Prireikė trijų mėnesių sėkmingo bendradarbiavimo nuotoliniu būdu, kad gimtų originalus pandemijos laikotarpį atspindintis albumas – penki kūriniai, parašyti muzikantų, kurie niekad, nei kurdami, nei įrašinėdami muziką nebuvo susitikę gyvai. Nuo šiandien muzikos leidybos kompanijos „Monokey“ išleidžiamas mini albumas jau pasiekiamas visose skaitmeninėse platformose.

„Dainų kūrimo procesas vyko labai komandiškai. Turiu pasidžiaugti, kad su grupe, kurioje esame pažįstami tik iš zoom'o skambučių ir chat'ų, radome labai artimą ryšį ir skiriame daug laiko ne tik darbams, bet ir bendravimui tarpusavyje“, – įspūdžiais apie projektą dalinasi dalyvė ir vienos iš mini albumo dainų bendraautorė – atlikėja „Bjelle“ Raminta Naujanytė.

„Bjelle“ ir dar septynių kūrėjų darbas „3 Months later“ gimė penkiose šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Estijoje ir Rumunijoje. Dainos bendraautoriai – Annanaka, Hanna Zhanova, Krapka, KOMA, Mari Meentalo, Nathalie Robelot, Santa Salna-Buliga ir Șerban-Ionuț Georgescu.

Į albumą pateko ir Estijoje gyvenančios indės Monika Bhola debiutas. Dainininkė kartu su baltarusių muzikantu Andru Namaste įrašė dainą hindi kalba „Zara Sa“. Kitas mini albumo „Eema 2020 Compilation“ kūrinys – atlikėjų iš Vengrijos, Škotijos, Estijos ir Baltarusijos Ferko, Rostany ir Vic Villian kūrinys „End Is Near”.

Daina „Don’t Play The Fool“ – jau anksčiau klausytojus pasiekęs stiprus muzikinis manifestas. Pačių kūrėjų, lenkės Karo Glazer ir vengrės Zsüd, teigimu, tai – padrąsinimas visoms už žmogaus teises kovojančioms Lenkijos moterims.

Dar viena, niekada asmeniškai nesusitikusių Ukrainos ir Rumunijos kūrėjų Bogdan Belyaev, Radu Caragea, Max Paragraph ir Artur Lisnyi kolaboracija virto daina apie mus supančią socialinę tikrovę „When I’m Gone”.

„Mano nuomone, „Rytų Europos muzikos akademija“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip online kursai gali būti patogūs, smagūs, įtraukiantys ir naudingi. Ne kiekvienas muzikantas turi valios išsėdėti prie kompiuterio dvi valandas, du kartus per savaitę, tačiau šie kursai buvo įvairiapusiški ir pateikti labai įdomiai. Kultūrinė įvairovė parodė, kad visi muzikantai įvairiose šalyse susiduria su labai panašiais klausimais“, – sako dainininkė „Bjelle“.

„Rytų Europos muzikos akademija“ – pirmasis švietimo ir tinklų kūrimo projektas, kurio tikslas – suvienyti visą regioną. Muzikantams ir jų vadybininkams, norintiems įveikti industrijos krizę, padedama rasti galimybių muzikos verslui veikti dabartinėje realybėje. Taip pat, kuriama bendraminčių, siekiančių išplėsti savo veiklą visame Rytų Europos regione ir bendradarbiauti tarptautiniu lygiu, bendruomenė.

„Tačiau laikas čia bėga labai greitai, – sako prieš keturis mėnesius studijuoti į Islandiją išvykusi dainininkė Raminta Naujanytė-Bjelle.– Mano dienos kupinos muzikos, patirčių, pažinčių ir nepaprastos motyvacijos. Tiek daug gerų žodžių, kiek jų išgirdau čia, jau seniai nesu girdėjusi“.

Studijos Islandijos menų akademijoje tokios pat intensyvios ir pribloškiančios kaip šios šalies vėjas. Apie Islandijos akademinio mokymo sistemą Raminta galėtų kalbėti ir kalbėti – informacijos, kurią skleidžia daugybė akademijos dėstytojų ir intensyvus paskaitų kursas, yra begalė. „Čia, rodos, visiems esi svarbi, tave pastebi, klausia, ko trūksta, ką norėtum sužinoti ir motyvuoja, motyvuoja, motyvuoja. Sistema sukurta taip, kad iš jos gautumei kuo daugiau naudos, pasitenkinimo, kuriamas artimas ryšys. Kartais man atrodo, kad nesu verta visų tų pagyrimų, kuriuos gaunu“, – sako mergina.

Čia, rodos, visiems esi svarbi, tave pastebi, klausia, ko trūksta, ką norėtum sužinoti ir motyvuoja, motyvuoja, motyvuoja.

