Bankas pats pranešė LB apie laikiną didelių pozicijų reikalavimo ribos viršijimą, pranešė LB.

„Bauda „Revolut Bank“ skirta atsižvelgus į tai, kad bankas ir 2022 metais yra padaręs analogišką pažeidimą, už kurį taikyta poveikio priemonė“, – skelbia LB.

Anot jo, taip pat atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, kad bankas pripažino padaręs pažeidimą, pats jį nustatė ir pašalino. Be to, pats bankas pranešė apie pažeidimą.

Pats bankas pranešė incidentą vertinantis rimtai, tačiau jis neturėjo jokios įtakos įmonės kapitalui, nepaveikė klientų lėšų.

„Revolut“ incidentą vertina rimtai, todėl identifikavusi jį viduje, per kelias dienas visiškai ištaisė bei apie tai pranešė reguliavimo institucijai. „Revolut“ taip pat diegia patobulintas kontrolės priemones, kad tokia situacija nepasikartotų. Tai buvo atskiras incidentas, kuris neturėjo įtakos jokios „Revolut“ grupės įmonės kapitalui. Situacija nesukėlė jokių finansinių nuostolių ir nepaveikė klientų bei jų lėšų“, – komentare BNS teigė bankas.

Dėl banko vidaus procesų trūkumo nuo 2023 metų liepos du mėnesius buvo viršytas „Revolut Bank“ didelių pozicijų reikalavimas. Bankui nustačius trūkumų priežastis, pernai rugsėjį pažeidimas pašalintas.

Nuo šių metų sausio „Revolut Holdings Europe“ bei jo valdomą „Revolut Bank“ prižiūri Europos Centrinis Bankas kartu su Lietuvos banku.

Įnašas sumokėtas nuo Lietuvos klientų dalies, BNS ketvirtadienį informavo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Akvilė Adomaitytė.

„Pirminiais skaičiavimais, už 2023 metų antrąjį ketvirtį sumokėjome beveik 0,57 mln. eurų. Šis skaičius apskaičiuotas Lietuvos klientų daliai, kurie sudaro apie 1,5 proc. visos mūsų globalios klientų bazės“, – teigia A. Adomaitytė.

Anksčiau spėliota, kad „Revolut“ iš viso nemokės šio įnašo, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Tuo metu Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus prognozavo, kad „Revolut“ atsidurs tarp įnašo mokėtojų, tačiau ta suma nebus didelė.

„Swedbank“ trečiadienį pervedė 25 mln. eurų avansinį įnašą, Šiaulių bankas anksčiau pranešė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, o „Luminor“ anksčiau skelbė tam numatęs apie 7 mln. eurų.

Anksčiau spėliota, kad „Revolut“ iš viso nemokės šio įnašo, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

 

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos avansinį mokestį turi sumokėti iki rugpjūčio 31-osios pabaigos.

Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė Rūta Asadauskaitė ketvirtadienį BNS sakė, kad informaciją apie visų bankų ir kredito įstaigų sumokėtą įnašą penktadienį praneš Finansų ministerija.

Įnašui mokėti būtina VMI deklaracija pildymui parengta nuo trečiadienio.

Mokesčių inspekcija rugpjūčio 24-ąją pakeitė jo skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Dėl to bankai galės dar mėnesį tikslinti deklaracijas ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

Lietuvos banko skaičiavimais, bendra avansinio įnašo suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų, o per dvejus metus –  apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.

Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Toks reikalavimas bankui nustatytas atsižvelgus į individualią riziką.

Centrinio banko valdyba tokį sprendimą priėmė apsvarsčiusi „Revolut Bank“ tikrinimo rezultatus. Tikrinimas apėmė visų itin rizikingų banko veiklos sričių kapitalo įvertinimą tiek individualiu, tiek aukščiausiu konsolidavimo lygiu.

Atsižvelgiant į papildomo kapitalo dydį, „Revolut Bank“ turi tenkinti minimalius nuosavų lėšų reikalavimus.

„Revolut Bank“ BNS atsiųstame komentare nurodė, kad priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP) yra reguliari Lietuvos banko vykdoma procedūra, atliekama rinkoje veikiantiems ir reguliatoriaus prižiūrimiems bankams.

Anot įmonės, jos metu vertinamas finansų įstaigos verslo modelis, dydis, klientų skaičius, valdomas turtas, kapitalo pakankamumas ir daugybė kitų faktorių.

