Pirmoje atrankinėje laidoje pasirodys 11 dalyvių: Elonas, Voldemars Petersons, Joseph June, Erica Jennings, Augustė Vedrickaitė, Urtė Šilagalytė, „Sun Francisco“, Aldegunda, Gabrielė Goštautaitė, Mary Mo, Viktorija Faith.

Šeštadienio laidoje turėjo pasirodyti ir grupė „Basas Pegasas“, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių šios grupės pasirodymas yra nukeltas į kitą atrankos laidą.

„Paskelbę dalyvių registraciją į atranką, spėliojome, ar šių metų kandidatai bus stipriai užsikrėtę praėjusių metų nugalėtojų virusu ir ateis tik su roko skambesio turinčiomis dainomis. Galime tik pasakyti, kad bus visko – nuo jautrių lyrinių iki nestandartinio atlikimo dainų. Scenoje išvysime tiek gerai žinomus veidus, tiek scenų naujokus, kurie pastaruoju metu vis dažniau nustebina komisiją ir televizijos žiūrovus“, –  teigia LRT televizijos programų departamento vyriausias prodiuseris Audrius Giržadas.

Iš atrankinių laidų į pusfinalį keliaus po šešis dalyvius. Kiekviename pusfinalyje pasirodys po devynis atlikėjus ir grupes, o į finalą, vyksiantį vasario 12 d., pateks aštuoni pretendentai atstovauti Lietuvai didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje.

Siekiant, jog komisijos vertinimai nedarytų įtakos žiūrovų balsavimui, žiūrovai komisijos balsus pamatys tik laidos pabaigoje. Komisijos stebės pasirodymus ir juos vertins atskiroje patalpoje, o savo apibendrintus pastebėjimus pateiks tik keliuose intarpuose laidos metu. Televizijos žiūrovų ir komisijos balsai bus skiriami lygiomis proporcijomis.

Balsuoti už labiausiai patikusią dainą žiūrovai galės skambindami arba siųsdami trumpąsias žinutes telefono numeriu 1669 (vieno skambučio ar žinutės kaina – 0,60 euro). Iš vieno mobilaus telefono numerio per vakarą bus galima atiduoti daugiausia penkis balsus. Žiūrovų balsavimo rezultatai taip pat bus skelbiami tik laidos pabaigoje.  Už žiūrovų skambučiu ir trumpąsias žinutes surinktų lėšų dalis, kuri tenka LRT, bus skirta nacionalinę atranką laimėjusiam atlikėjui ar grupei.

Taip pat LRT dalyviams skyrė 54 000 eurų, neįskaitant mokesčių, paramą, kuri buvo lygiomis dalimis padalinta dalyviams. Finansinį indėlį dalyviai galėjo panaudoti fonogramos gamybai ir sceniniam įvaizdžiui.

Pirmoji „Pabandom iš naujo“ laida – sausio 8 d., šeštadienį, 21 val. per LRT televiziją.

Prisijaukinti rytą

Po penkerių metų pertraukos į legendinės LRT laidos "Labas rytas, Lietuva" studiją grįžęs R.Jonaitis labai greitai prisiminė, ką reiškia keltis 4–5 val. ryte. "Supratau, ką reiškia kelios valandos po laidos dėlioti kitos dienos planus, galvoti apie naujus pašnekovus. Supratau, kad viskas, kas vyksta likusią dienos dalį, dėl miego trūkumo vyksta kaip per rūką. Bet man labai patinka, įdomu sugrįžti, didelis tempas: vienas pašnekovas keičia kitą, viskam reikia būti pasiruošus, tiesioginis eteris", – su šypsena veide vardija vienas iš laidos vedėjų.

Ankstyviems rytams energijos suteikia savi ritualai. "Žiemą pamėgau maudynes eketėje, ežeruose, stengiuosi to neapleisti – rytais naudoju kontrastinį dušą, jis padeda geriau pabusti. Aišku, labai sunku, bet suteikia energijos visai dienai. Tada keliauju į LRT studiją, ten laukia drabužiai, grimas, temų peržiūrėjimas, kolegos, eteris, pašnekovai, žaidimai, žiūrovai", – pasakoja jis.

R.Jonaitis neslepia, kad keltis itin anksti nelengva – jis save vadina visiška pelėda. "Dažniausiai ilgai naktinėju ir keliuosi labai vėlai, bet kai dabar reikia pakeisti savo įpročius, yra kuo pasidžiaugti – gražiai atrodo dienos pradžia, gatvėse tuščia, viskas tik prasideda. Norint ryte būti žvaliam, reikėtų nueiti miegoti iki 22 val., bet man vis dar nepavyksta. Gal ilgainiui pavyks…" – svarsto jis.

R.Jonaitis kartu su kolegomis sako, kad vasarą "Labas rytas, Lietuva" bus šiek tiek kitokia. "Nežinome, kokia vasara bus iš tikrųjų, matysime, kokia bus pandeminė situacija, ar ji visiškai aprims. Tada norėtume pakeliauti po Lietuvą, rengti transliacijas iš įvairių Lietuvos vietų ir miestelių, kad pamatytume, kaip mūsų žiūrovai atrodo ir kituose miestuose, kad jie ateitų, susipažintų su mumis. Išvykstamosios transliacijos būtų labai malonu", – sako jis.

Tai lyg organizmas, turiu pasitikėti kitais, negaliu visko laikyti savo rankose.

"Bet jau dabar, atšilus orams, stengiamės daryti kombinuotas transliacijas: dalis laidos pristatoma iš studijos, kita dalis – lauke, LRT kiemelyje, tarp obelų", – priduria laidos vedėjas.

Tarp radijo ir televizijos

R.Jonaitis dirbti televizijoje pradėjo savo gimtinėje, Plungės kabelinėje televizijoje, vėliau prisijungė ir prie Plungės radijo "Spindulys".

