Apklausia liudininkus
Kad Klaipėdos mokytojas smurtavo prieš mokinį, praėjusią savaitę pranešė Policijos departamentas.
Tai patvirtino ir šį įvykį tiriantis Klaipėdos miesto policijos 1-ojo Veiklos skyriaus viršininkas Mindaugas Busilas.
Gegužės 24 dieną apie 12.30 val. S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje esančioje Vitės pagrindinėje mokykloje pamokos metu 2005 m. gimusį nepilnametį už rankos suėmė mokytojas, ją suko, prispaudė prie sienos ir vaiką pargriovė.
Mažametis dėl fizinio skausmo sukėlimo į medikus nesikreipė.
Šiaip sau nesmurtaujama.
"Nežinau, ar ir mokytojas jaučiasi nuskriaustas, bet konfliktas buvo. Šiaip sau nesmurtaujama. Kol kas pareiškimą turime tik iš vienos pusės", – sakė M.Busilas.
Pašnekovo teigimu, panašūs atvejai jo tarnyboje – reti.
Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai apklausia abi puses, įvykio dalyvius.
Būna ir taip, kad neapsikentę patyčių patys pedagogai iškviečia policiją mokiniui.
Atsiribojo tylos siena
Neseniai paskirta Vitės mokyklos direktorė Renata Venckienė plačiau komentuoti situaciją atsisakė.
"Vyksta ikiteisminis tyrimas. Kai bus nustatyta, kas atsitiko, tada ir pakomentuosiu. Palikime viską taip, kaip yra", – į kalbas nesileido direktorė.
Tačiau pridūrė, kad pretenzijų turi abi pusės – ne tik mokinys, bet ir mokytojas.
Tą patį, it susitarę, kartojo ir savivaldybės darbuotojai, esą į visus klausimus atsakys ikiteisminis tyrimas.
"Kol kas mes negalime komentuoti. Tegul policija dirba savo darbą. Kai nustatys kaltuosius ir paaiškės, kas iš tiesų įvyko, bus galima imtis tam tikrų priemonių", – nedaugžodžiavo Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.
Jei nemaloni žinia pasiteisins, Švietimo skyrius netoleruos nei fizinio, nei psichologinio smurto.
Policininkai, o gal net prokurorai spręs, ar mokytojas smurtavo prieš mažametį.
Jeigu bus pripažinta, kad pedagogas sukėlė vaikui skausmą, mokyklos vadovybė turės rimtą pagrindą nutraukti su juo darbo sutartį.
Kėsinosi pasmaugti mokytoją?
Neseniai panašų incidentą, įvykusį Salantų gimnazijoje, tyrė ir Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai. Buvo įtariama, kad mokytojas smurtavo prieš mokinį.
Skunde paminėtas pedagogas Salantų gimnazijoje dirba apie 20 metų.
Policiją ši ne nauja istorija pasiekė todėl, kad, aiškinantis aplinkybes, mokinio ir mokytojo pasakojimai nesutapo.
Gimnazijos vadovai nusprendė, kad tikrąją tiesą gali išsiaiškinti tik pareigūnai.
Pabandę ieškoti tiesos ir jos neradę, gimnazijos atstovai apie konfliktą, kilusį penktokų klasėje, policijai pranešė vasario 14 dieną.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vilma Gedvilienė prasitarė, kad po incidento 11-os metų berniukas pats raštu apskundė mokytoją. Šį raštą jis įteikė direktorei.
Tiesa, berniuko tėvai nei raštu, nei žodžiu pretenzijų dėl sūnui suteikto skausmo neišreiškė.
Berniuko teigimu, mokytojas pamokos metu sugriebė jį už rankų ir išmetė iš klasės. Šį faktą patvirtino ir kiti klasėje buvę mokiniai.
Mokytojas neigė pakėlęs ranką prieš vaiką ir tvirtino, kad vaikai jį nepagrįstai šmeižia.
Pedagogų teigimu, mokytoją apskundęs vaikas esąs konfliktiškas.
Beje, apie to paties mokytojo smurtą yra pranešę dar du vaikai.
Galiausiai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų.
Kaip jau įprasta tokiose istorijose, pritrūko liudininkų.
Salantų gimnazijos vardas prieš kelerius metus nuskambėjo, kai dėl to paties mokytojo konflikto su vyresnių klasių mokiniu buvo pasiekusi teismą.
Mokinys buvo kaltinamas smaugęs mokytoją ir net grasinęs jį nužudyti.
Įstatymai mokiniams negalioja?
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad drausminimas negali apimti fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto prieš vaikus.
Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir kiti darbuotojai, atliekantys vaikų auklėjimo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus.
Tiesa, tame pačiame įstatyme nurodoma, kad vaikas irgi privalo gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų.
Taip pat laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje.
Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė pati ne vieną kartą asmeniškai patyrė psichologinį terorą.
Vaikams lengva manipuliuoti mokytojais, kai yra neliečiami.
"Reikia keisti Švietimo įstatymą, didinti tėvų ir vaikų pareigas bei atsakomybę. Manau, taip išspręstume daug problemų. Daugelyje pasaulio šalių yra skiriamos gana didelės bausmės už nelankomumą, blogą mokymąsi, tėvų nesilankymą švietimo įstaigose ir nepriežiūrą. O pas mus to nėra arba yra tik simboliškai", – komentavo L.Juknienė.
Patirtis kelia šiurpą
Baudos už nepagarbą mokytojui pas mus – tiesiog juokingos.
"Jeigu mokinys iškeikia mokytoją, skiriama 14 eurų bauda. Žinau, nes pati porą kartų su tuo susidūriau. Pirmą kartą buvau pasiųsta, kitu atveju mokinys pamokoje dažnai keikdavosi. Pasakiau, kad mano pamokoje keiksmai nebus toleruojami ir iškviečiau policiją", – atsiminė pašnekovė.
Tėvams jų atžalos išsišokimai atsiėjo viso labo 14 eurų bauda už viešosios tvarkos pažeidimą.
Estijoje ar kitose Europos šalyse už nepadorų vaiko elgesį gimdytojai gali pakloti ir 700–800 eurų.
"Pastaruosius dvejus metus turėjau labai sunkią klasę. Košmaras. Tie mokiniai visus išvesdavo iš kantrybės ir tai puikiai žinodavo. Iš tavęs tyčiojasi ir puikiai supranta, kad tu nieko nepadarysi. Įrodyti ir filmuoti negalima, draugai irgi paliudys kitaip, nei iš tikrųjų buvo. Man pasisekė abiem atvejais, nes užteko įrodymų – klasės draugai buvo mano pusėje. Bet kitiems kolegoms tikrai nepavydžiu", – skėsčiojo rankomis L.Juknienė.
Demokratija irgi turi turėti tam tikrus rėmus.
Svarstoma, gal mokyklose reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras, įdarbinti daugiau psichologų.
L.Juknienės teigimu, bėda ta, kad šiandien labai trūksta kompetentingų specialistų.
"Ateina jaunos psichologės, kurios pačios nežino, ką daryti. Iš jų irgi tyčiojasi. Mūsų, vyresniųjų, dar truputį prisibijo, o kitų – ne. Demokratija irgi turi turėti tam tikrus rėmus", – įsitikinusi pašnekovė.
