryti įspūdžio, kad psoriazė gali pasireikšti tik labai jauno amžiaus pacientams. Būna, kad liga suserga ir vyresnio amžiaus asmenys“, – sakė J. Česienė.
Medikės nuomonei, kad psoriazės pacientai ne visada kreipiasi pagalbos į specialistus, pritaria ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės dermatovenerologė Ieva Povilaitė. Anot jos, gydytis vengiama net ir pastebint ryškius žvynelinės simptomus. To priežastis, pastebi I. Povilaitė, dažniausiai yra dvejopa.
„Iš vienos pusės, ligą visuomenėje vis dar lydi ryškus stigmatizmas. Kita vertus, žvynelinė apipinta ir daugybės mitų. Todėl neretai manoma, kad įveikti ligą galima paprasčiausiai tepalais, o kai jie nepadeda, susitaikoma su diskomfortu, oda paslepiama drabužiais ir gyvenama toliau. Tačiau toks žvynelinės ignoravimas – labai pavojingas“, – perspėjo medikė.
Lydi patyčios ir depresija
Tai, kad ligą būtina gydyti, o ne ignoruoti, I. Povilaitė pagrindžia patirtimi bei faktais. Medikės teigimu, sergant žvyneline dažnai pažeidžiami ir sąnariai, o tada gali išsivystyti psoriazinis artritas.
„Jis diagnozuojamas maždaug trečdaliui pacientų. Ši ligos komplikacija dažniausiai priklauso nuo psoriazės sunkumo, asmeninio genetinio polinkio, žvynelinės formos. O simptomai gali būti labai panašūs į kitas artrito formas. Liga tuo ir klastinga, kad kartais ji prasideda sąnarių skausmais ir tinimu, bet tik po kelerių metų pasirodo odos pažeidimai“, – teigė I. Povilaitė.
Interneto nuotr.
Jai antrinanti J. Česienė pasakojo ir apie žvynelinės neretai padaromą žalą emocinei sveikatai. Nes, pažymi medikė, ši liga yra ne tik fizinio skausmo sukėlėja.
„Liūdna, bet tenka pripažinti – daugelis žvynelinės pacientų susiduria su patyčiomis. Sergančiųjų odos pakitimai yra matomi, psoriazę nuslėpti – sunku. Todėl, deja, šiems žmonėms dvigubai dažniau nei asmenims, nesergantiems jokia panašia liga, išsivysto depresija. Juos kankina ir padidėjęs nerimas, stresas, netgi mintys apie savižudybę. Apie 80 proc. pacientų labiausiai neramina faktas dėl neišgydomos ligos, 18 proc. – aplinkinių požiūris“, – kalbėjo J. Česienė.
Padėti sau galime patys
Tačiau medikės visko vien niūromis spalvomis nepiešia. Anot I. Povilaitės, liga neretai nustatoma itin paprastai – tereikia atidžiai apžiūrėti paciento odą, o tam dažniai pasitelkiamas dermatoskopas.
„Jei kliniškai apžiūrėjus pacientą ligą nustatyti sunku, beriama nelabai tipinėse vietose, atliekama ir odos biopsija. Tuomet paimamas nedidelis jos gabalėlis, kuris pasluoksniui išnagrinėjamas. Tiesa, visada ligą diagnozuoti sudėtingiau, kai žvynelinė pažeidžia pirma tik sąnarius. Esant sunkiai psoriazės eigai, uždegimas vyksta ir kitose organų sistemose. Todėl būtina nedelsti – privalu kuo anksčiau kreiptis į gydytojus. Specialistai paskirs tinkamus vaistus, kurie leis nebejausti skausmo, sustabdyti ligos progresavimą, pagerinti odos ir nagų būklę bei sugrįžti į visavertį gyvenimą ir juo mėgautis“, – akcentavo I. Povilaitė.
Savo ruožtu J. Česienė papildė – jau nuo praėjusių metų pavasario, pasikeitus biologinių vaistų eiliškumo skyrimo tvarkai, Klaipėdoje dirbantiems medikams atsirado dar daugiau galimybių padėti pacientams.
Microsoft Teams image nuotr.
„Džiugu, kad ir uostamiestyje sergantiems žvyneline galime taikyti biologinių vaistų terapiją. Šiandien mūsų šalyje turime pačių naujausių bei pažangiausių, visame Vakarų pasaulyje psoriazės pacientams skiriamų medikamentų. Šie biologiniai vaistai nors ir neišgydo žvynelinės, jie veiksmingai sumažina ligos simptomus, suvaldo paūmėjimus, psoriazės progresavimą bei pastebimai pagerina gyvenimo kokybę. Tačiau nemažai įtakos sėkmingam gydymui turi ir pats pacientas. Todėl skirkime daugiau laiko sau ir savo sveikatai. Kokybiškai ilsėkimės, gyvenkime aktyviau, sveikiau valgykime. Taip pat, rūpestingai prižiūrėkime savo odą, nes ji yra pagrindinė mūsų apsauga nuo visų išorės išbandymų“, – reziumavo J. Česienė.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje www.iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.
EM-128151
-
Lengvi patarimai, padėsiantys kovoti su žvyneline 2
Kaip jis teigia, kovojant su psoriaze dera laikytis tam tikrų patarimų, pavyzdžiui, mažinti stresą ar nevartoti alkoholio.
Pasaulyje psoriaze serga net 3 proc. gyventojų. Sergantiems šia liga padidėja ir kitų ligų rizika, pavyzdžiui, depresijos, diabeto, širdies ligų, aukšto kraujo spaudimo, vėžio, sako A. Unikauskas.
Pasak mediko, kovojant su psoriaze, pravers keli patarimai. „Pirmiausia – mažinkite stresą. Bet kuri lėtinės psoriazės būklė gali būti streso priežastis. Į kasdienius užsiėmimus reikėtų įtraukti tai, kas mažintų stresą – meditaciją, jogą ir pan.“, – aiškina A. Unikauskas.
Taip pat gydytojas pataria vengti alkoholio, nes tai skatina psoriazės požymių aktyvėjimą. JAV esanti Brigham moterų ligoninė su Harvardo medicinos mokykla atliko tyrimą su psoriaze sergančiomis moterimis. Psoriazės požymiai mažiau pasireiškė alkoholio nevartojusioms moterims.
Anot A. Unikausko, reikėtų vengti rūkymo, nes tabakas didina susirgimo psoriaze riziką, o ja sergantiems dar labiau suaktyvina požymius.
Sergantiems psoriaze turėtų būti aktualu vartoti ciberžolę. „Nustatyta, kad ji padeda mažinti psoriazės paūmėjimus. Ciberžolė gali būti vartojama kaip prieskonis, kartu su maistu“, – teigia A. Unikauskas.
