Būtent toks vienas iš nedaugelio platesnio masto žingsnių buvo buvo šių metų paskelbimas Reformacijos metais. Protestantizmas kaip religinė ir kultūrinė paradigma apima ne vien mūsų šalį, bet ir didžiąją dalį Europos bei Šiaurės Amerikos valstybių. Prasidėjęs nuo Martino Lutherio ant bažnyčios durų prikaltų tezių, kuriose buvo pasisakoma už Bažnyčios reformą, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir tuometį Karaliaučių Reformacijos judėjimas atnešė rašto kultūros įsivyravimą ir suklestėjimą. Pirmosios knygos lietuvių kalba autorius Martynas Mažvydas taip pat buvo protestantas. Labai abejotina, ar, be Reformacijos, Vakarų Europa būtų patyrusi Švietimo amžių, kai raštingais ir mokančiais skaityti tapo dauguma žemyno gyventojų – iki tol raštas ir knyga buvo elito ir mažumos privilegija.

Reformacijos 500-ųjų metinių jubiliejaus minėjimas įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, ne vien Vilniuje, yra neabejotinai labai pozityvus reiškinys. Miestelėnai ne tik gerai praleidžia renginių vakarus, bet ir daug sužino apie tai, ko iki šiol nežinojo arba žinojo, bet buvo pamiršę. Reformacijos metų įvykiai mūsų valstybėje prisideda prie to, apie ką kalba ne vienas dabartinės Lietuvos filosofas – būtina nauja mūsų šalies žmonių apšvieta, grįžimas prie knygos ir rašto kultūros.

Kultūrų mišinys viename ir tame pačiame mieste – neabejotinas raidos ir pažangos variklis, kurį naudojame labai ribotai.

Dar vienas teigiamas Reformacijos metų aspektas yra tas, kad šis jubiliejus padeda įveikti didžiulę istorinę tuštumą, kurią paliko sovietinė okupacija – daugelis tarpukario Lietuvos piliečių jau yra iškeliavę Anapilin, dėl cenzūros ir persekiojimų dažnas iš jų neperdavė šiuolaikinei kartai to gyvenimo ir mąstymo būdo, kuris vyravo jų jaunystės Lietuvoje. Istorinis perimamumas tarp kartų mūsų šalyje yra žymimas pasakojimais apie tremtį, rezistenciją, holokaustą, tačiau daugiau detalių apie taikų gyvenimą iki karo autentiškai žino maža dalis dabar gyvenančiųjų. Tarpukariui, be daugelio kitų labai pažangių reiškinių, buvo būdinga ir tai, kad Lietuvoje tuo laikotarpiu puikiai sugyveno įvairių tautybių ir religinių įsitikinimų žmonės, pradedant gerais kaimynystės santykiais ir baigiant bendra visuomenine atmosfera. Sovietmetis, prievarta suniveliavęs skirtybes ir pražudęs daug etninių bei religinių mažumų žmonių, atėmė iš mūsų dabartinį tautinės ir konfesinės tolerancijos bruožą. Tai nereiškia, kad dabar Lietuvoje masiškai nekenčiami žydai, rusai ar lenkai, stačiatikiai ar evangelikai. Tai reiškia tik ir kartu net tiek, kad tos mažumos tarytum nepastebimos dominuojančios daugumos sraute.

Jei dažniau atkreiptume dėmesį į kitokius žmones, tikėtina, valstybė laimėtų socialiniu ir kultūriniu požiūriais. Reformacijos metų jubiliejaus minėjimas – puiki proga prisiminti gerą praeitį ir iš jos tiesti tiltus į dabartį. Stebint ne vieną sukakčiai skirtą renginį, kyla vaizdinė asociacija, atsivežta iš Niujorko, Bruklino rajono, Bushwicko aveniu, kuriame šeštadieniais gatves užplūsta išpažįstantieji judaizmą, o kitomis dienomis gausu įvairių kitų religinių pažiūrų žmonių, kurie neturi slėptis ir visada gali tiesiog kasdienybėje prisistatyti kitoms visuomenės grupėms ar tiesiog mėsainio pardavėjui gatvėje. Tai reiškia daugiakultūrinį miesto pobūdį, apie kurį daug kalbama Vilniuje, tačiau akcentuojant labiau istorinę praeitį, nei dabartines tautinių mažumų problemas. Kultūrų mišinys viename ir tame pačiame mieste – neabejotinas raidos ir pažangos variklis, kurį naudojame labai ribotai, nes mus menkai domina kitoniškumai, esame įpratę bendrauti tik su bendraminčiais.

Reformacijos jubiliejaus metai Lietuvoje labai primena frazę, kuria LRT televizijos kanalo laidos "Rusų gatvė" vedėjas Olegas Kurdiukovas atsisveikina su žiūrovais kiekvienos laidos pabaigoje: "Mylėkite savo gatvę, bet nepamirškite ir apie kitas." Jei šis linkėjimas dažniau virstų realybe, atrodytų, beveik savaime spręstųsi Vilnijos tautinių mažumų problemos ir daugelio Lietuvos miestų kasdienė socialinė rutina, nes mylėti savo gatvę – rūpintis ne tik savo namu ir kiemu, o ir bendruoju gėriu.

Ketvirtadienį parlamentarai priėmė Seimo nutarimus dėl tokių metų paskelbimo.

2017-ieji Reformacijos metais paskelbti, nes tuomet bus minimos 500-osios Reformacijos metinės. 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė savo tezes.

Seimo nutarime pabrėžiama, kad Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių, meilę gimtajai kalbai puoselėjusių, raštijos ir kultūros srityje veikusių, švietimo sistemą formavusių asmenybių, tarp jų Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Joną Bretkūną, Abraomą Kulvietį. Be to, Reformacija paskatino Europoje naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius ryškų pėdsaką ir Lietuvoje.

Ketvirtadienį parlamentarai ypatingos skubos tvarka taip pat priėmė nutarimą kitus metus paskelbti Sporto metais. Taip norima pabrėžti sporto naudą žmogui ir visuomenei, skatinti gyventojų fizinį aktyvumą bei sveiką gyvenseną.

Vyriausybei tuo pačiu siūloma parengti abiejų metų renginių programas ir numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Anksčiau 2017-ieji dar paskelbti Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metais.

Kadangi kitąmet sueis 500 metų, kai Martynas Liuteris paskelbė savo tezes, 2017-uosius siūloma Seimui paskelbti Reformacijos metais.

Tokį Seimo nutarimo projektą pateikė valdančiųjų Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Jos teigimu, reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių asmenybių, kūrusių kalbą, veikusių raštijos ir kultūros srityje, formavusių švietimo sistemą – tai ir Martynas Mažvydas, parašęs „Katekizmą“, ir Kristijonas Donelatis, sukūręs „Metus“, ir Jonas Bretkūnas, pirmą kartą išvertęs Bibliją, ir vienas lietuvių raštijos pradininkų Abraomas Kulvietis.

Projekto autorė taip pat pabrėžė, kad reformacija paskatino naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius didelį pėdsaką ir Lietuvoje.

Siūloma Vyriausybei sudaryti Reformacijos metų komisiją, kuri iki šių metų gruodžio 1-osios parengtų minėjimo programą, o 2017 metų valstybės biudžete numatyti jai lėšų.

Reformacija – religinis sąjūdis, buvęs XV- XVII amžiaus Europoje. Jis siekė reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezes, prikalęs jas prie bažnyčios durų.