„Natūralu, kad mums augant ir tapus sisteminės svarbos įstaiga, reikalavimai bei reguliacinė priežiūra taip pat didėja. Atnaujintus kapitalo reikalavimus jau dabar ne tik atitinkame, bet ir viršijame“, – teigiama komentare.

Pernai gruodį LB pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga, Europos Centrinis Bankas jam banko licenciją suteikė 2021 metų gruodį.

Bankas yra pasaulinė finansų platformos „Revolut“, kuri skelbia turinti 28 mln. klientų visame pasaulyje, dalis.

Kaip pranešė bankas, nuo šiol daugiau kaip 300 tūkst. „Revolut“ klientų šalyje galės naudotis banko sąskaitomis, apdraustomis indėlių draudimu valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Nurodoma, kad norint tapti banko klientu, prireiks mobiliosios aplikacijos. Joje esami klientai, kuriems paslaugas iki šiol teikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti Lietuvoje registruota įmonė „Revolut Payments“, galės pasirinkti perkelti savo sąskaitos likutį į „Revolut Bank“.

Artimiausiu metu įmonė planuoja teikti vartojimo paskolas ir kreditines korteles, o vasarą – plėsti banko paslaugas į kitas Europos šalis.

„Revolut“ įmonių grupei banko licenciją 2018 metų pabaigoje suteikė Europos Centrinis Bankas Lietuvos banko teikimu. Praėjusių metų birželį „Revolut Bank“ vadovu paskirtas Virgilijus Mirkės.

„Revolut“ įmonių grupė visame pasaulyje turi daugiau nei 10 mln. klientų.

Dabar Lietuvoje įregistruoti trys su Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuoliu susiję vienetai – specializuoto banko licenciją turintis „Revolut Bank“, elektroninių pinigų įstaigos licenciją turintis „Revolut Payments“ ir „Revolut Ltd filialas“.

Šiuo metu „Revolut“ Lietuvoje turi apie 300 tūkst. klientų Lietuvoje, visame pasaulyje – per 9 mln., o biurai steigiami ne tik Europoje, bet ir JAV, Singapūre, Australijoje, Japonijoje.

Šiuo metu LBA vienija dvylika tikrųjų narių: „Citadele“, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, „European Merchant“, „Luminor“, Medicinos banką, „OP Corporate Bank“ plc Lietuvos filialą, SEB, „Swedbank“, Šiaulių banką, Lietuvos centrinę kredito uniją, „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialą, „Revolut Bank“ bei 6 asocijuotus narius: kredito biurą „Creditinfo“, „INVL Asset Management“, „Nasdaq Vilnius“, „Northern Horizon Capital“, „PayRay“ ir „Ondato“.

Pastaruosius 15 metų V. Mirkės dirbo SEB banko grupėje.

„Atidžiau sekti „Revolut“ veiklą pradėjau 2016 metų pavasarį, dar iki įmonei pradėjus teikti paslaugas Lietuvoje, – pasinaudojęs pirma proga, tapau įmonės klientu, vėliau investuotoju ir akcininku. (...) Atsiradus galimybei prisijungti prie „Revolut“ komandos, ilgai svarstyti nereikėjo. Turimos žinios apie kompaniją bei jos veiklos modelį, ilgametė bankinė patirtis bei domėjimasis informacinėmis technologijomis paskatino imtis naujo iššūkio“, – pranešime sako V. Mirkės.

Pasak banko vadovo, visos pastangos dabar bus skirtos pasiruošimui pradėti teikti bankines paslaugas Lietuvoje – indėlių priėmimą bei vartojimo paskolų išdavimą.

„Šiuo metu buriama komanda, ruošiamos IT sistemos, detalizuojami procesai. Banko startas numatomas antrą šių metų pusmetį. „Revolut Bank“ šiuo metu įdarbintas 41 žmogus, o iki metų pabaigos tikimės šį skaičių padvigubinti“, –sako V. Mirkės. 

V. Mirkės penkerius metus vadovavo SEB banko antrinei įmonei „SEB investicijų valdymas“, kurios pagrindinė veikla – pensijų fondų valdymas. Iki tol V. Mirkės dirbo SEB banko Finansų rinkų departamente, kur vadovavo Kapitalo rinkų ir Finansų maklerio skyriams, dar anksčiau – trejus metus dirbo Kanadoje, „Scotiabank“ projektų valdyme.