"Dar vėliau sostinėje beveik penkerius metus dirbau radijuje M-1, o jau tada atėjau į LRT – įsidarbinau LRT Opus radijo stotyje ir "Labas rytas, Lietuva" laidoje. Iš pradžių joje kūriau reportažus apie koncertus, kultūrinius renginius, o kai Ignas Krupavičius iškeliavo į kariuomenę, jį pakeičiau laidos vedėjo pozicijoje. Paraleliai buvo ir kitokių projektų, pavyzdžiui, "LRT Opus ore", kur filmuodavome daug lietuviškų grupių, tie koncertai yra likę ir šiandien. Buvo laida "Muzikos savaitė", televizijos projektas "Šok su žvaigžde", – dalijasi laidų vedėjas.

Pasak jo, seniau skirtumai tarp darbo radijuje ir televizijoje išties buvo esminiai. "Radijuje nereikėjo stipriai rūpintis savo išvaizda, grimuotis, darytis šukuosenos, nes niekas nematydavo, bet dabar radijas irgi tampa vizualus. Pavyzdžiui, LRT Opus laidos transliuojamos ir vaizdu, todėl skirtumas tarp televizijos ir radijo mažėja", – aiškina R.Jonaitis.

Jam dirbti radijuje kiek lengviau nei televizijoje, mat ten jis pats sėdi prie pulto ir pats valdo situaciją. "Jei kartais nežinočiau, ką kalbėti, bet kada galiu įjungti muziką – situaciją laikau savo rankose. Televizijoje daug kas priklauso ir nuo režisieriaus, ir nuo garsą reguliuojančių kolegų, ir nuo pašnekovų, ir nuo operatorių. Tai lyg organizmas, turiu pasitikėti kitais, negaliu visko laikyti savo rankose", – dėsto laidų vedėjas.

R.Jonaitis žada ir toliau darbuotis tiek radijuje, tiek televizijoje. "Man patinka ir radijas, ir televizija. Televizijoje pokalbiai yra trumpesni – trunka 7–8 minutes, kartais 10 minučių, o radijuje didžioji dalis mano laidų trunka valandą, todėl televizijoje reikia iš karto griebti jautį už ragų, eiti prie temos esmės", – sako jis.

Kelionių kirminėlis

2018 m. spalį R.Jonaitis kartu su žmona aktore Jovita Balčiūnaite išvyko į beveik metus trukusią kelionę po Australiją, Okeaniją, Naująją Zelandiją, dalį pietryčių Azijos valstybių.

Įdomu sugrįžti, didelis tempas: vienas pašnekovas keičia kitą, viskam reikia būti pasiruošus, tiesioginis eteris.

"Tai buvo mūsų sena svajonė, visada norėjome pakeliauti ilgesnį laiką. Pavyko tai padaryti labai geru laiku, nes kai sugrįžome, greitai prasidėjo dideli gaisrai, kurie ir buvo tose vietose, kuriose keliavome. Apvažiavome pusę Australijos – 21 tūkst. kilometrų. Be to, dar po kiek laiko prasidėjo ir pandemija. Aplankėme beveik dešimt šalių", – pasakoja jis.

"Jei esi kartą pakeliavęs, kažkur pabuvęs, tas kelionių ir nuotykių kirminėlis gyvena tavyje. Tada dar pakeliauji, tada tas kirminėlis dar padidėja ir graužia, vis primindamas, koks tas pasaulis yra įdomus, gražus ir kaip reikėtų nepabijoti ryžtis avantiūriškiems nuotykiams iškeliauti, praktiškai su bilietu į vieną pusę, ir žiūrėti, kaip viskas klostysis toliau", – šypsosi R.Jonaitis.

"Tiesiog jauti, kad reikia bandyti čiupti galimybę, bandyti keliauti. Gyvenimas bėga greitai, atrodo, neseniai vedžiau "Labas rytas, Lietuva", o jau penkeri metai praėjo. Nors nelaimėjome milijono, kurį laimėję dažnai sako, kad keliaus aplink pasaulį, kartkartėmis norisi tyrinėti", – sako jis.

R.Jonaičio kelionių kirminėlis šiuo metu kiek aprimęs, nepaisant to, kad kartu su žmona jau ilgai nekeliavo. "Buvome ir atitolę nuo kai kurių darbų, buvo daug uždarumo, o dabar tikrai yra daug įdomios veiklos ir Lietuvoje. Tolimoms, ilgoms kelionėms dabar nesiruošiame, nebent mažesnėms Europos šalyse ir pačioje Lietuvoje", – prisipažįsta laidų vedėjas.

Lietuviški džiaugsmai

Po tokių kelionių pase lieka vizų įspaudas, o širdy ir atsiminimuose – įvairių šalių gyvenimo būdas.

"Gali papasakoti, kaip gyvenimas atrodo 16 tūkst. km nuo Lietuvos. Tikrai lieka gražūs prisiminimai, kuriais kartais net sunku patikėti. Pavyzdžiui, nacionaliniai parkai, kuriuose esame vieni du ir 40 °C karščio temperatūra, atodangos, vandens telkiniai, kengūros, netikėtai iššokančios iš krūmo, arba krokodilas, gulintis ant kelio. Buvo daug tokių neįtikimų dalykų, kurie, atrodo, prabėgo kaip sapnas", – prisiminimais dalijasi pašnekovas.

Bet svarbiausias iš jų – gerų žmonių veidai, sako jis: "Sutikome daug šaunių žmonių, pavyzdžiui, lietuvaičių Vanuatu, kurie mus priėmė, paglobojo ir aprodė daug ką kitoje pasaulio pusėje. Gal labiausiai iš kelionių ir pasiilgstame sutiktų žmonių."

Dabar R.Jonaitis koncentruojasi į artimą ateitį, nes juk įdomu, kaip viskas vyks. "Nėra rutinos, kurti laidą "Labas rytas, Lietuva" yra įdomus iššūkis. Įdomu, kaip pavyks sudėlioti naują laidą, kokia bus ši vasara, kokių darbų ji pasiūlys. Norisi čiupti šių dienų galimybes, kurti įdomias laidas, kuo daugiau interviu padaryti", – sako jis.

