Tai – vienas paskutiniųjų 2018-aisiais išėjusio skulptoriaus darbų ir dar vienas jau trečius metus skaičiuojančios sostinės savivaldybės programos „Kuriu Vilnių“ kūrinys, sakoma sostinės savivaldybės pranešime.

Atidengta skulptūra „Vandens nešėjas“ simbolizuoja žydą vandens nešėją, kuris, manoma, buvo dažnai pastebimas Vilniaus senamiestyje. Šio darbo ėmėsi patys vargingiausieji – jie semdavo vandenį iš upės ir pristatydavo jį į senamiesčio parduotuves ir dirbtuves, kuriose nebuvo tekančio vandens.

Vienas reikšmingiausių M. Kulbako kūrinių yra poema „Miestas“ (liet. pavadinimas – „Vilnius“, 1926 m.). Ji laikoma vienu giliausių ir gražiausių kūrinių apie Vilnių. Ši poema R. Kvintui tapo įkvėpimo šaltiniu sukurti skulptūrą „Vandens nešėjas“.

Nuo seno Vilniuje vandens nešiotojo amatas buvo svarbus, nors juo vertėsi neturtingiausi miesto gyventojai. Skulptūros herojus simbolizuoja idealizmą, kurio buvo apstu net ir sunkiausiais laikais. Vienas projekto tikslų – papasakoti žydiškos Vilniaus istorijos fragmentą, įprasminti žydiškąjį Vilniaus paveldą, todėl skulptūrai parinkta vieta buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje.

R. Kvintas šią skulptūrą, kaip ir penkis kitus paskutinius savo kūrinius, galutinai užbaigti pavedė skulptoriui ir tapytojui Martynui Gaubui, iš bronzos ją nuliejo meistras Rimantas Keturka.

Skulptorius R. Kvintas reikšmingai prisidėjo prie mažosios Vilniaus skulptūrinės plastikos puoselėjimo. Jo darbai tampa organiškais miesto kasdienio gyvenimo elementais, kuriuos žmonės ypač gerai vertina, mielai apžiūrinėja, fotografuojasi. Pastaroji skulptūra pažymės ne keletą svarbių Vilniaus pėdsakų – žydiškąjį ir kvintiškąjį, sakoma savivaldybės pranešime.

R. Kvinto palikimas Vilniuje nepaprastai gausus ir plečiasi net po skulptoriaus mirties. Praėjusiais metais Vilniaus senamiestyje, restorano „Gabi“ kieme, buvo atidengta pirmoji pasaulyje žymaus litvakų kilmės atlikėjo, rašytojo ir poeto Leonardo Coheno skulptūra.

Ankstesni jo kūriniai sostinės centre – čia vaikystę praleidusio rašytojo Romaino Gary ir daktaro Cemacho Šabado skulptūros, bareljefai „Sėkmės pilvas“ Vilniaus gatvėje ir poeto Adomo Mickevičiaus jo vardu pavadintojo bibliotekoje. Paskutinis menininko darbas, atidengtas jam esant gyvam, buvo Martino Liuterio skulptūra Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje.

Pats R. Kvintas gyveno ir kūrė Tilto gatvėje, tad jo pėdsakų yra ir ten. Mergaitė su skėčiu puošia menininko kieme esantį fontaną. Kiek mažiau žinoma skulptūra „Chloja“ stovi uždarame Lietuvos banko rūmų kiemelyje. Toliau nuo centrinės miesto dalies, prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, rasime mergaitės skulptūrą, skirtą be žinios dingusiems vaikams atminti, Naujamiestyje, Lietuvos radijo ir televizijos kieme – Sausio 13-osios memorialą, netoli nuo R. Gary skulptūros nutolęs Lietuvos sostinės labdariams dedikuotas „Žaliasis obuolys“.

R. Kvinto skulptūros pasižymi jaukumu, jautria, charakteringa formos plastika. Herojai vaizduojami kaip paprasti žmonės, jų figūros kuriamos natūralaus mastelio. Artimas ryšys tarp skulptūros ir žiūrovo yra ryškiausias R. Kvinto kūrybos bruožas, pabrėžiama pranešime.

Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, Žagarėje, menininkas save laikė vilniečiu. Draugų ir artimųjų draugiškai vadintas Romkiu, autorius yra sakęs, kad kuria skulptūras žmonėms, kurie yra pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis: „Jos skirtos žmonėms. Kad žmogus su skulptūra galėtų pabendrauti, kad ji jo nenervintų, nešokiruotų. Kad skulptūra pritaptų toje aplinkoje, kad ją puoštų. O jeigu ji įskelia kokią intrigą – dar geriau.“

Skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta skulptūra stovės Lydos ir Kėdainių gatvių sankryžoje, pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Ji atidengiama minint menininko antrąsias mirties metines.

Skulptūra „Vandens nešėjas“ simbolizuoja žydą vandens nešėją, kuris buvo dažnai pastebimas senamiestyje. Šio darbo ėmėsi patys vargingiausieji – jie semdavo vandenį iš upės ir pristatydavo jį į senamiesčio parduotuves ir dirbtuves, kuriose nebuvo tekančio vandens.

Vieno iš skulptūros idėjos iniciatyvinės grupės narių, VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovo, knygos „Neįsisavinta praeitis. Holokaustas Lietuvoje“ autoriaus Roberto van Voreno teigimu, žydo vandens nešėjo skulptūra yra priminimas apie prarastą žydų bendruomenę Vilniaus mieste – mieste, kuris buvo daugiatautis ir gyvybingas, kur žydų bendruomenė sudarė trečdalį gyventojų.

„Tai indėlis į pastangas sugrąžinti šią praeitį dabartinei bendruomenei ir daugybei Vilniaus lankytojų. Atidengimas įvyks minint antrąsias Romo Kvinto mirties metines – žmogaus, kuris labai stipriai prisidėjo prie prarastos praeities sugrąžinimo. Todėl tai yra ypatinga proga ir taip pat šioks toks paminklas pačiam autoriui“, – teigė VDU profesorius.

R. Kvintas (1953–2018) yra sukūręs paminklus Cemachui Šabadui („Daktarui Aiskaudai“), rašytojui Romainui Gary ir Martinui Liuteriui Vilniuje, Mahatmai Gandžiui ir Hermannui Kallenbachui Rusnėje, Danieliui Dolskiui Kaune.

Jis žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme, paminklas gydytojui Cemachui Šabadui.

2015-ųjų rudenį Rusnėje buvo atidengta R. Kvinto skulptūra Hermannui Kallenbachui ir Mahatmai Gandžiui, 2017-ųjų rudenį šalia Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios – Bažnyčios reformatoriui Martynui Liuteriui.

Kūrėjas šiemet ir 2017-aisiais pretendavo į Nacionalines kultūros ir meno premiją.

Jis baigė tuometinį Lietuvos dailės institutą (šiuo metu Dailės akademiją), vėliau čia dėstytojavo. Nuo 1983 metų buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2001 metų – Niujorko skulptorių Gildijos narys, dalyvavo parodose ir simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje.

Skulptūros lengvai rasdavo kelią į miestų erdves

R. Kvinto skulptūros lengvai rasdavo kelią į miestų erdves ir buvo mėgiamos, mirus žymiam skulptoriui sako meno istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė.

„Tikrai didelė netektis, nes pastaraisiais metais R. Kvintas dirbo labai intensyviai, jam sekėsi, jo skulptūros lengvai surasdavo kelią į miestų erdves, buvo mėgiamos, buvo žinomos, ir skatino žmones prie kultūrinės raiškos, kad nėra paprasta, nėra lengva“, – šeštadienį interviu Lietuvos radijui sakė G. Jankevičiūtė.

„Jis buvo puikus technologas, labai rūpinosi medžiaginiu skulptūrų atlikimu, ir dar dėl to jo darbai buvo mėgiami ir populiarūs“, – pažymėjo menotyrininkė.

Šeštadienį pranešta, kad eidamas 66-uosius metus mirė skulptorius R. Kvintas. Jis žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme, paminklas gydytojui Cemachui Šabadui.

„Jis pagarsėjo Romaino Gary vaikiškasis alter ego, tai berniukas su batu prie krūtinės, daktaro Šabado skulptūra Vilniuje, simboliška, kad jis sukūrė atminimo ženklą Vytautui Kernagiui, šiandien, išgirdus šitą liūdną žinią, norom nenorom ateina mintis apie tų dviejų kūrėjų, kurie padarė didžiulę įtaką labai kokybiškai populiariajai kultūrai, likimų panašumu“, – kalbėjo G. Jankevičiūtė.

