Elgėsi pavyzdingai
Robotizuotas taksi savarankiškai įvykdė egzamino proceso simuliaciją ir parodė, kokią pažangą vystant savarankiškų transporto priemonių ir dirbtinio intelekto technologijas pavyko padaryti Pietų Korėjos bendrovei.
„Ioniq 5“ robotaksi pavyzdingai elgėsi per vairavimo testus viešaisiais keliais, tarp jų – ir intensyvaus eismo sąlygomis Las Vegase.
Gamintojai pabrėžė, kad šios kartelės perkopimas įkvepia daug optimizmo dėl tolesnės plėtros.
Bendrovė „Volkswagen“ neseniai taip pat atskleidė planus išbandyti elektrinį robotaksi „ID Buzz“. Vokiečių elektromobilis keleivius vežios Hamburge, o jo veiklą prižiūrės budintis vairuotojas.
Panašius planus paviešino ir „Tesla“.
Gamintojų entuziazmas kelia intriguojantį klausimą: kada ir Lietuvos miestų gatvėse pavežėjų paslaugas perims robotai?
Gamintojo nuotr.
Saugumo pagrindas
Automobilių ir technologijų apžvalgininko Justo Lengvino teigimu, net nevertinant savivaldžių transporto priemonių gebėjimo savarankiškai nuvažiuoti iš taško A į tašką B, yra ir svarbesnių šios žinios aspektų.
Pirmiausia, pasitelkus ištobulintą dirbtinį intelektą, robotizuoti automobiliai gali tapti gerokai saugesni nei vairuojami žmonių.
„Šiuo atveju kalbame apie programinę įrangą. Turbūt didžiausia kliūtis plačiai naudoti autonomiškus automobilius, ypač mūsų šalyje, – techninė įranga. Ne veltui savivaldžių automobilių testai daugiausia atliekami Kalifornijoje, o „Hyundai Ioniq 5“ testas – visai šalia esančiame Las Vegase. Kad jutikliai gerai jaustų aplinką ir galėtų tinkamai įvertinti situaciją, turi būti geras oras. Lietus, sniegas, šlapdriba, purslai – visa tai technologijoms įveikiama, tačiau patys puikiai žinome, kaip mums pasunkėja vairavimas prastu oru, o juk mūsų akys ir juslės – itin prisitaikančios. Tikiu, kad atitinkami sprendimai jau rasti, o gal ir pradėti taikyti industrijoje“, – kalbėjo ekspertas.
Robotizuotas automobilis padėtų išspręsti negalią turinčių žmonių mobilumo problemas.
Anot J. Lengvino, vis dėlto pasidžiaugti autonominių automobilių technologijomis galima jau dabar, nes jos gaminamus serijinius modelius, kuriais važinėjamės kasdien, padaro saugesnius.
„Vieno giminingo „Ioniq 5“ elektromobilio pristatyme teko bandyti avarinio stabdymo sistemą. Ji veikė kuo puikiausiai, reaguodama į, pavyzdžiui, į kelią išbėgusį pėsčiąjį ar staiga iš šono atlėkusį automobilį. Kuo toliau savavaldžių automobilių technologija žengia eksperimentiniu lygmeniu ar labai ankstyvoje produkto realaus naudojimo fazėje, tuo geriau veikiančias technologijas gauname mes, vairuotojai“, – įsitikinęs apžvalgininkas.
Šį aspektą po bandymų serijos iškėlė ir Pietų Korėjos gamintojas. Tai nenuostabu, mat dalimi technologijų, kurios sudaro autonominio vairavimo pamatą, vairuotojai jau naudojasi dabartiniuose automobiliuose. Juose montuojamos vaizdo kameros, radarai ir kiti jutikliai leidžia veikti adaptyviosioms pastovaus greičio palaikymo sistemoms, eismo juostų laikymosi funkcijai ar nuo susidūrimo gelbstinčiai avarinio stabdymo technologijai.
Gamintojai šias sistemas toliau nuosekliai tobulina, tad naujovių galima išvysti kone kiekviename naujos kartos modelyje. Pavyzdžiui, „Ioniq 5“ elektromobilyje adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema gali savarankiškai automobilį visiškai sustabdyti ir iš naujo priversti jį pajudėti, jeigu taip elgiasi eismo srautas priešais.
Beje, šis „Hyundai“ – pirmasis gamintojo modelis, kuriame įdiegtos vadinamojo antrojo lygmens autonominio važiavimo technologijos, leidžiančios ne tik valdyti greitį ir atstumą iki kitų transporto priemonių greitkeliuose, bet ir padedančios persirikiuoti eismo juostose.
Poveikis mobilumui
Specialistai pabrėžia, kad autonomiškų automobilių vystymas nėra vien tik ateities transporto galimybių demonstravimas ar saugumo klausimų sprendimas.
Kasdien pasaulyje mobilumo problemų turi šimtai tūkstančių žmonių su negalia: jie puoselėja tokius pačius keliavimo lūkesčius kaip ir bet kuris kitas gyventojas. Tad robotizuotas automobilis, kurio žmogui nereikia valdyti, padėtų išspręsti gerokai platesnį problemų spektrą.
Eksperimentinis „Hyundai“ modelis yra plataus spektro pažangių mobilumo technologijų, įdiegtų į vieną transporto priemonę, pavyzdys. Jis sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant „Hyundai Motor Group“ ir autonominio vairavimo technologijų kūrėjai „Motional“. Drauge bendrovės ilgus metus tobulino pažangių automobilių platformų ir savarankiško vairavimo technologijas ir atliko daugybę bandymų griežtomis sąlygomis.
Visgi J. Lengvinas įsitikinęs, kad iki akimirkos, kai ir Lietuvoje bus įprasta matyti savarankiškai važinėjančius automobilius, nutekės dar nemažai vandens.
„Tačiau mes nuosekliai jausime, kad kiekvienas naujas automobilis tampa vis išmanesnis ir labiau mus saugantis“, – pažymėjo pašnekovas.
Jo žodžius iliustruoja iškalbingi faktai. Jau netolimoje ateityje ES, taigi ir Lietuvoje, į naujus automobilius bus privaloma įdiegti dalį autonominio vairavimo sistemų. O kai kurios iš jų yra būtinos jau dabar: nuo 2022 m. liepos 6 d. visose ES rinkoje parduodamose naujose masinės gamybos transporto priemonėse turi būti kitą automobilį atpažįstanti avarinio stabdymo sistema AEBS (angl. Advanced Emergency Braking System).
Dar daugiau: pažangesnė, pėsčiuosius ir dviratininkus atpažįstanti, avarinio stabdymo sistema taps privaloma kiekviename naujame ES parduodame automobilyje nuo šių metų liepos 7-osios. Tačiau sparčiai autonomiškumo technologijas vystantys gamintojai tam jau užbėgo už akių.
„Hyundai Ioniq 5“ ar „Ioniq 6“ elektromobiliuose ši sistema naudojama jau dabar. Ji radaru ir vaizdo kamera stebi kelią priešais ir gali savarankiškai sustabdyti automobilį, jeigu priešais stoja transporto priemonė, dviratininkas ar išbėga pėsčiasis. Krosoveryje „Hyundai Tucson“ ši sistema turi išplėstinę funkciją, padedančią išvengti priekinių susidūrimų sankryžose sukant į kairę.