"Manau šią vasarą žmonės bus labai džiaugsmingi, nes gyveno užsidarę, yra išsiilgę vieni kitų, kelionių. Tikiuosi, kad bus geri orai. Tikiuosi, kad kartu su žmona pavyks daug po Lietuvą pakeliauti – ne tik pajūryje, bet ir Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Vilniuje, pasimaudyti, pabūti nacionaliniuose parkuose, kuriuose nesame buvę, panakvoti palapinėse. Tai gana paprastos, bet visiškai neprastos pramogos", – vasaros lūkesčiais dalijasi R.Jonaitis.

R. Jonaičio balsą radijo klausytojai ne vienerius metus pratę girdėti radijo laidose. Tiesioginis eteris – taip pat ne naujiena, žurnalistas jau debiutavo laidoje „Labas rytas, Lietuva“, tuomet pakeitęs laidos vedėją Igną Krupavičių, pradėjusį savanorišką karo tarnybą.

„Man bus labai malonu ir vėl žadinti „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovus, o ir ankstyvi rytai negąsdina. Gatvės tuščios – greitai atvažiuoju į darbą, o vasarą – jau ir saulė būna patekėjusi. Prisijungti prie tokių šaunių vedėjų ir mylimų kolegų kaip Ignas ir Ugnė – taip pat labai malonu. Esame gal kiek skirtingi, turime savitą laidos vedimo stilių, o tai programą tik dar labiau paįvairins“, –  teigia naujasis laidos vedėjas R. Jonaitis.

Vasarą „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovams žada mažiau transliacijų iš studijos, daugiau tiesioginio eterio iš atvirų erdvių, todėl visas vasaros sezonas, jei tik bus tinkamos oro sąlygos, bus dinamiškas.

Naują komandos narį džiugiai pasitinka laidos vedėjai I. Krupavičius ir Ugnė Siparė. „Šiltuoju sezonu, jei situacija leis, vėl ketiname žiūrovams pasiūlyti „Labas rytas, Lietuva“ išvykų į gražiausias Lietuvos vietas. Tad labai malonu, kad prie komandos jungiasi kolega Richardas, kuris jau žino, kokie nuostabūs ir energetiškai puikūs ankstyvi vasaros rytai“, – naują kolegą sveikina I. Krupavičius.

„Visuomet maniau, kad Richardo švelnūs tardymai nuostabiai tiktų ir rytams. „Labas rytas, Lietuva“ išsiskiria jaunatviškumu ir entuziazmu, tad labai džiaugiuosi, kad prie mūsų rytinės energijos prisijungia dar vienas idėjomis trykštantis vedėjas“, – pritaria U. Siparė.

Laidos „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovai jau turėjo galimybę išvysti Richardą laidos vedėjo kėdėje prieš penkerius metus.

Laukimu garsi moteris gyvena paskutinį mėnesį – netrukus juodu su ilgamečiu širdies draugu Aurimu ant rankų sūpuos sūnų. „Ne, neapsivertė gyvenimas visai, tikrai nebuvo mums tai staigmena, mes tikrai apie tai jau kurį laiką kalbėjomės, čia irgi sulaukiu kartais klausimo iš savo virtualių draugių dažniau – ar greitai gaunasi ir kaip čia taip padaryt. Tai noriu tik pasakyt, kad vėlgi reikia tiesiog namuose daug meilės, atsipalaidavimo, džiaugsmo. Ir mes tikrai nebuvom iš tų porų, kurios kažkaip labai stengėsi ir „dirbo darbą“ – tikrai apie tai kalbėjom, visiškai nenustebino nėštumas manęs. Aišku, netikėtumo akimirkų buvo, nes gi vakar dar vakare šampaną su austrėm valgėm, o pirmadienį ryte sužinojau, kad jau man reikės truputėlį pailsėt nuo savo gurmaniškų pomėgių“, – jau šį vakarą 19.30 val. LRT laidoje  „Gyvenimas“ atviraus Dovilė.

D. Filmanavičiūtę daugelis žino ne tik kaip vokalistę, besislepiančią po Miss Sheep slapyvardžiu, socialiniams tinklams išgyvenant tikrą aukso amžių 32 metų moteris daugeliui pažįstama dėl savo skambių ir kartais net įžūlių pasisakymų viešoje erdvėje.

Tokia be užuolankų rėžiama tiesa dažnai sulaukia ne tik palaikymo už drąsą, bet ir pasipiktinimo bangos. Apie nėštumą ji taip pat kalba nesaldindama žodžių, todėl kartais susilaukia internautų kritikos, nors paklausta, ar gimus kūdikiui pati nebijo tapti supermamyte, prisipažįsta, kad to visai nebijotų.

„Man atrodo, kad kažkas labai piktas paėmė sąvoką „supermama“ ir iš jos padarė kažkokį baubą, ir dabar atrodo, kad kai tu vadini moterį supermama, tai tu ją įžeidi kažkaip. Arba tu ją žemini. Aš noriu būti supermama. Aš noriu būti ta supermama, kuri visų pirmiausia nesiorientuos į naujus žaislus, naujus daiktus, brangius drabužius. Aš noriu būti ta supermama, kuri orientuosis į vaiko pasaulėžiūros kūrimą. Apskritai, aš turbūt noriu pradėt nuo meilės – nuo didžiulės meilės, kad tas vaikas visąlaik būtų pilnas įspūdžių, pilnas kažkokio tarpusavio supratimo ir išklausytas, kad mama visą laiką bus laiminga dėl to, kad ji visų pirma bus išsipildžius kaip asmenybė, kad jinai galės užsiiminėti sau miela veikla, bet visą laiką žinoti, kad yra kažkur va čia šalia žmogus, kuriam reikia ranką paduoti ir su juo pabūti. Man atrodo, tai yra būti supermama“, – kalbės Dovilė.

