02 Dita Jovita Kareckienė – plaukimo trenerė, kurios vienas auklėtinių aklas plaukikas kaunietis Edgaras Matakas 2017 m. tapo pasaulio čempionu ir buvo išrinktas į 2017 m. geriausių Lietuvos neįgaliųjų sportininkų dešimtuką.

Moteris pasakojo jau nuo mažų dienų žinojusi, kuo nori būti. „Sumušusi ne vieną Lietuvos rekordą, laimėjusi Pasaulio taurę ir sudalyvavusi olimpiadoje supratau, kad kitas žingsnis bus tapti trenere. Tai buvo dar viena svajonė, kurios tikslas – perteikti visas turimas žinias ir sukauptą patirtį tolimesnei kartai, vaikams, kurie nori atrasti save. Turbūt tas mane ir veža labiausiai: perteikti visą patirtį sportininkui, matyti jo akyse džiaugsmą pasiekus pergalę, būti to sunkiai uždirbto medalio, tos akimirkos dalimi“, – kalbėjo D.J.Kareckienė.

Ji tvirtino, kad džiugina visos pergalės, nes jos yra sunkaus darbo rezultatas, pasiektas per ašaras, užsispyrimą ir didelį norą. „To savo sportininkus ir mokau: viskas įmanoma, bet reikia norėti, sunkiai dirbti ir siekti“, – akcentavo trenerė.

D.J.Kareckienė vardijo, kad treneriai privalo būti atkaklūs, ambicingi bei mokėti bendrauti su vaikais. Dar didesnės atsakomybės jai prideda tai, kad pasirinkta itin svarbi sporto šaka. „Išmokti plaukti yra labai didelis privalumas, tai mažina skęstančiųjų skaičių, ugdo charakterį bei sustiprina vaiką ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Todėl manau, kad plaukti turėtų mokėti kiekvienas, o ar atras save šioje sporto šakoje, tai tik vidinio balso paskata ir laiko klausimas“ – dėstė kandidatė, likimui labiausiai dėkojanti už dvi nuostabias sportuojančias dukras, mylimą darbą ir už tai, kad yra labai laiminga.

17 Rebeka Una (Jurga Šalaševičiūtė) – knygų vaikams, paaugliams autorė. Jos knygos pastaraisiais metais yra pelniusios įvairių literatūros premijų, patenka į skaitomiausiųjų penketukus. Be to, rašytoja daugiau nei vienuolika metų dirbo savanore bendruomenėje, kurios centre – šeimos, auginančios asmenis su proto negalia.

Kalbėdama apie veiklų pasirinkimą ji sakė, kad labiausiai ją traukia pats gyvenimas. „O veiklų galima prisigalvoti devyniems gyvenimams, kaip sakė Jurga Ivanauskaitė. Patinka dėstyti anglų kalbą, nepriklausyti jokiai institucijai, reguliavimams, pačiai sau susikurti darbo vietą ir už malonumą gauti pinigus. Išėjau iš mokyklos, universiteto, kolegijos. Knygų rašymas – irgi hobis ir aistra. Nuo vaikystės. Kitų neišsipildžiusių svajonių dar daugiau. Keliauju. Noriu aplankyti visą pasaulį. Vaidinti ir kurti filmus. Važinėti motociklu. Būti kare. Pristatyti Azijoje mokyklų. Ypač mergaitėms. Dabar paremiu tik kai kurių jų mokslus. Svajonių daug, bet ar visos reikalingos?“ – susimąstė pašnekovė.

Jai asmeniškai rezultatai ne tokie svarbūs kaip pats procesas. „Patiko perskaityta mintis, kad žmonių pas pranašą ar didį žmogų trauka gimsta tyloje, tamsoje ir vienumoje. Rašydama susitapatinu su savo herojais, girdžiu jų juoką, matau juos verkiančius, valgančius, besijuokiančius, strikinėjančius. Skraidau ant sparnų ir kankinuosi kartu su jais, kuomet pasaulis dar nieko nenutuokia, dar viskas manyje. Paskui paleidžiu juos žmonėms ir jau nebegyvenu su jais – atiduodu savo sielą, taip sakoma“, – apie kūrybinį procesą kalbėjo rašytoja.

Kaip labai svarbią gyvenimo dalį ji įvardijo savanorišką tarnystę. „Giliai ir naiviai esu įsitikinusi, kad nesame sukurti gyventi darbas-namai-baras ritmu. Visi turime laikyti apglėbę vieni kitus. Ir taip, jei visuomenėje yra kalėjimas, tai mano problema. Jei visuomenėje žmogus su negalia negali įeiti į viešą baseiną be kreivų žvilgsnių – tai mano problema. 11 metų buvau Tikėjimo ir Šviesos bendruomenės – šeimų auginančių proto negalios asmenis – narė ir koordinatorė, vėliau buvau įsijungusi į Carito misiją, lankydavome kalinius, nuo paauglystės buvau įsijungusi į įvairias parapijines ir užsienio veiklas“, – vardijo Rebeka Una.

Ji labiausiai džiaugiasi tuo, kad tebėra gyva, jaučiasi dėkinga už tą momentais aplankantį pojūtį, jog visi esame šeima, tam pačiam skausme ir džiaugsme. „Taip pat už tai, kad dar galiu pasitarnauti kitiems, kažką gero padaryti, bet labiausiai tai priimti kitų meilę, nes labai daug gero gaunu iš aplinkinių. Anksčiau labai mąstydavau apie veiklas ir tarnystes, o dabar – tiesiog mokausi būti, o ne daryti. Visa Europa pavargusi nuo darymo“, – pridūrė kaunietė.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite bei užpildykite lapelį ir siųskite adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKN XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 euras.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS