Kada – į gydymo įstaigą?
Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė sako: normalu, jei kūdikiai ir ikimokyklinukai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir žarnyno virusais serga nuo šešių iki dvylikos, mokyklinukai iki penkių, šešių, o paaugliai ir suaugę iki dviejų, trijų kartų per metus. Pasak specialistės, sunerimti reikia tada, kai vaikas serga dažniau nei įprasta jo amžiaus grupei, jam krenta svoris ar jis nepasiekia amžiaus normos ribos, jei nepasveikstama be antibiotikų ar ligoninės.
Pasak gydytojos, reikia atminti, kad didžiąją vaikų karščiavimo priežasčių dalį sudaro virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Jos gydomos tik simptomiškai – vaistais karščiavimui mažinti, taip pat geriamais skysčiais, pastilėmis, nosiai plauti reikalingu druskingu vandeniu ar lašais.
Medikė sako, kad neretai tėvai apsirgusią atžalą veda pas gydytoją vos tik prasidėjus pirmiesiems simptomams. Tačiau medikas tokiu atveju dar būna bejėgis, nes pirmąją ligos parą kraujo tyrimai būna neinformatyvūs, o ligos simptomai nežymūs.
„Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikia tuo atveju, jei karščiuoja naujagimis ar iki 3 mėnesių amžiaus kūdikis, vaikas karščiuoja ilgiau nei 72 val. arba jo kūno temperatūra viršija 40 ºC. Taip pat svarbu stebėti, ar esant žemesnei nei 38,5 ºC vaikas nėra vangus, mieguistas, apatiškas ar nenumaldomai verkia. Suklusti būtina ir tuo atveju, jei vaikas skundžiasi stipriu pilvo, gerklės ar kitu skausmu, atsisako skysčių, mažai šlapinasi, jam pasireiškia traukuliai ar vėmimas sugirdžius skysčius, nesant slogai pastebimas sunkus kvėpavimas ar ryškūs, paspaudus neišnykstantys bėrimai“, – aiškina R. Isevičienė.
Geležies trūkumas gali turėti įtakos ne tik momentinei vaiko savijautai, bet ir jo sveikatai ateityje.
Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos įprastai trunka dvi–penkias paras, todėl, pasak gydytojos, jei karščiuojantis mažylis, išgėręs vaistų nuo temperatūros, tampa žvalus, domisi aplinka, bando žaisti, geria skysčius, jį stebėti ir simptomiškai gydyti reikėtų namuose.
Kas nustatoma tyrimais?
Dažnai manoma, kad vaikams mikroelementų ar vitaminų netrūksta. R. Isevičienė teigia, kad idealiu atveju taip ir būna, tačiau keičiantis žmonijos mitybos įpročiams, vaikų kraujo tyrimai nedžiugina.
„Itin aktualu laiku diagnozuoti mažakraujystę. Gimusius mažo svorio, nevalgius vaikus, atsiliekant jų raidai, esant infekcijoms, nuovargiui, ir tuos, kurių mamos nėštumo metu sirgo mažakraujyste, tiriame dėl geležies stokos. Ją aptikti ir gydyti stengiamasi kuo anksčiau, nes geležies trūkumas gali turėti įtakos ne tik momentinei vaiko savijautai, et ir jo sveikatai ateityje“, – įspėja medikė.
Anot jos, per vėlai pradėta gydyti mažakraujystė gali lemti negrįžtamus organizmo pokyčius, todėl dėl didelio užslėptos anemijos populiacijoje paplitimo rekomenduojamas ne tik bendras kraujo, bet ir feritino veniniame kraujyje tyrimas.
Uždegiminiai pokyčiai
„Bendras kraujo tyrimas leidžia pastebėti ne tik mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus vaiko organizme, alergijas, parazitines ligas, piktybinius kraujo susirgimus, kartais – vitamino B12 arba folio rūgšties stoką. Tai turi įtakos imuninės sistemos veiklai. Esant įtarimui, atliekami detalesni veninio kraujo tyrimai“, – R. Isevičienės teigimu, svarbus ir vitaminas D, kuris prisideda prie darnaus imuninės sistemos darbo.
„Kalbant apie vaikų sveikatą, reikia nepamiršti higienos įgūdžių, patalpų vėdinimo, miego ir būdravimo režimo, judėjimo gryname ore, sveikesnės mitybos, mažinant cukraus kiekį maiste, ir geros nuotaikos“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