R. Jonaitis – apie klajones po Australiją

Antrasis laidos pasakojimas kvies leistis į tolimą egzotinę kelionę. LRT laidų vedėjas Richardas Jonaitis su žmona, aktore Jovita Balčiūnaite praėjusių metų pabaigoje leidosi į didžiausią savo gyvenimo nuotykį. Neseniai susituokusi garsi pora atsisakė darbų Lietuvoje, sostinėje išnuomojo savo butą, nereikalingus drabužius paaukojo labdarai, kompiuterį padovanojo neturtingai šeimai, draugams surengė atsisveikinimo vakarėlį ir leidosi į metus truksiantį nuotykį. Žurnalistas ir aktorė nusprendė apkeliauti Australiją, Naująją Zelandiją, Vanuatu ir Okeanijos salas.

„Kada, jei ne dabar“, – tada juokėsi pora, į kelią pasiėmusi ir filmavimo kamerą. Richardas su kolega LRT televizijoje Edvardu Žičkumi sukirto rankomis, kad užfiksuotais įdomiausiais vaizdais, nuotykiais, kelyje sutiktų žmonių ir po pasaulį išsiblaškiusių lietuvių istorijomis jis dalysis su laidos „Gyvenimas” žiūrovais.

Šį vakarą eteryje – pirmasis pasakojimas. „Ne vieną naktį su Richardu praleidome prie kompiuterio abiejuose pasaulio pusrutuliuose – jis Vanuatu, rinkdamas ir siųsdamas medžiagą, aš – montažinėje Vilniuje, ją lipdydamas į neįtikėtinai smagų pasakojimą“, – pasakoja laidos vedėjas E. Žičkus.

LRT žiūrovai šįvakar išvys, su kokiais sunkumais ir netikėtumais Richardas su Jovita susidūrė atvykę į Australiją, kiek jiems atsieina ne tik didžiausias, bet ir brangiausias gyvenimo nuotykis ir kaip žinoma pora atsidūrė viename mažiausiai žinomų salynų pasaulyje – Vanuatu. „Apsigyvenome medyje įrengtoje lūšnoje visai greta veikiančio ugnikalnio“, – laidoje pasakos lietuviai, o jų įamžinti vaizdai vers aikčioti iš nuostabos.

Jie abu ne tik taps spalio 7-ąją Prienų ir Birštono apylinkėse vyksiančio žygio „Nemuno kilpomis su Gjensidige“ vedėjais, tačiau kartu su tūkstančiais aktyvaus laisvalaikio mėgėjų pėsčiomis įveiks pasirinktą maršrutą.

Prieš metus tame pačiame žygyje klaipėdietė Sandra Valančauskaitė pasiekė rekordą - 55 kilometrus nuėjo atbulomis.

Būtent po to tiesioginiame LRT eteryje laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Ž.Kropaitė prapliupo nevaldomu juoku, o ją bandė nuraminti kolega R.Jonaitis.

Tokią reakciją laidos vedėjai sukėlė neįprastas S.Valančauskaitės rekordas.

Vėliau Ž.Kropaitė ir S.Valančauskaitė buvo susitikusios taip pat tiesioginio eterio metu – sportininkė kaip viešnia dalyvavo laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

„Živilė ir Richardas jau tampa mūsų žygių bičiuliais. Šiemet jie dalyvavo tradiciniame „TrenkTuro„ žygyje „Pėsčiomis pajūriu“. Kartu su beveik aštuoniais tūkstančiais dalyvių Živilė ir Ricahrdas kartu ėjo pasirinktus maršrutus“, - sakė vienas iš „TrenkTuro“ įkūrėjų Vytautas Bartulis.

Pasak V.Bartulio, simboliška, jog į „Nemuno kilpas“ organizatoriai ir vėl pakvietė Ž.Kropaitę ir R.Jonaitį.

„Tegul patys išbando Sandros įveiktų kilometrų atkarpas, o ar eis tiesiai, ar – atbulomis, jų reikalas. Mes labiausiai džiaugiamės, kad Živilė su Richardu galbūt taip pat atranda ėjimo džiaugsmą“, - sakė V.Bartulis.

Žygyje „Nemuno kilpomis su Gjensidige“ šiemet laukiama apie 6 tūkst. žygeivių. Pagal savo fizinį aktyvumą jie galės rinktis 15, 25, 40 arba 65 kilometrų trasas.

Visų iššūkio mėgėjų laukia poilsio punktai, kuriuose bus galima ne tik atsipūsti, tačiau ir išbandyti įvairias pramogas, masažus, taip pat į žygio maršrutus įtraukti lankomi turistiniai Prienų ir Birštono objektai, o organizatoriai pasirūpins ir žygeivių maitinimu.

– Richardai, papasakok trumpai apie save.

– Dirbu ne vieną darbą LRT TELEVIZIJOJE ir Radijuje: esu projekto „LRT Opus Ore“ vedėjas, LRT RADIJUJE vedu laidą „Paraštės“, „LRT Opus“ – „Švelnius tardymus“. Mane domina gyvenimas, kelionės, žmonės, pasaulio ateitis, Lietuvoje šiek tiek domina politika: nerimą kelia tai, kad būdami šaunia valstybe ne visuomet gebame susitvarkyti jos viduje. Nors yra daug kokybiškai, turiningai gyvenančių žmonių, esama daug pamirštų žmonių, socialinių atskirčių, tam tikrų socialinių iššūkių.

Žinoma, atskirtyje gyvenantys žmonės paprastai patys dėl to bent iš dalies kalti: kartais pernelyg panyra į alkoholio liūną, tuomet seka nepriteklius šeimoje, skriaudžiami vaikai ir pan. Man labai gaila tokių vaikų ir labai norėtųsi geresnio žmonių tarpusavio susikalbėjimo.

– Kokią vietą šioje problemiškoje visuomenėje skiri savanorystei? Kokios jos formos reikalingos būtent Lietuvoje?

– Visos formos yra reikalingos. Man atrodo, kad labai šaunūs yra socialiniai darbuotojai, ne paslaptis, Lietuvoje negaunantys itin gero atlygio, tačiau savo darbus darantys nuoširdžiai. Pagarba ir savanoriams, t. y. „Raudonoms nosims“, „Caritui“, „Maltiečiams“, „Vaikų linijos“ savanoriams, ar į dienos centrus einantiems žmonėms, kurie savo laiką skiria tam, kad kalbėtų, paguostų, perteiktų savo įgūdžius. Tai – labai svarbu.

– Ar pats esi bandęs savanoriauti?

– Kadaise savanoriavau „Jaunimo linijoje“, dar gyvendamas Plungėje dalyvavau įvairiose rūbų nepasiturintiems žmonėms rinkimo ir pan. akcijose. Ir dabar turėdamas laisvo laiko planuoju poroje vietų savanoriauti.

Galima pasakyti, kad joga, sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba yra mados reikalas. Koks skirtumas? Gerai, tegul būna tokia mada. Ji yra teigiama. Savanorystė taip pat gali būti mados reikalas. Galima sakyti, kad savanorystė yra prasmingas geros mados reikalas.

Manau, kad mano viešieji darbai, pvz., laida „Paraštės“, ir yra vien tik apie tai, apie nelygumų ir nesusikalbėjimų mažinimą, socialines problemas ir žmones, negailinčius savų jėgų jas išspręsti.

– „Paraščių“ laidoje jau esame kalbėję apie savanorystę teisme ir kitas jos formas. Ar savanorystė nėra mados reikalas? Kiek tai šiais laikais prasminga?

– Galima pasakyti, kad joga, sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba yra mados reikalas. Koks skirtumas? Gerai, tegul būna tokia mada. Ji yra teigiama. Savanorystė taip pat gali būti mados reikalas. Galima sakyti, kad savanorystė yra prasmingas geros mados reikalas. Juk tai duoda gerą postūmį šaliai. Jei lygintume madą prisigerti, atimti iš ko nors mobilųjį telefoną ir būti kietam su savanorystės mada, tai vienareikšmiškai savanoriauti ir būti dėl to madingam yra tūkstančius kartų geriau nei daryti blogus darbus.

– Ką esi girdėjęs, kiek esi susijęs su savanoryste teismuose?

– Kadangi kalbėjau apie tai savo laidose, žinau, kad Lietuvoje tai dar nėra įsibėgėjęs dalykas. Tai – labiau Vakarų Europos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos pavyzdys, kuriuo ima sekti Lietuvos teismai.

Mano nuomone, savanorystė teisme yra be galo prasminga, nes į teisingumo rūmus atėję liudytojai ir nukentėjusieji gali tiesiog stokoti informacijos, ką daryti, kur eiti, kokios procedūros čia laukia, jiems gali būti sudėtinga suprasti teisinę kalbą. Jeigu žmonės tampa smurtinių nusikaltimų liudytojais, jiems gali būti nejauku matytis su tais, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus.

Todėl, manau, prasminga atlikti tarsi psichologo vaidmenį, padėti tokiems žmonėms, juos nuraminti, pabūti tarpininku tarp teisės ir žmogaus, papasakoti, kaip vyks teismo posėdis, pagaliau, duoti vandens.

Beje, savanorystė teismuose naudinga ne tik iš šios, pagalbos žmogui, pusės, bet ir norint pažinti Lietuvos teisinę sistemą, sužinoti, kaip ji veikia, kaip vyksta teisminiai procesai.

– Ar pats esi susidūręs su teismais?

– Vienoje byloje buvau nukentėjusysis. Teko būti teisme. Viskas vyko tvarkingai. Džiaugiuosi, kad tuo atveju teko nukentėjusiojo, o ne skriaudiko vaidmuo (šypsosi). Žinoma, gyvenime nesielgiu taip, kad nuo manęs kas nukentėtų!

– Kaip jauteisi teisme? Ar aplinka nebuvo baugi? Ar pakako informacijos?

– Informacijos šiek tiek trūko. Taip, raštinėje pasakė, kur yra salė, kaip ten nueiti, buvo aišku, kas dalyvaus posėdyje. Vis dėlto trūko žmogaus, tarpininko, kuris būtų pasakęs, kaip viskas vyks, kur galima rasti vandens.

Mano atveju, nusikaltimas nebuvo sunkus, man nebuvo nejauku sutikti skriaudikus, tačiau įsivaizduoju, kad yra tokių atvejų, kai tokia akistata gali būti labai, labai nemaloni.

– Kaip vertinai teisėjo elgesį proceso metu?

– Viskas buvo gerai: teisėjas bendravo gražiai, oriai, paliko solidumo įspūdį.

– Neretai neigiamą nuomonę apie teismus formuoja žiniasklaida. Ar turi savo nuomonę apie teisingumo rūmus? Kas ją suformavo – tavo asmeninė patirtis ar žiniasklaida?

– Vis dėlto – žiniasklaida. Mes, žmonės, linkę išgirsti blogas, o ne geras žinias. Mūsų sąmonėje giliau įsirėžia istorijos apie tai, kaip teisėjas paleido nusikaltėlį, nors buvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Lygiai taip pat sąmonėje formuojasi ir, pavyzdžiui, prokuratūros įvaizdis: žmonės prisimena vis nuskambančias neištirtas bylas ir pan. Tai nėra objektyvi nuomonė. Ji paremta nuogirdomis. Kaip yra iš tiesų? Veikiausiai reikėtų atlikti didelius tyrimus, imti šimtą bylų ir išvesti kokį nors vidurkį.

– Jei prie tavęs prieitų sociologas ir paklaustų, „ar pasitikite teismais?“, ką atsakytum?

– Reikėtų trečio varianto, negalėčiau pasakyti „taip“ ar „ne“. Atsakyčiau, kad esu linkęs pasitikėti ir norėčiau jais pasitikėti 100 proc.

– Pats dirbi žiniasklaidoje. Kaip manai, kaip galima pakeisti žiniasklaidos požiūrį į teismus, teisėsaugą? Paprastai žmonių sąmonėje susilieja teismų, policijos prokuratūros suvokimas. Kaip manai, ar verta kalbėti apie teismus atskirai?