„Jis prisimindavo, kad paauglystėje labai mėgo skaityti nuotykinius romanus, indėnų nuotykius, matyt, stipri emocija, įtemptas siužetas jam buvo reikalingi, kad sužadintų vaizduotę, prikeltų jo mintyse dažnai dramatiškus įvaizdžius. Jis mėgo pasakoti istorijas ir jo skulptūrose tai matome “, – pasakojo meno istorikė.

Prezidentė pareiškė užuojautą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl skulptoriaus R. Kvinto mirties.

Pasak šalies vadovės, Lietuvos žmonėms skulptoriaus R. Kvinto kūryba yra žinoma ir brangi. Daugelis šio kūrėjo gerbėjų yra pamilę rašytojo Romain Gary atminimui skirtą berniuko skulptūrą ar paminklą gydytojui Cemachui Šabadui Vilniuje, Vytautui Kernagiui - Nidoje ir kitas.

Praėjusių metų pradžioje, minint Sausio 13-ąją, Lietuvos radijo ir televizijos kiemelyje buvo atidengtas memorialas su žuvusiųjų vardais ir laisvės varpu obelisko viršuje. Prezidentės teigimu, nuo šiol varpas skambės ir savo autoriui.

Dėl skaudžios netekties valstybės vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą R. Kvinto šeimai, draugams ir kolegoms, visai Lietuvos meno ir kultūros bendruomenei.

Uostamiesčio gyventojai penktadienio popietę pasigedo Šiauriniame rage stovinčios skulptūros „Bučinys“. Klaipėdiečiai išsigando, jog skulptūra nebūtų tapusi ilgapirščių taikiniu. Pasirodo, jog bučinio belaukiančios mergaitės skulptūrą nuėmė pats jos kūrėjas, mat įtrūko plokštė ant kurios stovėjo kūrinys.

Penktadienio popietę Šiauriniame rage apsilankę klaipėdiečiai nemaloniai nustebo įprastoje vietoje neradę taip pamėgtos Romualdo Kvinto skulptūros „Bučinys“.

„Galbūt ją pavogė? Styro dabar tik varžtai“, – susirūpinimo neslėpė klaipėdietis Ričardas.

Pasirodė, kad gražioji mergaitė netapo ilgapirščių grobiu. Ją trumpam teko nuimti dėl pagrindo ant kurio stovėjo skulptūra, gedimo.

„Plokštėje, ant kurios stovi skulptūra, per virinimo siūlę atsirado įtrūkimas, todėl mergaitę teko nuimti“, – sakė „Bučinio“ autorius R.Kvintas.

Pašnekovo teigimu, jau ateinančią savaitę įtrūkimas turėtų būti sutvarkytas ir skulptūra atsiras įprastoje vietoje.

„Dabar bandysime sutvarkyti taip, kad daugiau panašių trūkių nebūtų“, – paaiškino menininkas.

Tai jau antras kartas, kai gyventojai pasigenda šios skulptūros. Praėjusių metų birželio viduryje netikėtai dingusi skulptūra taip pat buvo ne juokais išgąsdinusi klaipėdiečius.

Tąsyk taip pat nuogąstauta, ar žavioji „mergina“ nesugundė ilgapirščių. Šie spėjimai tada taip pat nepasitvirtino.

Vasarą „Bučinys“ į skulptoriaus dirbtuves keliavo todėl, jog bronzinė mergaitė buvo išjudinta ir ją reikėjo tvirčiau pritvirtinti prie postamento.

„Jaučiuosi atsakingas už tai, kaip atrodo skulptūra. Nesmagu, kad vis tenka ją nuimti, bet galbūt šįkart tai bus paskutinis kartas“, – vylėsi R.Kvintas.

Skulptūrą „Bučinys“ – mažytę, ant pirštų galų pasistiebusią bronzinę mergaitę, siunčiančią bučinį, o gal laukiančią, kol ją pačią pabučiuos miestui dovanojo 20-metį švenčianti įmonė „Klaipėdos konteinerių terminalas“.

Atidengimo metu viltasi, kad skulptūra sulauks didelio klaipėdiečių ir miesto svečių susidomėjimo. Taps pirmųjų pasimatymų, bučinių ar susitikimų vieta.

Skulptūra buvo atidengta per praėjusių metu Klaipėdos pilies džiazo festivalį.