Raminta pasakoja, kad muzikos mokslus baigusių muzikantų Islandijoje yra labai daug. Kartais atrodo, kad kiekvienas sutiktas Reikjavike groja kokiu nors instrumentu arba dainuoja grupėje. „Taigi, čia niekam neįdomu, kad esi muzikantas. Įdomu, kokią muziką groji, kaip groji ir kaip ji skamba“, – Islandijoje patyrė dainininkė.

Daugelis jos kurso draugų Islandijos menų akademijoje – gerokai už ją vyresni, dažnas turi darbą ir jau augina vaikus. „Jaučiuosi viena jaunesnių, tokia mažylė“, – šypsosi Raminta ir priduria Islandijoje įgyvendinusi savo svajonę dar daugiau išmokti apie elektroninę muziką. 

Islandijoje gyvenantys lietuviai žino, kad Raminta čia atvyko mokytis muzikos. Prieš išvykdama atgal į Lietuvą, Bjelle jiems žada surengti didelį koncertą. „Islandai palaiko savo draugus, jie visada susirenka pažiūrėti, kaip jie muzikuoja. Svetimiems salos gyventojai neskiria tiek daug dėmesio, bet per visą tą laiką, kurį čia praleidau, bičiulių atsirado nemažai, tikiuosi, kad jie susirinks manęs paklausyti“, – sako atlikėja, po naujųjų sugrįšianti į Lietuvą.  

Pasiilgti gimtosios šalies Raminta nespėjo – kartą per mėnesį grįždavo filmuotis televizijoje, laidoje „Garsiau. Soundchekas“. Grįžti į Lietuvą kviečia ir naujojo albumo, kuris turėtų pasirodyti baigiantis žiemai, reikalai.

Būdama toli nuo namų dainininkė puikiai įvertino ir vienos, ir kitos šalies privalumus. „Iš toli visada geriau matosi, – įsitikinusi. – Man labai patinka Islandija, tačiau niekur kitur geriau nei Lietuvoje, nesu radusi“.

Ką veiks grįžusi po studijų vėjuotoje saloje Raminta žino jau dabar. Visą savo patirtį ir tai, ko naujo išmoko, ji sudės į darbą, kurį labiausiai mėgsta. Vasaromis mokiusi vaikus muzikos ir scenos meno Vytauto Kernagio fondo sceninio meistriškumo stovykloje, Raminta pasitikrino: dirbti su vaikais jai be galo patinka. „Turėti savo vaikų grupę, kuri dirbtų ne vieną savaitę per metus, o visus metus kiekvieną savaitę – sena mano svajonė, – prisipažįsta. – Todėl nuoširdžiai nudžiugau, kai vaikų kūrybiškumo centrą „Oi, Pelėda“ įkūrusi Rima Kernagienė pakvietė vaikus mokyti scenos meno ir muzikos“.

Šiame centre Bjelle kartu su vaikais kurs muziką, dainuos, mokysis kaip nugalėti baimes, kylančias ant scenos. „Kursime dainas, jas įrašinėsime. O svarbiausia – mokysimės būti kartu, grupėje, kurti bendrą muzikos projektą ir tapti tikrais artistais“, – savo ateities planus dėsto Bjelle ir priduria, kad šiandien, kai mokytojo profesija taip nuvertinama, jai norisi ypatingai vaikams parodyti, kad mokytojas gali tapti geriausiu draugu, galinčiu atskleisti vaiko stipriąsias savybes, kurių jis pats manė neturįs.

„Kai dirbi su vaikais, svarbu suprasti, jog atiduodamas dalį savęs, savo žinių bei energijos, visada visko atgausi su kaupu. Tai parodė ir patirtis vaikų vasaros stovyklose. Su daugeliu vaikų bendraujame iki šiol, esame tapę artimais bičiuliais“, – sako R. Naujanytė-Bjelle ir kviečia jau nuo sausio ateiti į vaikų kūrybiškumo centro užsiėmimus.

Bjelle, draugams pažįstama kaip Raminta Naujanytė, pasakoja, jog šią dainą įkvėpė parašyti pokalbis su draugu ir švenčių metu aplinkui tvyranti būsena.

„Ši savaitė mieste – beprotiška, – kalba Raminta. – Žmonės perka, parduoda, pikti stovi milžiniškose eilėse ar automobilių spūstyse, iš pareigos siunčia elektroninius laiškus su sveikinimais... Jie ruošiasi šventėms, tačiau daugelis per tą lėkimą yra pamiršę tikrąją Kalėdų dvasią.“

Atlikėja sako, jog kūrinys „Parduodu Kalėdas“ yra skirtas visiems, kurie nuo to šurmulio jaučiasi pavargę, ir tikisi, kad žmonės ją išgirdę pamąstys ir truputį atsipūs. „Daina nėra skirta moralizuoti, kaip mes gerai ar blogai gyvename. Viskas vyksta taip, kaip jaučiamės. Šia daina siunčiu visiems savo Kalėdinį jausmą“, – šypsosi ji.