– Taip, tai yra teisingumo sistemos dalys, bet manau, kad tikrai verta apie teismus kalbėti ir atskirai. Juk tai atskiros, sąsajų turinčios, dalys. Juk negalima sakyti, kad teisėjas blogas, nors savo darbo galbūt neatliko prokuroras.

Jei girdime tik bloguosius pavyzdžius, prarandame pasitikėjimą ne tik valdžiomis, bet ir visa valstybe. Norint gerinti nuomonę apie teismus reikėtų išryškinti geruosius pavyzdžius, supažindinti visuomenę su teisėjų asmenybėmis, jiems kylančiais iššūkiais. Be jokios abejonės, nereikėtų pamiršti principingumo, daryti darbus iki galo, atidžiai išnagrinėti bylas ir priimti teisės principus atitinkančius sprendimus.

– Jei žmonės labiau įsimena blogąsias naujienas, galbūt gerosios tiesiog tarp jų paskęsta?

– Taip. Toks jau žmogus. Seksas ir smurtas kelia reitingus. Žinoma, blogosiomis žiniomis ypač minta komercinės televizijos. Tačiau yra įvairių žmonių.

Išsilavinę, kultūra labiau besidomintys žmonės sako, kad komercinės televizijos jiems nieko neduoda, tuomet jie ieško žinių kitur. Ir tada atranda gerąsias žinias. Kaip sakoma, kas ieško, tas randa.

Kaip padaryti, kad 100 proc. žmonių išgirstų žinią? Hm, nemanau, kad tai įmanoma (šypsosi). Tikriausiai visi prodiuseriai dėl to suka galvą.

– Esi minėjęs, kad savanoriavimas suteikia naudos ir pačiam savanoriaujančiajam. Kokia ji?

– Savanoriaudamas teisme gali daugiau sužinoti apie teisingumą, „Jaunimo linijoje“ – įgyti tam tikrų psichologinių žinių, bendraudamas su socialinių atskirčių vaikais – sužinoti apie socialinę aplinką Lietuvoje, pačią mūsų valstybę. Tai yra universitetas, neduodantis diplomo. Tai yra realybė.

– Ko reikia, kad savanorystė būtų sėkminga? Kokių savybių turi turėti savanoris?

– Reikia geros aplinkos. Reikia šaunių įkvepiančių vadovų, paaiškinti, konsultuoti gebančių žmonių ir tarpusavio pagarbos. Svarbu, kad būtų aišku, kaip ir ką turi daryti.

Pats savanoris turi būti imlus, linkęs padėti ir turėti šiokios tokios stiprybės. Hm, gal dar neturėtų būti savanaudis... O gal kaip tik turėtų? Tuomet savanoriaudamas atsikratytų šios savybės (šypsosi).

– Ar norėtum ko nors palinkėti savanorystei teismuose? Kas galėtų jai padėti prigyti? Kokių kliūčių gali pasitaikyti jos kelyje?

– Prigyti padėtų viešinimas, gerųjų pavyzdžių išryškinimas. Visiems žmonėms, turintiems šiek tiek laisvo laiko siūlyčiau savanoriauti: tokia savanorystė būtų ypač naudinga teisės studentams, būsimiems studentams.

Linkėčiau savanorystei teismuose ir visiems teismams pasiekti gražų, brandų lygį, kad bylos būtų lengvesnės.

Beje, visiems linkiu taikos.

Savanorystės tinklas šiuo metu apima 9 Lietuvos teismus, vienija beveik 100 savanorių. Šis tinklas Lietuvos teismuose veikia 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT 13 „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ lėšomis.

Ketvirtadienį Sandra viešės tiesioginėje LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“. 

Eiti atbulomis žygyje, kuriame visi kiti dalyviai ėjo įprastu būdu, jai pasiūlė organizatoriai, žinantys Sandros pomėgį ekstremaliems užsiėmimams. Prieš pusantrų metų Sandra per 24 valandas įveikė 31 kilometrą Ignalinos baseine. Diplomuota matematikė, šiuo metu dirbanti telekomunikacijos įmonės projektų vadove, yra bandžiusi jėgas bėgiodama didelius atstumus kalnuose, klampodama purvynuose.

Einant atbulomis, pasak Sandros, dirba kiti raumenys nei žygiuojant įprastai: „Labiausiai kenčia čiurnos ir pėdos. Didžiulis iššūkis ir vestibiuliariniam aparatui. Kad galėčiau dalyvauti žygyje, turėjau parepetuoti keletą kartų. Pirmąkart įveikiau 18 km – sukosi galva, oho...“

Apie Sandros rekordą būtų žinoma mažiau, jei ne LRT žurnalistė Živilė Kropaitė, kuri, pasakodama apie šį neįprastą ėjimo atbulomis rekordą tiesioginiame eteryje pratrūko juokais. Emocija ji užkrėtė ir laidos vedėją Richardą Jonaitį. Laidos įrašas žaibiškai ėmė plisti internete: vien pirmo epizodą iškirpusio žiūrovo paskyroje peržiūrų skaičius jau perkopė 250 tūkstančių. 

Rekordininkė Sandra Valančauskaitė sakė daugiau dėmesio sulaukusi dėl šio „Labo ryto“ įrašo nei dėl paties rekordo, pasiekto dar ankstyvą spalį. „Kai visi ėmė skambinti ir sveikinti su rekordu, pažiūrėję įrašą, kaip tik buvo mano gimimo diena“, – juokiasi Sandra, kuriai praėjusį penktadienį sukako 32-eji.

Laidos, kurioje pristatomas neįprastas rekordas, įrašo populiarumas nustebino pačius laidos vedėjus. „Neįtikėtina, kiek teigiamo dėmesio sulaukėme, keista tik tai, kad eteryje apie patį rekordą kalbėjome dar spalio pradžioje, bet feisbuke ir naujienų portaluose jis ėmė sklisti tik įsibėgėjus lapkričiui. Įvairiose platformose jis buvo peržiūrėtas kelis šimtus tūkstančių kartų, džiugu, kad didžioji dalis komentatorių mūsų nepasmerkė, o rekordininkė neužpyko“, – sako Richardas Jonaitis.

