Pakeisti orientaciją
Įstaigos strategijos vadovas Marius Stasiukaitis sako, kad produktyvumo didinimas turi būti vienas valstybės prioritetų. „Aiškėja žinutė, atsižvelgus į įvairius duomenis, – Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis didinant produktyvumą, esami skirtumai vis dar išlieka gerokai per dideli, kad leistų mokėti gyventojams aukštus atlyginimus ar atitiktų kitus svarbius parametrus“, – Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio posėdyje kalbėjo M. Stasiukaitis.
Jo teigimu, Lietuva yra ES autsaiderė pagal pažangios Vakarų valstybės gerovės parametrus: „Nesame paskutiniai, bet arčiau sąrašo pabaigos – lenkiame Kiprą, Bulgariją, Graikiją, Rumuniją.“
Pasak jo, tik 12 proc. Lietuvos gamybos įmonių darbuotojų uždirba apie 2,5 tūkst. eurų, o du trečdaliai negauna šalies atlyginimų vidurkio.
Jis siūlo Lietuvai orientuotis ne į Vidurio ar Rytų Europos regionų, o į Šiaurės šalių ekonomikos pasiekimus – jos demonstruoja aukštus pridėtinės vertės, žalumo, įtraukaus augimo, pajamų nelygybės mažinimo rodiklius.
Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi agentūra „Investuok Lietuvoje“ pristatė gaires, kaip Lietuvai iki 2050 m. pasiekti būtent Šiaurės Europos šalių ekonomikos lygį.
Pranašumo nebeliko
Analizė rodo, kad Lietuvos ekonomikos konkurencingumas iš tiesų patiria rimtų iššūkių ir mažėja regione. „Mūsų šalies konkurencingumo modelis ilgą laiką buvo pagrįstas žemais kaštais, tai galioja ir investicijų pritraukimui. Darbo jėgos kaštai buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių“, – teigia M. Stasiukaitis.
„Atsisukdami į Lietuvos ekonomiką matome, kad tikrai yra daug dalykų, kuriuos reikėtų čia ir dabar prioritetizuoti, norint išlaikyti Lietuvos augimo trajektoriją. Nebeturime prielaidų, kad tas augimas išliks [...] Turime pripažinti, kad esame naujojoje realybėje“, – sako agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.
Darbo jėgos kaštai buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių.
Agentūros vertinimu, mažėja Lietuvos ekonomikos potencialas augti, o šaliai ateityje bus vis sunkiau pritraukti investicijų.
Įstaigos „Investuok Lietuvoje“ analitikų teigimu, konkuruodama dėl tiesioginių užsienio investicijų, Lietuva nusileidžia pagrindinėms konkurentėms – Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai, kurios į investicijų pritraukimą investuoja didelių lėšų.
„Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energijos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės“, – sako E. Čivilis.
„Ilgai pozicionavome save kaip kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų. Staiga tapome kažkokia periferija, apribota nedraugiškų kaimynų, kurie meta šešėlį“, – teigia jis.
Konsolidacija ir robotizacja
Agentūros „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas įsitikinęs, kad užsienio investicijų padėtų pritraukti regionų ekonominės specializacijos stiprinimas.
Jo vertinimu, šiuo metu didžioji dalis regionų yra numatę pernelyg plačias specializacijų kryptis ir dalis jų neparemtos regionų stiprybėmis.
„Net ir tie regionai, kurie išsigryninę sritis, susiduria su iššūkiu, kad jų įgyvendinimui turimi ištekliai yra nepakankami. Vien pačios savivaldybės, be centrinės valdžios palaikymo, mūsų vertinimu, nepajėgios pritraukti tarptautinių gamybos investicijų į savo regionus“, – tvirtina jis.
M. Stasiukaitis priduria, kad, siekiant į regionus pritraukti daugiau gamybos investicijų, reikia mažinti tokių įmonių įsikūrimo išlaidas.
Pasak T. Jagmino, dalis brandžių ir vidutinių gamybos įmonių jau nebeauga, todėl reikia kurti fondą, kuris specializuotųsi įmonių konsolidavimo, susijungimų, išpirkimo reikalais. Jis padėtų kilstelėti apdirbamosios gamybos įmones į kitą augimo lygį: „Ne viena valstybė steigia tokio pobūdžio fondus.“
T. Jagminas apgailestauja, kad tik 3 proc. šalies įmonių yra investavusios į pramoninius robotus. Jis pabrėžia, kad dideles verslo investicijas į robotizaciją remia Lenkija, Pietų Korėja. Agentūros „Investuok Lietuvoje“ analitikai siūlo sukurti subsidijų ar lengvatinių paskolų mechanizmus šalies įmonių robotizacijai skatinti.
Agentūros prognozėmis, Lietuvos produktyvumui iki 2050-ųjų augant taip, kaip dabar, – 2 proc. kasmet, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugtų iki 91 mlrd. eurų. Pasiekus 3,8 proc. metinį produktyvumo augimą, BVP galėtų didėti iki 161 mlrd. eurų.