Daina nėra skirta moralizuoti, kaip mes gerai ar blogai gyvename. Viskas vyksta taip, kaip jaučiamės.

Bjelle pasakoja, jog jai Kalėdos – tai ramybės ir šilumos generatorius. Šiuo laikotarpiu ji grįžta pas artimus žmones, o tamsius vakarus mėgsta leisti draugų rate.

„Aš pakvaišusiai mėgstu blizgučius, lemputes ir cinamono kvapą, todėl Kalėdos – viena mėgstamiausių mano švenčių“, – sako ji.

Savo pomėgį blizgučiams atlikėja galėjo realizuoti ir kūrinį „Parduodu Kalėdas“ lydinčiame vaizdo klipe – blizgučiais ant Ramintos sninga visos dainos metu. Tačiau čia jie turi kiek rimtesnę prasmę. „Blizgučiai vaizdo klipe simbolizuoja pritapimą. Jie – tai būsena, aplankanti mus tada, kai įsiliejame į tą prieššventinę beprotybę“, – pasakoja ji.

Šių metų vasarį pristačiusi klausytojams pirmąjį savo mini albumą „Kas tu toks?“, Raminta jau gyvena naujo albumo kūrimo nuotaikomis – šį pristatys ateinantį pavasarį, rašoma pranešime spaudai. Tačiau prieš tai, žiemos pabaigoje jai teks lankytis Amerikoje, kur jau yra suplanuoti keli koncertai.

Kartu su mimais scenoje pasirodys ir aktorius Mindaugas Papinigis, dainininkės Aistė Lasytė ir Raminta Naujanytė-Bjelle. „Ir tai dar ne viskas!“, - sako „Neteisėtai padaryti“.

Mintis pasikviesti bičiulių į sceną nėra tokia jau netikėta, sako mimai. „Mūsų tikslas paprastas – kiekvienas klausytojas išėjęs iš koncerto turėtų užduoti sau klausimą „Ar galėjo būt geriau?“ ir čia pat atsakyti: „Ne, tikrai geriau būti jau nebegalėjo“. Nuo pat pradžios, nuo pirmųjų koncertų žiūrovus tempėme į savo pasaulį, pažindinome su slypinčiais stebuklais, o antruoju albumu tą pasaulį plečiame dar labiau – mus pamilsta visi, kurie tik atsiduria netoliese“, – rimtai šmaikštauja mimai.

Vis dėlto jų žodžiais nesunku įsitikinti – koncerte pasirodysiantis aktorius Mindaugas Papinigis pripažįsta esantis grupės gerbėjas. „Buvo tikrai netikėta, bet labai malonu sulaukti tokio kvietimo, nes esu grupės muzikos gerbėjas. Nekantrauju ir šiek tiek jaudinuosi, nes nedažnai tenka būti koncerto dalimi. Viskas turi pavykti iš pirmo karto, nes antram dubliui jau čia nebus vietos“, – sako jis.

Kartu su dainuojančiais mimais jis atliks dainą „Kas yr?“, kuri parinkta neatsitiktinai. „Visada ieškome netikėtumo, o Mindaugo kuriami personažai kine yra, ko gero, puikiausiai šį klausimą įvaldę žmonės – kas gi geriau užduotų šį klausimą visiems klausytojams, jeigu ne jis“, – sako mimas Šarūnas Gedvilas.

Panašia nuotaika į sceną lips ir Aistė Lasytė: „Visada labai džiugu sulaukti kvietimo iš kolegų, kurie yra atviri idėjoms ir nori pabendramuzikuoti kartu, nes kartu smagiau, nei atskirai… kartais. Todėl ir tikiuosi, kad pavyks kartu smagiai pabūti ar netgi draugiškai kažką padaryti, pavyzdžiui, kažką neteisėto“.

Daug ko – jeigu ir ne neteisėto, tai bent jau netikėto – penktadienį „Vasaros terasoje“ Vilniuje tikrai bus, tačiau dėl suprantamų priežasčių iš anksto tai atskleisti mimai atsisakė. „Mums patiems į galvas vos sutelpa visi sumanymai ir idėjos, kurios dar ir bus įgyvendintos. Čia tik keli mūsų draugai, kurie neatsispyrė pagundai pasirodyti scenoje su mimų roko mesijais, tai galima tik įsivaizduoti, kiek dar visko įvyks per tą trumpą vakarą“, – su šypsena intriguoja Š. Gedvilas.

„Neteisėtų padaryti“ antrąjį albumą „Galėjo būt kitaip“ pristatys liepos 22 d. 19 val. „Vasaros terasoje“ Vilniuje.