„Jei kas nors pasieks kokį kitą neįprastą rekordą, pavyzdžiui, kaip siūlė vienas žiūrovas, „plaukimo grindiniu“, gal ir vėl juokas išsprūs natūraliai. O gal ir patys su Richardu bandysime pasiekti kokį nors panašų rekordą“, – juokavo Ž. Kropaitė.

Pokalbis su ėjimo atbulomis rekordininke – ketvirtadienį 7.50 val. laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

Šiais metais iškilmingų apdovanojimų organizatoriai – Lietuvių kino akademija (LIKA) – pirmą kartą žiūrovus kviečia raudonojo kilimo eisenos transliaciją stebėti tiesiogiai. 

Raudonojo kilimo šeimininkai – transliacijos vedėjai Eglė Daugėlaitė ir Richardas Jonaitis – pasitiks ir kalbins apdovanojimų svečius: šių metų nominantus, garsiausias Lietuvos kino asmenybes, renginio garbės svečius ir organizatorius. Žiūrovų laukia šiandieninio kino apžvalga, nominantų spėjimai ir prognozės.

Tradicija tapę prestižiniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ yra laukiamiausias ir iškilmingiausias metų Lietuvos kino renginys, kuriame dalyvauja žinomi aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kultūros, sporto ir verslo pasaulio atstovai. 

Iškilmingos „Sidabrinės gervės“ ceremonijos organizatoriai ir apdovanojimų steigėjai LiKA šiais metais grįžta su naujovėmis ir visą Lietuvą kviečia pirmąkart ceremonijos svečių eisena raudonuoju kilimu stebėti tiesiogiai per LRT kultūrą ir portale LRT.lt. Žiūrovų lauks ne tik pasipuošę ceremonijos svečiai, bet ir įdomiausi pokalbiai su kino bendruomenės nariais, kino apžvalgos, netikėti klausimai, prisiminimai ir dar daug išskirtinių pokalbių.

„Klaidinga manyti, kad ant raudonojo kilimo žmonės tik apdarus demonstruoja. Raudonasis kilimas – tarsi vartai į didįjį renginį. Būtent jo zonoje vyksta svarbiausi svečių pokalbiai, mezgamos naujos pažintys, tvirtinamos senosios. Žinoma, įvaizdis taip pat labai svarbus, todėl paisydami kvietime nurodyto aprangos kodo svečiai paprasčiausiai parodo pagarbą organizatorių pastangoms sukurti šventę“, – pasakoja „Sidabrinė gervė. Raudonasis kilimas“ prodiuserė Vaida Skaisgirė.

„Kalbant apie asmenis, kuriuos kviečiame žengti raudonuoju kilimu ir gyvai stebėti vieną svarbiausių kino renginių šalyje, šiemet itin sugriežtinome tvarką. Kino renginyje norime matyti su kinu susijusius žmones – aktorius, režisierius, prodiuserius, dailininkus ir visus kitus kino pasaulyje besisukančius asmenis. Taip pat iškilius kultūros, verslo, meno, politikos, visuomenės veikėjus, kurie vienaip ar kitaip susiję su kinu. Tad šiemet turime labai griežtą sąrašą, kurio priede – ir asmenys, kurių renginyje nelaukiame. Jei jie pasirodys be kvietimo, o buvę ir tokių situacijų, bus maloniai paprašyti palikti renginį. Išimtis būtų, jei nepageidaujamas asmuo atvyktų kaip kviesto svečio antra pusė“, – pasakoja V. Skaisgirė, paklausta, ar egzistuoja šiuo metu renginių kontekste plačiai skambantis „juodasis svečių sąrašas“.

2016-ųjų „Sidabrinės gervės“ statulėlės bus įteiktos gegužės 27 dieną, koncertų salėje „Compensa“. Devintoji „Sidabrinė gervė“ iškilmių ceremonija prasidės 18.30 val. Televizijos žiūrovai tiesioginę renginio transliaciją galės žiūrėti per LRT Kultūrą ir portale LRT.lt.

Apdovanojimų organizatorius – LiKA ir Lietuvos kino centras. Renginio globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Visai neseniai kaip LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas debiutavęs Richardas Jonaitis nedidelius pokyčius ryto laidoje iniciavo dar praėjusį rugsėjį, o 2016-aisiais žurnalistas žada ir daugiau įdomių permainų.

– Kokie buvo 2015-ieji laidai „Labas rytas, Lietuva“?

– Metų pabaigoje, gruodžio 7-ąją, debiutavau laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Pakeičiau laidos vedėją Igną Krupavičių, kuris pradėjo savanorišką karo tarnybą. O metai buvo įdomūs – daug visko vyko, buvo daug kultūrinių ir ne tik kultūrinių renginių, tad manau, kad „Labame ryte“ buvo ką apžvelgti.

– Prabėgo pirmos kelios Jūsų, kaip šios laidos vedėjo, savaitės. Kaip sekėsi įsivažiuoti?

– Įdomiai. Keltis, žinoma, yra sudėtinga, tai – didžiulis iššūkis, nes mano diena prasideda šiek tiek po ketvirtos. O šiaip – gerai. Greitai atvažiuoju į darbą, nes nėra jokių kamščių.

Stengiuosi save mobilizuoti, susikaupti, tempas yra didelis, daug informacijos, daug kuo reikia domėtis, daug kas turi būti mano akiratyje.

Pastebėjau, kad laida yra žiūrima, nes susilaukiu daug dėmesio ir visokiausių klausimų, patarimų, kaip reikėtų vesti laidą geriau ir pan. Bet šiaip – labai įdomu.

– O prieš pradėdamas dirbti laidoje labiau stebėjote, kaip ją vedė buvęs vedėjas, ar iškart stengėtės atrasti savo stilių?

– Bandžiau atrasti savo stilių, manau, kad nieko čia neprikopijuosi. Visada reikia bandyti ieškoti savojo balso. Ignas buvo vienoks, aš – kitoks, tad man belieka tikėtis, kad žmonės pamėgs mane tokį, koks esu. Tik žinau, kad reikia lėčiau kalbėti, nei radijuje, nes žiūrovų amžius – įvairesnis.

– Anksčiau dirbote radijuje, tebedirbate iki šiol. Ar atrandate daugiau skirtumų tarp radijo ir televizijos?

– Kaip jau sakiau, reikia lėčiau, aiškiau artikuliuoti, bandyti kuo tiksliau išsakyti mintis, panaudojant mažesnį žodžių skaičių. Radijuje yra daugiau laiko pamąstymams, o čia reikia klausimus pasiruošti iš anksto ir juos užduoti kuo tikslesnius. Žinoma, pašnekovą reikia girdėti, jausti, atspindėti.

Radijo ir televizijos specifikos – šiek tiek skirtingos, bet abi – labai įdomios. Tiesa, televizija man šiuo metu yra kiek įdomesnė, nes tai – naujas dalykas. Ten daug adrenalino, nes yra tiesioginis eteris, labai didelė komanda.

Pastebėjau, kad žmonės, kurie žiūri „Labas rytas, Lietuva“, mano, kad ten dirba tik keli žmonės – vedėjas ir dar kažkas. O iš tiesų ten dirba labai daug žmonių – redaktoriai, technikai, režisierius, apšvietėjai, operatoriai. Didelė komanda.

Tiesa, reikia suspėti viską stebėti vienu metu, bet daug kas priklauso nuo režisieriaus. Jis vedėją veda kaip vaiką: sako, į kurią kamerą, kiek kalbėti, informuoja, kada turi baigtis pokalbis. Tad vedėjas nuo režisieriaus yra priklausomas kaip vaikas nuo suaugusiojo. Komunikacija tarp šių dviejų žmonių turi būti labai stipri, tampri, abu turi girdėti vienas kitą.

– Šiais metais inicijavote vieną pokytį laidoje – sukūrėte rubriką „Debiutas“. Ar planuojate įnešti daugiau pokyčių?

– Po truputėlį laidą keičiu. Gyvename tokiais laikais, kai praktiškai kiekvienas žmogus, būdamas namuose, gali kurti reportažus naudodamasis planšetiniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. Tad norisi, kad tie žmonės taip pat prisidėtų prie laidos kūrimo procesų savo siųstais įrašais, kad žmonių, gyvenančių kitame Lietuvos miestelyje arba kitoje šalyje, bet žiūrinčių mus per LRT.lt portalą, [indėlio] mūsų laidoje būtų daugiau. Norėčiau, kad jie jaustųsi šio proceso dalimi.

Tad kol kas naujovės tik tokios. O kardinaliai keisti laidos, žinoma, negalima, nes žmonės prie jos pripratę, laida turi savo ritmą, nereikia jo išmušti. Juk žiūrovai, atsikėlę ryte, nori jausti laiką net nežiūrėdami į laikrodį. Na, jei mato žinias, tai greičiausiai žino, kad yra pusė septynių ir kad jie dar turi šiek tiek laiko iki išvažiavimo į darbą. Arba, jei prasidėjo žaidimas „Dėlionė“, tai žino, kad jau yra be penkių devynios ir jie jau vėluoja.

– Ar yra konkretesnių naujovių idėjų be to, kad skatinsite interaktyvumą?

– Labai noriu tęsti rubriką „Debiutas“ laisvomis savaitėmis, [kai nevedu „Labo ryto“]. Ji yra įdomi, ten mes išbandome įvairius dalykus pirmą kartą. Tai gali būti bet kas: nuo ledo ritulio iki baleto pamokų, nuo grojimo kokiu nors instrumentu iki rankų lenkimo varžybų.

Daugiau didelių naujovių nesu suplanavęs, bet man yra įdomus susikalbėjimas tarp žmonių šalyje. Man atrodo, kad to susikalbėjimo labai trūksta, yra didelė skirtis. Mes, gyvenantys Vilniuje, vaikštome į spektaklius ir pan., o atsivertę kokį nors portalą pamatome, kad mažesniame mieste kažkas, išgėręs alkoholio, padarė didžiulę avariją. Nors, žinoma, nebūtinai mažesniame mieste, tai gali būti ir pačiame Vilniuje.

Ta skirtis yra didžiulė, dėl jos atsirado nesusikalbėjimas. Norėtųsi, kad būtume šaunesnė šalis. Tad man svarbūs socialiniai iššūkiai, ekologija, norisi prižiūrėti ir rūpintis gamta. Galbūt tokių temų atsiras daugiau laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Kita vertus, aš labai stipriai myliu teatrą, tad gali būti, kad bus daugiau užuominų apie teatrą, būsimas premjeras. Tai galėtų būti šiokios tokios mano inicijuotos naujovės.

– Tad laidoje bus asmeninio indėlio?

– Manau, kad lengvo asmeninio indėlio neabejotinai bus. Galų gale, pats laidos vedimas jau yra naujovių nešimas. Kiekvienas laidos vedėjas išsiskiria šiek tiek kitokia emocija, kitokiu balsu, išvaizda.

– Ar nebijote pernelyg prisirišti prie laidos? Nors Ignas dar neatskleidžia, ar grįš.

– Gyvenimas Azijoje man suteikė savotišką laisvę. Kad ir kaip besusiklostytų gyvenimas, jei atsitiks taip, kad aš atsibosiu žiūrovams arba aš nuo kažko pervargsiu, man atrodo, visada galiu iškeliauti. Tų kelionių savotiškai ilgiuosi, o kelionių laisvė – visada kažkur šalia.

– O jei Ignas visgi grįš, nesvarstote galimybės abu vesti laidos?

– Abu esame labai kalbūs, tad laidos vedimas būtų gana sudėtingas (juokiasi – LRT.lt). Ir kam taip anksti keltis dviem, kai tai gali padaryti vienas. Jei Ignas grįš – jo pirmenybė, o aš atrasiu savo kelią.